Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Broniaus Zalagos ir Vaclovo Iždono,

nuteistųjų gynėjams adv. Romualdui Šeporaičiui, Mindaugui Jonaičiui, Juliui Ragulskiui ir Ričardui Raliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. J. , R. V. , R. M. , I. L. bei I. L. gynėjo advokato Romualdo Šeporaičio apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. L. nuteistas pagal LR BK 150 str. 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4,9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2005-05-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams;

R. M. nuteistas pagal LR BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis ši bausmė apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2004-12-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 metų 6 mėnesiams;

D. J. nuteistas pagal LR BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis ši bausmė apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2005-03-01 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2005-06-22 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams.

R. V. nuteistas pagal LR BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6, 9 dalimis ši bausmė apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2005-02-22 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2005-05-16 Panevėžio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.

I. L. , R. M. , D. J. ir R. V. , nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2004 m. spalio 18 d. laikotarpyje nuo 22 val. iki 0.30 val., Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminėje teritorijoje esančio gyvenamojo pastato kameroje Nr. ..., adresu Trakų g.10 Šiauliai, I. L. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. P. , t.y. sudavus jam vieną kartą kumščiu į kairįjį šoną ir grasinant panaudoti fizinį smurtą, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, I. L. tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiuoju S. P. prieš jo valią oraliniu būdu, R. M. tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiuoju S. P. prieš jo valią oraliniu ir analiniu būdu, D. J. tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiuoju S. P. prieš jo valią analiniu būdu, R. V. tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiuoju S. P. prieš jo valią oraliniu būdu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. L. prašė peržiūrėti jo baudžiamąją bylą arba paskirti joje naują ekspertizę ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis yra nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai. Taip pat prašė nukentėjusįjį S. P. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šmeižtą.

Apeliantas skunde nurodė, kad jis nusikaltimo nepadarė, o nukentėjusysis jį apšmeižė. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais S. P. parodymais, kuriuos paneigia ekspertizės išvados. I. L. manymu, byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Nors byla buvo grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau nauji įrodymai nebuvo surinkti.

Apeliaciniu skundu nuteistojo I. L. gynėjas advokatas R.Šeporaitis prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-02-01 nuosprendžio dalį I. L. atžvilgiu panaikinti ir I. L. išteisinti.

Skunde apeliantas nurodė, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka byloje esančių įrodymų. Teismas neatsižvelgė į tai, jog I. L. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir rėmėsi vien tik nukentėjusiojo S. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Nors remiantis teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktu nuosprendyje nurodyta, kad S. P. galėjo priešintis jo atžvilgiu atliekamiems smurto bei seksualiniams veiksmams, neaišku, kodėl jis to nepadarė. Todėl neatmestina tikimybė, kad su kai kuriais nuteistaisiais jis lytiškai santykiavo savo noru. Nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, specialisto akte nurodyta, kad S. P. kūne sužalojimų nėra, be to, iš specialisto išvados matyti, kad ant S. P. džemperio I. L. spermos nebuvo rasta. Apelianto teigimu, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos protokolai negalėjo būti teismo pripažinti objektyviais įrodymais, nes jie kilę iš to paties šaltinio, t.y. nukentėjusiojo S. P. parodymų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašė dar kartą išnagrinėti baudžiamąją bylą, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės jos neišnagrinėjo.

Nuteistasis skunde nurodė, kad teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi nukentėjusiojo S. P. parodymais ir neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis savo parodymus nuolat keitė, o juos patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Aplinkybę, kad su nukentėjusiuoju buvo santykiaujama jo sutikimu, patvirtina eksperto išvada, iš kurios matyti, jog smurtas nebuvo naudojamas. Apelianto teigimu, teismas net nebandė tirti, iš kur ant S. P. rūbų atsirado dar vieno nenustatyto asmens sperma, kas rodo, kad byla buvo nagrinėjama paviršutiniškai. Paviršutiniškai buvo atliekamas ir ikiteisminis bylos tyrimas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-02-01 nuosprendį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Skunde nuteistasis nurodė, kad bylą grąžinus ikiteisminiam tyrimui papildyti, joje nebuvo atliktas papildomas DNR tyrimas, nebuvo siekiama išsiaiškinti, kodėl S. P. šmeižia kitus asmenis, nebuvo atkreiptas dėmesys į jo raštišką prisipažinimą.

