- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- I-1791-342/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01395-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- B. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjui B. S., atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui V. J., 2013 m. gruodžio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. prašymą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė) dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-11 įsakymo Nr. AP-405 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas B. S. (toliau - ir pareiškėjas) prašymu (b.l. 6) prašo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-11 įsakymą Nr. AP-405 Prašyme įsakymo neteisėtumą grindžia tuo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos tyrimas tendencingas, su išankstine nuostata siūlyti pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Paaiškina, kad laiku informavo ir ne vieną kartą apie statybos pradžią UAB „Statybos koordinatoriai“, kuri laimėjo statinio techninės priežiūros paslaugų pirkimo konkursą. Be to, pagal sutartį apie paslaugos teikimo pradžią privalo žinoti ir pats konkurso laimėtojas.Teigia, kad ne kartą vedėjui siūlė nutraukti sutartį su UAB „Statybos koordinatoriai“. Taip pat nurodo, kad įsakyme, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda, nenurodyta kada ir kokia teisei priešinga veika padaryta, jos įvykdymo aplinkybės, kokia kaltės forma padarytas pažeidimas, jo padariniai, todėl priimtas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, turi būti panaikintas.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašymą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad direktoriaus įsakymu buvo paskirtas projekto „Drevernos bendruomenės ir viešosios infrastruktūros modernizavimas“ vadovu, kurio pareigoms nėra priskirta vykdyti techninę priežiūrą, o ją privalo vykdyti konkursą laimėjusi organizacija, kuri šių darbų neatliko.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b.l. 14-16) prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ginčijamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procedūrų. Nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas B. S., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-10 įsakymu Nr. AV-49 paskirtas projekto „Drevernos bendruomenės ir viešosios infrastruktūros modernizavimas" vadovu.Tyrimas dėl galimai B. S. įvykdyto tarnybinio nusižengimo pradėtas 2013-09-19, gavus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-10 įsakymu Nr. AV-1565 „Dėl darbo grupės sudarymo" sudarytos darbo grupės 2013-09-17 protokolą Nr. A6-310. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-09-19 įsakymu Nr. AV-1613 sudarė komisiją Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto B. S. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau - Komisija). 2013-09-20 B. S. įteiktas 2013-09-19 pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr.(5.L50)-A5-4736. 2013-09-27 B. S. pateikė paaiškinimą, kuriame neigė padaręs tarnybinį nusižengimą. Komisija išnagrinėjo darbo grupės 2013-09-17 protokolą Nr. A6-310, UAB „Kvėdarsta" 2013-09-17 rašte Nr. 421 "Dėl statybos darbų rangos sutarties Nr. AS-345", UAB „Statybų koordinatoriai" 2013-09-11 rašte „Dėl projekto „Drevernos bendruomenės ir viešosios infrastruktūros modernizavimas" koordinavimo", B. S. 2013-09-27 paaiškinime, UAB „Statybų koordinatoriai" 2013-10-03 rašte „Dėl papildomos informacijos (į B. S. paaiškinimą)", Centrinės projektų valdymo agentūros 2013-09-23 rašte Nr.2013/2-8983, pateiktą informaciją. Komisija nustatė, kad Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas B. S., tyčia, siekdamas pats vykdyti projekto techninę priežiūrą, laikotarpyje nuo 2013-07-17, kai su UAB „Statybos koordinatoriai" buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr.CP021235/AS-479, iki 2013-09-17, neinformavo UAB „Statybos koordinatoriai", kurie pagal minėtą sutartį turėjo atlikti vykdomo projekto „Drevernos bendruomenės ir viešosios infrastruktūros modernizavimas" techninę priežiūrą, apie planuojamą darbų pradžią, neperdavė techninės ir projektinės dokumentacijos (rangos sutarties kopijos, techninio projekto, statybvietės perdavimo akto). To pasėkoje, UAB „Statybos koordinatoriai" negalėjo teikti techninės priežiūros paslaugų, o UAB „Kvėdarsta" (statybos darbų rangovas, sutartis Nr. AS-345 sudaryta 2013-05-22) negalėjo vykdyti darbų pridavimo procedūrų, aktuoti darbų, nes nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas. Dėl tokio B. S. neveikimo iškilo grėsmė, kad gali būti nutrauktas projekto finansavimas iš projekto įgyvendinimui skirtų Europos Sąjungos lėšų.
