Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S. ir jo atstovei advokatei Renatai Todesaitei, nukentėjusiajam A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnį bei 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. spalio 30 d., apie 01.00 val., Ukmergės g. 200, Vilniuje, vairuodamas automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį OPLE ANTARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Tokiais savo veiksmais buvo kaltinamas pažeidęs pažeidė Kelių eismo taisyklių 114,126 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija).

Taip pat, jis buvo kaltinamas tuo, kad būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus , tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. teismo posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų pripažino iš dalies ir paaiškino, jog protokole nurodytą dieną buvo atvažiavęs į kiemą, važiuodamas atbulas netyčia savo automobilio vairuotojo pusės galiniu bamperiu ir sparnu kliudė kito automobilio vairuotojo pusės galinį bamperį. Po kontakto su kitu automobiliu, jį apžiūrėjo, nubrozdinimas buvo nežymus. Tuo metu buvo priėjęs dar vienas vyras (liudytojas), jis pasakė, kad automobilis name gyvenančio kaimyno, tačiau jo duomenų neturi. Jis nurodė minėtam liudytojui kur gyvena, ir nuėjęs namo paėmė popieriaus lapą, nes mašinoje nerado ant ko užrašyti. Paliko raštelį ant kliudyto automobilio lango, po valytuvu, keleivio pusėje ir nuėjo namo. Taip pat nurodė, kad dėl šio eismo įvykio telefonu 112 nepranešė, nes įbrėžimas buvo nežymus, skubėjo, galvojo, kad sutars su kaimynu. Apie tai, kad kaimynas kreipėsi į policiją sužinojo tik praėjus mėnesiui, kai buvo pranešta į darbovietę, o nukentėjusysis vėliau minėjo, kad nepastebėjo palikto raštelio ant automobilio, jis nuskrido jam bevažiuojant. Kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažįsta, nes tyčios pasišalinti neturėjo, nesiekė išvengti atsakomybės, ant apgadinto automobilio buvo palikęs raštelį su savo kontaktais.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. R. parodė, kad asmeniškai nematė kaip buvo apgadintas jo automobilis, apie tai, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis sužinojo sekančią dieną iš kaimyno, tada iškvietė policiją. Nurodė, kad automobilį buvo pastatęs kieme dienos metu, o ryte išvažiavo į darbą, bevažiuojant nuo Šeškinės kalno, pradėjo lyti lietus, todėl jis įjungė valytuvus ir pamatė, kad kažkas nuskriejo nuo valytuvo, kažkoks raštelis, todėl jis pagalvojo, kad tai reklaminis lapelis. O grįžus iš darbo, jam kaimynas pasakė, kad jo (A. R.) automobilis buvo užkabintas, kad buvo užkabintas lapelis. Jo automobilyje buvo įbrėžtas galinis bamperis ir sparnas kairėje pusėje, žala sudarė apie 50 eurų, ją V. S. atlygino, šiuo metu automobilis jau sutvarkytas, pretenzijų dėl žalos V. S. neturi.

Byloje esančiuos BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 30 d. 16.30 val. buvo registruotas A. R. pranešimas telefonu, kad vakar namo kieme jo automobilį Opel Antara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kaimyno automobilis Audi. Apgadinimus pastebėjo tik šiandien, kaimynas nurodė matęs kaltininką (b.l. 7).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-o būrio vyr. patrulio O. G. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. spalio 30 d. apie 16.30 val. gavus pranešimą apie (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje apgadintą automobilį, pareigūnams nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko A. R., kuris paaiškino, kad 2016 m. spalio 29 d. apie 24 val. buvo apgadintas jo automobilis Opel Antara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. kairysis galinis sparnas. Apie įvykį jam pranešė iš matymo patįstamas kaimynas. Įtaria, kad automobilį apgadino kaimynas su automobiliu Audi, juodos spalvos. A. R. savarankiškai pasidomės, paklausinės kaimynų dė šio įvykio (b.l. 6).

Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad automobiliai iš eismo įvykio vietos patraukti, taip pat nurodyta, kad automobiliui Opel Antara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b.l. 9).

Nukentėjusiojo A. R. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. spalio 29 d. apie 24 val. buvo užkabintas jo automobilio Opel Antara, kurį buvo palikęs kieme, kairys galinis sparnas. Ryte apie 5.00 val. jis išvažiavo į darbą ir nieko nepastebėjo, o grįžus po pietų jam kaimynas pasakė, kad jo automobilis buvo užkabintas su triukšmu. Automobilį kliudė Audi markės automobilis, juodos spalvos, valst. numerio gerai nepamena. Tačiau kaimynas pasakė, kad kaltininkas gyvena tame pačiame name. Taip pat papildomai nurodė, kad išvažiuodamas į darbą jis savo automobilio neapžiūrėjo, apgadinimų nepastebėjo. Į darbą išvažiavo 5 val. ryte. Važiuodamas įjungė valytuvus, pastebėjo, kad nukrito raštelis, tačiau apie įvykį sužinojo iš kaimyno (b.l. 11).