Apelianto teigimu, nukentėjusysis parodymus, šmeižiančius visus kaltinamuosius, teisiamajame posėdyje davė įtakojamas prokuroro. Be to, tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į liudytojų, t.y. tardymo izoliatoriaus pareigūnų parodymus, kurie yra labai svarbūs.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-02-01 nuosprendį panaikinti, byloje atlikti naują teisminį tyrimą arba jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nurodė, kad grąžinus bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, jis buvo atliekamas aplaidžiai, t.y. nebuvo atliktas papildomas DNR tyrimas, siekiant nustatyti, kam priklauso S. P. kelnaitėse rasta sperma.

Aplinkybę, kad jis su S. P. nesantykiavo patvirtina tai, kad nei nukentėjusiojo daiktuose, nei pas patį nukentėjusįjį jo sperma nebuvo rasta. Spermos ant jo asmeninio rankšluosčio buvo rasta todėl, kad jai išsiliejus jam bemiegant, ją nusivalė į savo rankšluostį. Nuteistojo teigimu, teismo posėdžių metu prokuroras išprovokuodavo nukentėjusįjį duoti jį, t.y. R. M. , šmeižiančius parodymus. Teismas nepagrįstai nesirėmė tardymo izoliatoriaus pareigūnų parodymais, patvirtinančiais, kad nusikaltimas nebuvo daromas. Apelianto manymu, nukentėjusysis jį apšmeižė turėdamas tikslą būti perkeltas į kitą izoliatoriaus kamerą.

Teismo posėdyje nuteistasis R. M. bei nuteistųjų R. M. , R. V. , D. J. ir I. L. gynėjai advokatai R.Šeporaitis, M.Jonaitis, J.Ragulskis ir R.Ralys prašė apeliacinius skundus patenkinti juose nurodytais motyvais.

Prokurorė V.Buivydienė prašė nuteistųjų R. M. , R. V. , D. J. , I. L. bei I. L. gynėjo advokato R.Šeporaičio apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nuteistųjų I. L. , D. J. , R. V. ir R. M. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Spręsdamas apeliantų kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo S. P. parodymais, kaltinamųjų D. J. , R. V. parodymais bei kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 dalies nuostatos.