Komisija 2013-10-04 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto B. S. tarnybinės veiklos Nr.TPI-4 bei konstatavo, kad Statybos ir kelių priežiūros skyriaus Vyriausiasis specialistas B. S. tyčia padarė tarnybinį nusižengimą - pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30-1 straipsnio 2 dalies 3 punktu nustatyta sunkinanti aplinkybė - per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas (per vienus metus B. S. skirtos trys tarnybinės nuobaudos). Tarnybinio nusižengimo padariniai - iškilo grėsmė, kad gali būti nutrauktas projekto finansavimas iš projekto „Drevernos bendruomenės ir viešosios infrastruktūros modernizavimas" įgyvendinimui skirtų Europos Sąjungos lėšų. Komisijos siūlymas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui skirti Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui B. S. tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-10-11 įsakymu Nr.AP-405, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 30-1 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr.977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių" bei atsižvelgdamas į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-09-19 įsakymu Nr. AV-1613 „Dėl komisijos sudarymo" sudarytos komisijos 2013-10-04 posėdžio protokolą Nr.A6-334 ir tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.TPI-4, pripažino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas B. S. padarė tarnybinį nusižengimą bei jam skyrė tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo prašymą grindžia Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr.A-17-795/2007, kurioje aptariami reikalavimai įstaigų vadovų sprendimams dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo. Minėtoje nutartyje pažymima, kad <...> išdėstyti klausimai, jei jie nėra aptarti įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, gali būti ir kitame įsakymo lydinčiame dokumente, bet tų klausimų aptarimas būtinas <„.>. Pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą nagrinėdamas tik ginčijamo įsakymo turinį, tačiau nepateikia šio įsakymo lydinčio dokumento, t.y. 2013-10-04 tarnybinio patikrinimo išvados dėl Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto B. S. tarnybinės veiklos Nr.TPI-4, kuri jam buvo įteikta 2013-10-17 raštu Nr.(5.1.50)-A5-5195. Ginčijamas įsakymas kartu su jį lydinčia minėta išvada atitinka visus keliamus reikalavimus, t.y. juose nurodyta kokia teisei priešinga veika padaryta, kaip šis teisės pažeidimas kvalifikuojamas, pažymima pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, kokia kaltės forma padarytas pažeidimas, jo padariniai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra pakankamai įrodymų, kad jis tarnybinio nusižengimo nepadarė. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nuomonė priešinga, nes byloje nepateiktas nė vienas rašytinis įrodymas galintis paneigti ar bent sukelti abejonių dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Pateiktos telefonų išklotinės neįrodo, kad pareiškėjas tinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atliko pavedamas užduotis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovės poziciją atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Taip pat nurodė, kad B. S. nuo 2013 m. lapkričio 25 d. šalių susitarimu nebedirba Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).
Ginčo dalykas - Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-11 įsakymo Nr. AP-405, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda –griežtas papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar atsakovė nepažeidė teisės normų ir taisyklių, užtikrinančių tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojui.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką ir sąlygas valstybės tarnautojams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau - VTĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau - Taisyklės). Šie teisės aktai nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus. VTĮ 28 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą, už tarnybinį nusižengimą valstybės tarnautojui gali būti skiriama pastaba, pagal 29 straipsnio 3 dalies 2 punktą - papeikimas. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai detaliau reglamentuoti Taisyklėse. Pagal minėto VTĮ straipsnio ir Taisyklių nuostatas – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 4-5 punktai), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant VTĮ straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Taisyklių 10 punkte. Pagal VTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.
VTĮ 30 straipsnio 1 dalis inter alia nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Detaliau šios procedūros pradžią reglamentuoja Taisyklių 3-6 punktai, pagal kuriuos tarnybinį tyrimą atlieka vienasmeniškai už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kolegialus organas – komisija, tačiau nei vienam iš jų nesuteikta teisė pradėti tyrimą savarankiškai, tam jie turi turėti oficialų įstaigos vadovo pavedimą – įpareigojimą - pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, ir tas įpareigojimas (komisijos sudarymas) turi būti duodamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas gavus informaciją apie valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.
VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas - valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 13 straipsnis) ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų - valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9. 2007 m.). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria vadovaujantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Todėl teismas, spręsdamas įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (LVAT 2010 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010).