Liudytojo V. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2016 m. spalio 30 d. apie 1.00 val. nakties grįžo automobiliu į namus. Prie (duomenys neskelbtini) parkavimo aikštelėje surado vietą ir pastatė automobilį. Jam einant link laiptinės durų matė kaip į aikštelę įvažiavo tamsios spalvos automobilis Audi, iš kurio išlipę 3 vyrai žvalgėsi ieškodami vietos priparkuoti automobilį. Matė, kaip neradę kur palikti automobilį, vyrai susėdę į mašiną važiavo atbuline eiga, nes apsisukti nebuvo galimybių. Liudytojui priėjus prie laiptinės durų išgirdo nedidelį smūgio garsą. Grįžo atgal prie vietos, kur stovėjo minėtas Audi automobilį. Iš jo buvo išlipę tie patys 3 vyrai. Vienas jų apžiūrinėjo Audi automobilio galinį šoną (vairuotojo pusės), kiti žiūrėjo į stovėjusio Opel markės automobilio galą. Jam priėjus, kažkuris iš vyrų jo paklausė ar jam priklauso Opel markės automobilis. Jis atsakė, kad ne bei kad nežino, kuriame bute gyvena automobilio savininkas, tačiau patikino, kad šis automobilis yra vieno iš namo gyventojų, nes nuolatos parkuojamas šiame kieme. Vyrai jį patikino, kad būtinai susiras šio automobilio šeimininką sekantį rytą. Savo ruožtu jis patarė vyrams palikti raštelį arba kviesti policiją. Kažkuris iš vyrų nuėjo į savo automobilį ieškoti popieriaus. Šie vyrai jį patikino, kad visi gyvena tame pačiame name, nors jis jų įsidėmėjęs nebuvo. Užsirašęs Audi automobilio valst. numerį ((duomenys neskelbtini)), jis palikęs vyrus nuėjo namo. Kuris iš šių vyrų vairavo automobilį atpažinti negalėtų (b.l. 12-13).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „C. G.“ (b.l. 15).

V. S. 2016 m. lapkričio 28 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2016 m. spalio 30 d. naktį (apie 24.00 val. ) (duomenys neskelbtini) namo kieme parkuodamasis, važiuodamas atbuline eiga užkliudė savo automobilio kaire puse kaimyno automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutikęs kitą kaimyną parodė jam kur gyvena, pasakė, kad paliks telefono numerį prie apgadinto automobilio. Užėjęs namo užrašė numerį ir grįžęs prie automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko po valytuvais raštelį su kontaktais su prašymu paskambinti. Tą pačią dieną buvo išvykęs iš Lietuvos. Po įvykio automobilis beveik visą laiką stovėjo tame pačiame kieme. Tikslo pasišalinti neturėjo. Beveik visą laiką buvo komandiruotėse (b.l. 17).

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad apžiūrėti automobiliai Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Antara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti šie transporto priemonių apgadinimai: automobiliui Audi nubrozdintos galinės durys kairėje pusėje, galinis sparnas kairėje pusėje, galinis bamperis kairėje pusėje, apgadinimų aukštis nuo 0,58 iki 0,72 m; automobiliui Opel Antara nubrozdintas galinis sparnas ir galinis bamperis kairėje pusėje, apgadinimų aukštis 0,55-0,71 m. transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitinka (b.l. 18). Fotolentelėse fiskuoti apžiūrėti ir sugretinti automobiliai, minėtiems automobiliams padaryti apgadinimai, jų aukštis (b.l. 18-20).

Byloje pateiktas A. R. pakvitavimas, kad V. S. jam pilnai atlygino žalą, padaryta jo automobiliui dėl 2016 m. spalio 30 d. eismo įvykio, daugiau jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų jam neturi (b.l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. S. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – tiek paties V. S. rašytiniais paaiškinimais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, tiek kitų byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, t.y. transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, fotolentelėmis, nukentėjusiojo V. R. paaiškinimais, pakvitavimu dėl žalos atlyginimo, liudytojo V. G. rašytiniu paaiškinimu ir kita bylos medžiaga. Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad V. S. administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Savo veiksmais V. S. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 114,126 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, kuri pradėta dėl iki 2017 metų sausio 1 d. padarytų veikų, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punktu.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnis reglamentuoja nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą, nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau jame numatyta tik atsakomybė neturinčių teisės vairuoti transporto priemones, taip pat neblaivių ar apsvaigusių, ar vengiančių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo asmenų, bei atsakomybė už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, kad sutinkamai su Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punkto nuostatomis, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla V. S. atžvilgiu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), nutrauktina.

V. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET reikalavimus, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 426 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (šiuo atveju žalos dydis sudaro mažiau nei 2 MGL). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 1013 eurų), kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalies sankciją minimalios ir maksimalios baudos vidurkis yra 725 Eur. Atsižvelgiant į tai, V. S. veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį.

Kelių eismo taisyklių 222 straipsnyje nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal šio pažeidimo sudėtį (corpus delicti) pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmais išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). V. S. neigia, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia, nurodydamas, kad apgadinto automobilio savininkui paliko raštelį su savo kontaktais, nes tai buvo tame pačiame name gyvenančio asmens automobilis, atsakomybės nevengė. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad prieš važiuojant automobilio neapžiūrėjo, jam bevažiuojant pastebėjo, kad nuo mašinos nuskriejo koks tai lapelis, o apie tai, kad automobilis apgadintas sužinojo tik grįžęs iš darbo iš kito kaimyno, kuris tvirtino matęs eismo įvykį bei kad kaltininkas rašė raštelį. Todėl iš visų įrodymų visumos darytina išvada, jog nėra V. S. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla šioje dalyje pagal 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.