Iš nukentėjusiojo S. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, (t.3, b.l. 80-81) matyti, kad 2004 m. spalio 18 d. jis buvo atvežtas iš Alytaus pataisos namų į Šiaulių tardymo izoliatorių ir patalpintas į kamerą Nr. ..., kur prabuvo apie porą valandų. Kameroje buvo perrengtas, t.y. iš jo buvo paimti jo rūbai, o jam atiduoti ten buvusių asmenų rūbai. Po to kameroje Nr. 49 buvusių asmenų prašymu, jis buvo perkeltas į kitą kamerą, t.y. apie 22 val. buvo perkeltas į kamerą Nr. .... Jam įėjus į minėtą kamerą, prie jo priėjo I. L. bei dar kažkuris iš kameroje buvusių vaikinų ir liepė eiti maudytis. Eidamas maudytis girdėjo žodžius: „dievas atsiuntė karvelį“. Kameroje iš viso buvo 6 asmenys: jis, R. M. , R. V. , D. J. , I. L. ir dar vienas asmuo, kurio pavardės ir vardo neprisimena. Jam išsimaudžius ir apsirengus, priėjo I. L. ir pasiūlė rinktis ar su juo santykiauti oraliniu, ar analiniu būdu. Jam pasakius, kad nenori lytiškai santykiauti, I. L. smogė vieną kartą kumščiu į kairįjį šoną. Kai jis, t.y. S. P. , pasakė, kad išeis iš kameros, I. L. atsakė, jog išeiti iš kameros yra tik vienas kelias – „per parašą“, t.y. per tualetą. I. L. jam pagrasino, kad sukapos į gabalus ir nuleis į tualetą. Po to I. L. atsistojo prie kameros durų saugodamas, kad jis niekur neišeitų. Jį pasikvietė R. M. , kuris tuo metu sėdėjo ant lovos ir pasiūlė su juo santykiauti oraliniu būdu. Jis sutiko, nes bijojo toliau būti mušamas. Bandė su R. M. santykiauti oraliniu būdu, paėmė jo lytinį organą į burną. R. M. pasiūlė nueiti pabandyti ant tualeto. Tualete R. M. lytinį organą paėmė į burną, tačiau R. M. vėl niekas neišėjo, jo lytinis organas nesustandėjo. R. M. pasakė, kad dar pabandys vėliau. Jis buvo labai išsigandęs, bijojo pasipriešinti ar kviestis pagalbos. R. M. išėjus iš tualeto, atėjo I. L. , kuris liepė su juo santykiauti oraliniu būdu. Bijodamas, kad gali būti sumuštas, I. L. lytinį organą paėmė į burną. Santykiavo ne savo noru. Su I. L. santykiavo tik oraliniu būdu. Jo sperma išbėgo ant jo, t.y. S. P. džemperio. Po I. L. atėjo D. J. . Jis sakė, kad nori santykiauti su juo analiniu būdu. Sutiko bijodamas, kad gali būti sumuštas. D. J. numovė jam kelnes ir santykiavo analiniu būdu, įvesdamas savo varpą jam į užpakalį. Spermą suleido į vidų. Tuomet atėjo R. V. , kuris pasakė, kad nori su juo santykiauti oraliniu būdu. Jis sutiko, nes bijojo būti sumuštas. R. V. sperma išbėgo. Po to jį pasikvietė R. M. ir liepė su juo santykiauti oraliniu būdu. Jis paėmė R. M. lytinį organą į burną. Spermą R. M. suleido jam į burną. Jis išspjovė ją ant savo rankšluosčio. Su visais santykiavo bijodamas būti sumuštas. Apie įvykį pasakė izoliatoriaus darbuotojui ryte po patikrinimo, kadangi tą padaryti vakare neturėjo sąlygų. Šie nukentėjusiojo parodymai buvo ištirti teisme (t.4, b.l.19-20), ir priešingai nei teigia apeliantai, jie yra nuoseklūs.

Iš bylos medžiagos matyti, jog analogiškus parodymus S. P. davė ne kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje (t.1, b.l. 21-24, 61, t.2, b.l. 182-186), todėl abejoti jais nėra pagrindo. Be to, nukentėjusysis S. P. savo parodymus patvirtino akistatų su R. M. ir R. V. metu (t.1, b.l. 94-95, 163-164). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1, b.l. 62-66) matyti, kad nukentėjusysis įvykio vietoje, t.y. tardymo izoliatoriaus 18 kameroje, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, jo nurodytas apklausų metu.

Kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantų motyvus, kad nukentėjęs S. P. pirmos instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, todėl jo parodymais reikėtų abejoti. Kaip matyti iš posėdžio protokolo (t.3,b.l.4-10) nukentėjęs nurodė, kad apie įvykį jis „neprisimena ir nenori prisiminti“, tačiau patvirtino, kad jo parodymai, esantys byloje t.3, b.l.80-81, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, yra teisingi. Taip pat į proceso dalyvių klausimus nukentėjęs patvirtino, kad paveiktas I. L. suduoto smūgio ir grasinimų jis santykiavo su visais keturiais kaltinamaisiais ne savo noru. Kolegija nukentėjusiojo nenorą daugelį kartų viešai pasakoti apie patirtą seksualinę prievartą laiko ne atsisakymu duoti parodymus ar jų pakeitimą, o nenorą iš naujo patirti nemalonius ir žeminančius pergyvenimus, ką teisingai įvertino pirmos instancijos teismas.