Dėl 2013-10-11 įsakymo Nr. AP-405 teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčijamas įsakymas priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Č. B., vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu (už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriamas griežtas papeikimas), 30 straipsniu („Tarnybinių nuobaudų skyrimas“), Taisyklėmis, atsižvelgiant į 2013-10-04 protokolą Nr. A6-334, 2013-10-04 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-4 (b.l. 18-21, 27-29). Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka. Šiuo įsakymu atsakovė skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą –griežtą papeikimą, nustačiusi, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes nevykdė pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir jam pavestų užduočių.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-10 įsakymu Nr. AV-1565 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta Komisija 2013-09-17 išnagrinėjusi projekto „Drevernos bendruomeninės ir viešosios infrastruktūros modernizavimas“ (toliau – ir projektas) įgyvendinimo eigą, 2013-09-17 UAB „Kvėdarsta“ raštą Nr. 421 „Dėl statybos sutarties Nr. AS-345“ nustatė, jog 2013-05-22 su rangovu UAB „Kvėdarsta“ pasirašyta rangos sutartis Nr. AS-345, statybvietė perduota 2013-06-03 ir darbai atliekami, tačiau nevykdoma statybos techninė priežiūra, nepasirašyti atliktų darbų aktai ir nepateiktas Centrinės projektų valdymo agentūros mokėjimo prašymas (b.l. 40). 2013-09-19 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AV-1613 sudarė Komisiją Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto B. S. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (b.l. 39). 2013-09-19 pranešimu atsakovė 2013-09-20 pasirašytinai informavo pareiškėją, jog jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą ir paprašyta jo pateikti paaiškinimą (b.l. 38). 2013-09-27 pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2013-07-15 pradėjo telefonu bendrauti su UAB „Statybos Koordinatoriai“ direktoriumi D. R. dėl prasidėjusių statybos darbų Drevernoje ir dėl būtinumo vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą. Teigia, jog UAB „Statybos koordinatoriai“ rašte, skirtame Savivaldybės administracijai, D. R. pateikė melagingą informaciją, kad nebuvo informuotas apie statybos pradžią ir kt. (b.l. 26). Komisija 2013-10-02 posėdyje, išklausiusi jame dalyvavusių – administracijos direktoriaus pavaduotojų V. B. ir L. L., Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo V. J., Bendrojo skyriaus vedėjos A. Š., Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo A. R. paaiškinimų, nutarė raštu kreiptis į techninį prižiūrėtoją UAB „Statybos koordinatoriai“ dėl pareiškėjo B. S. paaiškinime išdėstytų faktų patvirtinimo ar paneigimo (b.l. 27-29). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013-10-02 raštu Nr. (5.1.50)-A5-4924 kreipėsi į UAB „Statybos koordinatoriai“ prašydami pateikti paaiškinimą, dėl B. S. 2013-09-27 paaiškinime nurodytų aplinkybių (b.l. 25). UAB „Statybos koordinatoriai“ rašte nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo paaiškinime nurodytais argumentais. Pažymėjo, jog UAB „Statybų koordinatoriai“ buvo parengę užsakovui – Klaipėdos rajono savivaldybei išsiųsti įsakymą dėl A. M. paskyrimo techniniu prižiūrėtoju, tačiau dokumentų išsiuntimo dieną paskambinęs B. S. pasiūlė pats teikti techninio prižiūrėtojo paslaugas. B. S. paaiškinus, kad įsakymas dėl techninio priežiūros skyrimo nurodžius kitą asmenį yra parengtas, B. S. noru tvarkomasis dokumentas nebuvo išsiųstas. Vėliau pareiškėjo prašymu, keliskart buvo rengtas pranešimas dėl jo antraeilių pareigų. Įsakymas dėl B. S. įdarbinimo 2013-08-13 jam išsiųstas el. paštu. Teigia, jog B. S. neinformavo UAB „Statybos koordinatoriai“ nei apie planuojamą, nei apie faktinę tikslią darbų pradžią (b.l. 24). Komisija 2013-10-04 protokolu Nr. A6-334 nutarė surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje siūlyti skirti Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui B. S. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b.l. 20-21). Atsakovė 2013-10-04 priėmė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-4, kuria pasiūlė administracijos direktoriui už pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų nevykdymą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b.l. 18-19). Išvadoje atsakovė pakankamai nuosekliai išdėstė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimu, nurodė, kokių konkrečių ginčo techninės priežiūros darbų pareiškėjas neatliko, šiuos veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir vadovaujantis VTĮ 30¹ straipsnio 2 dalies 3 punktu nustatyta sunkinanti aplinkybė – per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas, tarnybinio nusižengimo padariniai – iškilo grėsmė, kad gali būti nutrauktas projekto „Drevernos bendruomenės ir viešosios infrastruktūros modernizavimas“ įgyvendinimui skirtas Europos Sąjungos lėšų finansavimas.