- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- AN2-42-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01768-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2019 m. spalio 22 d. nutarimas, kuriuo J. K. pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 2 dalį, 422 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už tai, kad 2019 m. spalio 22 d. 12.30 val., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 promilės (paklaida ± 0,02 promilės) neblaivumas, bei neturėjo Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su priekinių durų tamsintais stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistinas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovas advokatas A. G. prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2019 m. spalio 22 d. nutarimą bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir J. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti.
2.1.Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėtai nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kadangi nesivadovavo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, jų nepagrįstai nevertino bei nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose. Teismas įrodymus vertino pažeisdamas ANK 567, 569 straipsnių nuostatas.
2.2.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. K. neginčija fakto, jog 2019 m. spalio 22 d., apie 12.30 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW X6“ su tamsintais priekiniais automobilio stiklais, tačiau nesutinka, kad automobilį vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnui paklausus J. K., ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų, jis atsakė, kad jų šiek tiek vartojo iš vakaro bei visiškai neseniai išgėrė taurę šampano. Alkotesteriu buvo nustatytas 0,47 promilės neblaivumas, su paklaida 0,45 promilės. Apelianto tvirtinimu, J. K. policijos pareigūnui iškart nurodė, kad su alkotesterio parodymais visiškai nesutinka, kadangi alkotesterio parodymai yra netikslūs, nes nepraėjo nei dešimt minučių po išgertos šampano taurės. Policijos pareigūno paprašė leisti dar kartą pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba, tačiau pareigūnas nurodė, kad daugiau pūsti neduos, bei surašė administracinio nusižengimo protokolą. Apelianto manymu, alkotesteris galbūt galėjo parodyti klaidingus, neteisingus duomenis, kadangi kažkokią nedidelę dalelę įtakojo išvakarėse išgertas nedidelis kiekis alkoholio bei ką tik išgerta šampano taurė, dėl to alkotesteris parodė 0,45 promilės neblaivumą. Nesutikęs su alkotesterio parodymais, J. K. iš karto policijos pareigūnams nurodė, kad važiuos į sveikatos priežiūros įstaigą tam, kad atliktų medicininę apžiūrą bei priduotų kraujo mėginį blaivumui nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
2.3.Apeliantas nurodo, kad po to, kai J. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis iš karto taksi automobiliu nuvažiavo į Klaipėdos universitetinę ligoninę medicininei apžiūrai atlikti bei neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti. Į šią įstaigą J. K. atvyko per valandą laiko po protokolo surašymo. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas apžiūrėjo J. K. bei alkotesteriu patikrino jo blaivumą. 2019 m. spalio 22 d. 13.50 val. jam buvo nustatytas 0,29 promilės, o 14.10 val. – 0,27 promilės neblaivumas. Teismo medicinos ekspertas 2019 m. spalio 22 d. 13.50 val. paėmė J. K. kraujo mėginį, jį ištyręs nustatė, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,35 promilės alkoholio. Būtent šis Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistas savo specialisto išvadoje patvirtino, kad J. K. automobilį vairavo blaivus, t. y. alkoholis neviršijo leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje. Be to VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas, apžiūrėjęs ir alkotesteriu patikrinęs J. K., nurodė, kad J. K. yra blaivus ir vairuoti gali.
2.4.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčas buvo dėl alkotesterio duomenų tikslumo, todėl J. K., nesutikdamas su alkotesterio parodymais, kreipėsi į medicinos įstaigą dėl neblaivumo nustatymo (kraujo mėginio paėmimo) tam, kad būtų nustatytas tikslus neblaivumo laipsnis. Eksperto išvada paneigė alkotesterio netikslius duomenis, kadangi kraujyje buvo nustatytas leistinas – 0,35 promilės – neblaivumas, tai reiškia, kad J. K. vairavo automobilį būdamas blaivus. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nesirėmė bei nesivadovavo šia teismo ekspertize, kuri paneigė alkotesterio parodymus. Apeliantui kyla, jo manymu, pagrįstas klausimas, kodėl tuomet įstatymas numato asmeniui, nesutikusiam su alkotesterio parodymais, galimybę nuvykti 1 valandos bėgyje į medicinos įstaigą tam, kad būtų paimtas kraujo mėginys neblaivumui nustatyti, jeigu teismas vis tiek šiais galiojančiais įrodymais nesiremia ir nesivadovauja. Šiuo atveju teismas nepagrįstai rėmėsi alkotesterio parodymais, kurie yra netikslūs bei klaidingi, kadangi kraujo tyrimas paneigė jų tikslumą bei patikimumą, dėl to padarė klaidingą išvadą, kad neva J. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jeigu apeliantas būtų prieš tai vartojęs alkoholinius gėrimus, tai promilės nebūtų taip greitai sumažėjusios jau nuvykus į medicinos įstaigą, tai patvirtina, kad alkotesteris parodė klaidingus duomenis, kadangi J. K. ką tik buvo išgėręs taurę šampano. Natūralu, kad ką tik išgėrus alkoholio, alkotesterio duomenys yra netikslūs. Šiuo atveju teismas, turėdamas visą informaciją bei medicininius duomenis, specialisto išvadą, padarė klaidingą išvadą, kad J. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus.