Nors nukentėjusysis S. P. pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą leisti pakeisti parodymus, nurodydamas, jog kaltinamieji lytinę aistrą tenkino jo sutikimu (t.3, b.l. 40), tačiau teisiamajame posėdyje jis paaiškino, kad pareiškimą parašė verčiamas kameroje Nr. 97 buvusio asmens pavarde Z., bijodamas susidorojimo. Taip pat patvirtino, jog savo noru su kaltinamaisiais lytiškai nesantykiavo ir nurodė, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų (t.4, b.l. 51-52).

Nukentėjusiojo S. P. parodymus taip pat patvirtina specialisto išvada iš kurios matyti, jog ant S. P. bliuzono, kelnaičių, tampone su S. P. tiesiosios žarnos turiniu yra D. J. sperma, ant bliuzono yra R. V. sperma, ant rankšluosčio yra R. M. sperma, ant rankšluosčio yra D. J. ir R. M. sperma, ant kelnaičių yra D. J. sperma (t.1, b.l.32-43). Kad su nukentėjusiuoju tenkino lytinę aistrą, teisiamajame posėdyje pripažino nuteistieji D. J. bei R. V. (t.4, b.l. 6), tvirtindami, kad S. P. tai darė savo noru.

Nors apeliantai teigė, kad teismas neįvertino nukentėjusiojo S. P. galimybių pasipriešinti, tačiau iš paties S. P. parodymų ir kitų įrodymų matyti, kad šios nukentėjusiojo galimybės buvo apribotos tiek fiziniu, tiek psichologiniu nuteistųjų smurtu jo atžvilgiu.

Nukentėjusiojo S. P. parodymus, kad I. L. grasino susidorojimu ir sudavė jam smūgį į šoną tuo palauždamas jo pasipriešinimą prieš I. L. ir kitus nuteistuosius, patvirtina liudytojo D. J. parodymai (t.1. b.l.77, t.4, b.l. 7), kad, apie 22 valandą, I. L. su S. P. būnant kitame kameros gale prie durų, jis išgirdo iš tos pusės kur jie sėdėjo, smūgį, o jų konkretaus pokalbio negirdėjo dėl didelio televizoriaus garso. Analogiškus parodymus D. J. davė teisme ( t.3. b.l.16-17, t.4, b.l. 7), kur nurodė, kad I. L. „kabinėjosi“ prie ką tik į kamerą „įmesto“ S. P. , o paskui I. L. trenkė S. P. ar jį stūmė, o jis perspėjęs I. L. , kad „baigtų ir nebelįstų“. Analogiškus parodymus šiems liudytojo D. J. parodymams, nukentėjęs S. P. davė pirmosios apklausos metų (t.1., b.l. 21-24, t.4, b.l.7), nurodęs, kad kameroje buvęs D. J. I. L. pasakęs: „ką tu darai, nedaužyk, palik ramybėje, nes liks mėlynės“. Kad nukentėjusiojo S. P. pasipriešinimas buvo palaužtas psichologiškai taip pat patvirtina nuteistojo R. V. parodymai, (t.4,b.l.6), kad po pokalbio su S. P. paaiškėjus, jog pastarasis yra „žemesnės kastos“, jam buvo nurodyta, kad šioje kameroje jis būti negali ir, nepaisant S. P. prašymo, jam buvo nurodyta rytą „išsirašyti“.

Apelianto adv. R.Šeporaičio argumentas, kad S. P. nesipriešino jo atžvilgiu atliekamiems smurto bei seksualiniams veiksmams, nors remiantis teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktu, galėjo tą padaryti, yra retoriškas. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis nuosekliai aiškino, kad nesipriešino todėl, kad bijojo nuteistųjų panaudoto smurto ir nuolatinių grasinimų panaudoti smurtą jo atžvilgiu (t.1, b.l. 21-24, 61, t.2, b.l. 182-186, t.3 b.l. 80-81). Be to, Teismo eksperto- psichologo išvada, kad S. P. galėjo suprasti su juo atliekamų seksualinių bei kitų veiksmų esmę ir priešintis jo atžvilgiu atliekamiems smurto bei seksualiniams veiksmams (t.3,b.l.38-39), teismui nėra privaloma, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BK 20str.5d.), ką ir padarė pirmos instancijos teismas.