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad aptariamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, pradėtas 2013-09-19 (sudaryta Komisija), baigtas 2013-10-17, kai tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-4 buvo pateikta pareiškėjui. Ginčijamas 2013-10-11 įsakymas priimtas nepažeidžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo termino, reglamentuoto VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje (Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos) ir Taisyklių 11 punkte reglamentuoto paties tarnybinio nusižengimo tyrimo termino (nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo, komisija tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo). Aptariamu atveju vėliausiai Komisija tarnybinį nusižengimą galėjo tirti iki 2013-10-17, t. y. laikotarpiu nuo Komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos 2013-09-19 iki tyrimo užbaigimo 2013-10-17 yra 20 darbo dienų terminas. Nagrinėjamoje byloje tarnybinis tyrimas baigtas 2013-10-04 surašant tarnybinio patikrinimo išvadą TPI-4. Tarnybinė nuobauda, kaip jau minėta, turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šiuo atveju, vėliausiai tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta 2013-10-19 (laikotarpiu nuo 2013-09-19 iki 2013-10-19 yra vieno mėnesio terminas), o pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas paskirta 2013-10-11 ir tą pačią dieną B. S. buvo supažindintas su ginčijamu įsakymu, kuriuo paskirta minėta nuobauda (b.l. 17). Todėl įvertinus aptartas aplinkybes ir išanalizavus teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad atsakovė tinkamai laikėsi VTĮ ir Taisyklėse nustatytų procedūrų reikalavimų – nepažeidė teisės aktuose numatytų terminų, tinkamai motyvavo tarnybinio patikrinimo išvadą, todėl pareiškėjo argumentai, jog atsakovė nei ginčijamame įsakyme, nei jį lydinčiame dokumente nenurodė, kokia priešinga teisei veika padaryta, kaip šis teisės pažeidimas kvalifikuojamas, jo padarymo aplinkybių ir paaiškėjimo dienos bei kita, atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu ėjo šias pareigas. Taigi, pareiškėjas veikė kaip karjeros valstybės tarnautojas (b.l. 7, 14-15, VTĮ 2 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 1 punktas), todėl ir tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, vykdyti pareigas, nustatytas VTĮ 15 straipsnyje. Tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pareiškėjui skirta būtent už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos – „Valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“ pažeidimą.
Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad 2012-01-10 įsakymu Nr. AV-49 „Dėl B. S. skyrimo“ pareiškėjas paskirtas projekto „Drevernos bendruomeninės ir viešosios infrastruktūros modernizavimas“ vadovu (b.l. 46). Pareiškėjas teigia, kad tarnybinio patikrinimo tikslas buvo nustatyti ar pareiškėjas laiku neinformavo apie statybos darbų pradžią UAB „Statybos koordinatoriai“, kuri laimėjo statinio statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimo konkursą. Akcentuoja, jog pirmąkart apie statybos pradžią UAB „Staybos koordinatoriai“ informavo 2013-07-15 skambučiu. Faktiniai bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas nesilaikė savo pareigos užtikrinti projekto tinkamą priežiūrą ir įgyvendinimą. 2013-09-23 Centrinė projektų valdymo agentūra raštu „Dėl projekto Nr. VP3-1.2-VRM-01-R-31-018 mokėjimo pranešimo Nr. MP008“ pažymėjo, kad vėluoja projekto veiklų įgyvendinimas, didinantis riziką dėl projekto veiklų įgyvendinimo laiku (b.l. 23). UAB „Kvėdarsta“ 2013-09-17 raštu „Dėl statybos rangos sutarties Nr. AS-345“ pažymėjo, kad B. S. dažnai lankydavosi objekte ir minėjo, jog pats atliksiąs techninio priežiūros inžinieriaus pareigas, tačiau į statybos darbų žurnalą niekas nesirašė dėl ko rangovas neturėjo kam priduoti įvykdytus darbus, negalėjo atlikti aktavimo, kas trukdo sėkmingai vykdyti sutartį (b.l. 42). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013-07-18 UAB „Statybų koordinatoriai“ rašte „Dėl B. S. antraeilių pareigų“ numatyta, jog planuojama, kad B. S. dirbs antraeilėse inžinieriaus pareigose Klaipėdos ir Kretingos rajonuose, taip pat 2013-08-08 įsakymu „Dėl leidimo dirbti kitą darbą B. S.