Žemesnės instancijos teismas
2.5.Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų kodekse, kaip ir baudžiamajame kodekse, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N15-l56/2007, N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Dėl šių aplinkybių J. K. yra nubaustas visiškai nepagrįstai, kadangi jis automobilį vairavo faktiškai blaivus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu prašoma nutraukti J. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, iš esmės motyvuojant tuo, kad eksperto išvada paneigė alkotesterio pagalba užfiksuotus netikslius duomenis dėl J. K. neblaivumo, kadangi valandos bėgyje paėmus jo kraujo mėginį, jo kraujyje buvo nustatytas leistinas – 0,35 promilės – neblaivumas, tai reiškia, kad J. K. vairavo automobilį būdamas blaivus.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. K., policijos pareigūnui paklausus, ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų, jis atsakė, kad jų šiek tiek vartojo iš vakaro bei visiškai neseniai išgėrė taurę šampano. J. K. policijos pareigūnui iškart nurodė, kad su alkotesterio parodymais visiškai nesutinka, kadangi alkotesterio parodymai yra netikslūs, nes nepraėjo nei dešimt minučių po to, kai jis išgėrė taurę šampano. Policijos pareigūno paprašė leisti dar kartą pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba, tačiau pareigūnas nurodė, kad daugiau pūsti neduos, bei surašė administracinio nusižengimo protokolą.
9. Akcentuotina, kad iš administracinio nusižengimo protokole užfiksuoto J. K. paaiškinimo turinio nustatyta, kad J. K., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, su pažeidimu sutiko, nurodė, kad alkoholį vartojo išvakarėse, prašė baudą paskirti vietoje. J. K. savo paaiškinimus patvirtino parašu (b. l. 13). Toks J. K. paaiškinimas visiškai prieštarauja apeliacinio skundo argumentui, kad jis iš karto nesutiko su alkotesterio parodymais. Tai, kad J. K., policijos pareigūnams nustačius, jog iš jo vairuoto automobilio sklinda alkoholio kvapas, jis paaiškino, jog alkoholio vartojo iš vakaro, bei neužsiminė apie iki jį sustabdant prieš 10 minučių išgertą taurę šampano, patvirtina ir peržiūrėtame vaizdo įraše Nr. 2019_1022_123232_011.MOV, užfiksuotame policijos pareigūno „Body“ kamera, duomenys. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad policijos pareigūnas teiravosi, ar J. K. vartojo alkoholį, nes iš automobilio sklinda alkoholio kvapas. J. K. atsakė, kad vartojo vakar (12.32.55 val.), toliau pareigūnas pasakė, kad „tavo langai nuliniai“, o J. K. atsakė, kad žino. Pareigūnas pasiteiravo, kur šalins trūkumą, nes gali panaikinti technikinę, J. K. atsakė, kad dabar nuvažiuos ir nuims. Pareigūnas davė J. K. pūsti į alkotesterį. Pareigūnas parodė J. K. alkotesterio parodymus bei pasakė, kad nebeleistina vairuoti, 0,47 promilės. J. K. šyptelėjo (12.34.55 val.), jis paklausė, gal gali perpūsti (12.34.23 val.). Pareigūnas atsakė, kad „perpūtimo nėra, nes man sakėte, jog vartojote vakar“ (12.34.27 val.). J. K. patvirtino, kad „aš tiesiai šviesiai sakiau, aš nemeluoju“ (12.34.31 val.). Pareigūnas paaiškino, kad „neturiu teisės duoti perpūsti, nes jūsų klausiau, kada vartojote, atsakėte, kad vakar“ (12.34.41 val.). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuotų duomenų nustatyta, kad jį apžiūrėjusiam gydytojui J. K. nurodė, jog jis iš vakaro vartojo viskį, o iš ryto išgėrė taurę šampano, t. y. J. K. gydytojui patvirtino, jog jis iš vakaro vartojo alkoholį, iš ryto išgėrė taurę šampano, tačiau ne prieš 10 minučių iki jį sustabdant policijos pareigūnams.
10.Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančių Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai nustato, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją (2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 237 redakcija). Kartu pažymėtina, kad šių Taisyklių 4 punkte numatyta, jog policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, numatytų Taisyklių 4 punkte, kad policijos pareigūnams būtų kilusi pareiga dar kartą patikrinti J. K. blaivumą, praėjus atitinkamam laikui.