Nuteistųjų R. M. , R. V. , D. J. ir I. L. parodymus, jog jie S. P. seksualiai neprievartavo, apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip jų pasirinktą gynybos poziciją, kadangi šių parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.

Apeliantų motyvus, kad nusikalstamus veiksmus, jei jie buvo, turėjo matyti kameros prižiūrėtojai, paneigia tai, kad pagal Įvykio vietos apžiūros protokolą kameroje Nr. ... buvo tualetas, uždengtas 1,8 metro aukščio nepermatoma užuolaida (t.1,b.l. 8-11), o iš nukentėjusiojo S. P. ir nuteistojo D. J. parodymų matyti (t.3, b.l.6), kad S. P. seksualiai buvo prievartaujamas tualete, t.y. už užuolaidos. Nukentėjęs S. P. nurodė, kad R. M. jį taip pat seksualiai prievartavo ant savo gulto, prieš tai padaręs uždangą iš paklodės, o ant kameros naktinio apšvietimo lempos buvo uždėtas rankšluostis, todėl kamera buvo silpnai apšviesta (t.1, b.l.21-24). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistieji D. J. ir R. V. pripažino santykiavę su S. P. analiniu būdu, neva, jo sutikimu, tačiau apklausti tardymo izoliatoriaus pareigūnai G. B. ir R. Š. (t.3,b.l.16-22, t.4, b.l.7), nenurodė matę šiuos veiksmus.

Atmestini nuteistųjų R. V. bei R. M. skundų argumentai, jog teismas nepagrįstai nesirėmė tardymo izoliatoriaus pareigūnų parodymais, nes iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad minėti parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo ištirti (t.4, b.l. 7). Iš minėtų parodymų matyti, jog jie įvykio aplinkybes nei patvirtina, nei paneigia (t.1, b.l. 18-19).

Apeliantų R. V. ir R. M. skundų argumentai, kad nukentėjusysis parodymus teisiamuosiuose posėdžiuose davė įtakojamas prokuroro, yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, o iš bylos medžiagos matyti, kad nušalinimas prokurorui nepareikštas, todėl minėti argumentai atmestini.

Kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai, jog byla buvo išnagrinėta neišsamiai, nes byloje nebuvo nustatytas dar vienas asmuo, kurio spermos buvo rasta ant S. P. kelnaičių (t.1, b.l. 32-34), yra nepagrįsti, nes šio asmens nustatymas neturėtų jokios įtakos nuteistųjų kaltės klausimo sprendimui, kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog visi keturi nuteistieji tenkino savo lytinę aistra prieš nukentėjusiojo valią, kas atitinka BK 150str.2d. kvalifikaciją. Be to, nukentėjęs S. P. paaiškino, jog 2004m. spalio 18d., t.y. prieš patekdamas į kamera pas nuteistuosius, jis buvo patalpintas į kamerą Nr...., kur buvo pakeisti jo rūbai, galimai ir kelnaitės.

Kolegijos nuomone tai, kad nukentėjusiojo kūne sužalojimų nebuvo rasta (t.1, b.l. 17), neįrodo, jog nuteistieji nepadarė jiems inkriminuojamo nusikaltimo.

I. L. , D. J. , R. V. ir R. M. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl apelianto I. L. prašymas patraukti nukentėjusįjį S. P. baudžiamojon atsakomybėn už šmeižtą yra nepagrįstas.

R. M. skunde nurodyta aplinkybė, kad jo spermos buvo rasta ant jo asmeninio rankšluosčio, kolegijos nuomone, reikšmės nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių dėl I. L. , D. J. , R. V. ir R. M. kaltės bendrininkų grupėje įvykdžius S. P. seksualinį prievartavimą, todėl naikinti nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais ir minėtus nuteistuosius išteisinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų D. J. , R. V. , R. M. , I. L. bei nuteistojo I. L. gynėjo advokato R.Šeporaičio apeliacinius skundus atmesti.