“ suteikta teisė nuo 2013-08-08 iki 2014-08-07 dirbti kitą darbą UAB „Statybų koordinatoriai“ statybos inžinieriumi ne pagrindinio darbo valandomis (b.l. 45). Apie tai, kad pareiškėjas siekia dirbti UAB „Statybų koordinatoriai“ būtent „Drevernos bendruomeninės ir viešosios infrastruktūros modernizavimo“ projekto techniniu prižiūrėtoju atsakovė sužinojo iš UAB „Statybos koordinatoriai“ pateikto rašto, kuriame nurodyta, kad B. S. jo prašymu priimtas į darbą statybos techniniu prižiūrėtoju ir įsakymu Nr.12/08/13 paskirtas atsakingu asmeniu už projekto „Drevernos bendruomeninės ir viešosios infrastruktūros modernizavimą“ bei išdėstė susidariusią situaciją dėl B. S. pareigų neatlikimo (b.l. 43). 2013-09-18 B. S. buvo nuo projekto vadovo pareigų nušalintas. Įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, jog pareiškėjas B. S. laikotarpiu nuo 2013-07-17, kai buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. CPO21235/AS-479 su UAB „Statybų koordinatoriai“ iki 2013-09-17 siekdamas asmeninės naudos tyčia neinformavo UAB „Statybų koordinatoriai“, kurie pagal minėtą sutartį turėjo atlikti vykdomo projekto techninę priežiūrą, apie darbų pradžią neperdavė techninės ir projektinės dokumentacijos ir tokiu būdu trukdė pradėti techninės priežiūros darbus, nevykdė projekto vadovo pareigų. Pareiškėjo argumentai, kad UAB „Statybų koordinatoriai“ buvo informuoti apie statybos darbų pradžią vertinami kaip pareiškėjo siekis išvengti atsakomybės už pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų nevykdymą. Įrodymų, jog dėl objektyvių ir (ar) nuo pareiškėjo valios nepriklaususių aplinkybių pareiškėjas negalėjo tinkamai atlikti ginčo objekto statybos techninio priežiūrėtojo pareigų, pareiškėjas nei su skundu, nei teismo posėdžio metu nepateikė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasirinkta gynybos pozicija, formuluojami subjektyvaus pobūdžio argumentai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas siekia netinkamo jam privalomų vykdyti funkcijų atlikimo, o tai neabejotinai vilkina ginčo statybos objekto darbų tikrinimo bei kontrolės procedūrų užbaigimą, daro destrukcinį poveikį atsakovei, kaip valstybės institucijai, kuri turi įsipareigojimus vykdyti Europos Sąjungos finansuojamų objektų statybos darbus.
Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Valstybės tarnyba, kaip sistema, yra organizuojama remiantis inter alia hierarchijos ir pavaldumo principais. Valstybės tarnautojas turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Konstitucija ir teise. Jis turi būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves, būti nešališkas, neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, teisingas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepasiduoti neteisėtam spaudimui ar neteisėtiems reikalavimams, nesavivaliauti ir nepiktnaudžiauti tarnyba, kelti savo profesinę kompetenciją, laikytis profesinės etikos reikalavimų, saugoti savo, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją, ir institucijos, kurioje jis dirba, autoritetą. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, jog priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ reglamentuota, jog valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis laikantis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų. Pareiškėjo darbas UAB „Statybos koordinatoriai“ projekto techniniu prižiūrėtoju būtų pažeidęs ne tik Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas bet ir aptarto nutarimo teisės normas, nes tuo pačiu metu B. S. būtų buvęs ir projekto vadovu, ir pagal darbo sutartį su UAB „Statybos koordinatoriai“ projekto techniniu prižiūrėtoju, kas būtų sukėlę viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje interesų konfliktą.
Sistemiškai vertinant pareiškėjo, atsakovės išdėstytus motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas suprasdamas, kad privalo vykdyti jo pareigybei nustatytas funkcijas, numatė, kad šių funkcijų nevykdydamas sukels žalingas pasekmes ir jų norėjo arba nors ir šių pasekmių nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti. Pažymėtina kad tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-4 tiesiogiai nurodoma, kad tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia. Tokiais veiksmais (neveikimu) pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą – tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, skundžiamas 2013-10-11 įsakymas Nr. AP-405 pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundo reikalavimas šį įsakymą panaikinti, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo B. S. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.