11.Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog 2019 m. spalio 22 d. 12.30 val., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius J. K. vairuotą transporto priemonę „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinus alkotesteriu J. K. blaivumą, jam buvo nustatytas 0,47 promilės (paklaida ± 0,02 promilės) neblaivumas.
12.Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuotų duomenų nustatyta, kad J. K. savo noru nuvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, 2019 m. spalio 22 d. 13.50 val., t. y. praėjus valandai dvidešimt minučių po to, kai J. K. policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė 0,47 promilės (paklaida ± 0,02 promilės) neblaivumą, ligoninėje alkotesteriu jam buvo nustatytos 0,29 promilės, o praėjus dar dvidešimčiai minučių – 14.10 val. – nustatytos 0,27 promilės. 13.50 val. buvo paimtas ir J. K. kraujo mėginys (b. l. 9–10). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7203/2019(01) konstatuota, kad 2019 m. spalio 22 d. 13.50 val. paimtame J. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,35 promilės etilo alkoholio (b. l. 8).
13.Pažymėtina, kad papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog vartojo alkoholio iš vakaro, ir galbūt jo vartojo dar ir ryte, parodė pats J. K., todėl nėra abejonės, kad po pavartoto alkoholio J. K. iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija galėjo viršyti leistiną vairuoti transporto priemones – 0,4 promilės – ribą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kai policijos pareigūnai įtaria, jog asmuo yra neblaivus, jo neblaivumas nustatomas ne tik vizualiai, bet ir alkotesteriu, todėl netgi praėjus atitinkamam laiko tarpui, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dar kartą patikrinus alkotesteriu asmens neblaivumą ir nustačius, kad neblaivumo laipsnis yra sumažėjęs, galbūt yra leistinas, savaime nereiškia, kad jis buvo blaivus ir vairavimo metu, nes per atitinkamą laiką alkoholio kiekis iškvėptame ore, kartu ir kraujyje, atitinkamai mažėja. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.
14.Pažymėtina, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčo situacijas, teismų praktikoje taikoma moksliškai patvirtinta formulė (Vidmarko formulė). Pagal šią formulę, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės per valandą (per 1 minutę oksiduojasi apie 0,0025 promilės etilo alkoholio). Akcentuotina, kad būtų pagrindo abejoti, jog policijos pareigūnams patikrinus alkotesteriu J. K. blaivumą, alkotesterio rodmenys galbūt buvo netikslūs, jei medicinos įstaigoje, praėjus tam pačiam laikui, t. y. 13.50 val. alkotesteriu J. K. būtų nustatyta 0 promilių ar arti 0 promilių. Tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog J. K. nuvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, praėjus tam tikram laiko tarpui, šiuo atveju nuo jam neblaivumo patikrinimo alkotesteriu 12.30 val. iki 13.50 val., kai jam neblaivumas alkotesteriu buvo tikrinamas dar kartą, tiek iškvėptame ore, tiek kraujyje alkoholio koncentracija buvo tik sumažėjusi, t. y. praėjus vienai valandai dvidešimt minučių, iškvėptame ore alkoholio koncentracija proporcingai mažėjo, ir J. K. įpūtė vis dar 0,29 promiles, o praėjus dar dvidešimt minučių – 0,27 promiles. Tokie rezultatai visiškai neprieštarauja ir specialisto išvadoje užfiksuotiems duomenims, kai J. K. paėmus kraują po valandos dvidešimt minučių po to, kai jam alkotesteriu buvo nustatytas 0,47 promilės (paklaida ± 0,02 promilės) neblaivumas, jo kraujyje nustatyta vis dar mažiausia koncentracija 0,35 promilės etilo alkoholio.
15.Sulyginus duomenis apie J. K. neblaivumą, užfiksuotą alkotesteriu policijos pareigūnų ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, taip pat specialisto išvadoje ištirto jo kraujo rezultatus, taikant aptartą formulę, nėra jokio pagrindo abejoti, kad J. K. automobilio vairavimo metu buvo nustatytas 0,47 promilės (paklaida ± 0,02 promilės) neblaivumas, kuris atitinkamai po netgi valandos keturiasdešimt minučių sumažėjo iki 0,27 promilės, o tai visiškai neprieštarauja policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuotiems duomenims, t. y. kad 2019 m. spalio 22 d. 12.30 val., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), J. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 promilės (paklaida ± 0,02 promilės) neblaivumas, kuris neabejotinai viršijo leistiną vairuoti – 0,4 promilės – ribą.
16.Nagrinėjamu atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad J. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veika kvalifikuota teisingai, jis pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
17.Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą ir J. K. atstovo advokato A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.