- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- I-8044-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01887-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–8), kuriame prašė: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti ar: Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 pakeistas 15 str. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 29, 30 ir 52 straipsniams, teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015-03-18 sprendimą Nr. 1D-3014 (11) (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM), 7 363,58 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo; 4) priteisti iš atsakovės VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, bylinėjimosi išlaidas; 5) sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (toliau – ir Konstitucinis Tesimas) išnagrinės pareiškėjo nurodytą klausimą.
Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 jam buvo mokama sumažinta valstybinė pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 str. Siekdamas apginti savo pažeistas teises pareiškėjas 2015-02-10 kreipėsi į VRM prašydamas informuoti, ar jam bus išmokėta valstybinės pensijos nepriemoka. VRM skundžiamu sprendimu atsisakė išmokėti pensijos nepriemoką. Pareiškėjas mano, jog toks sprendimas prieštarauja teisėtumo principui. Apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik 2015-02-10 iš Seimo, Vyriausybės ir ministerijų atsakymų, jog neišmokėta valstybinės pensijos dalis bus išmokėta iki 2020 m.
Grįsdamas savo skundą pareiškėjas vadovaujasi Konstitucinio Teismo nutarimais, Konstitucijos nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
Atsiliepimas
Atsakovė VRM, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 16) į skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovė VRM nurodo, kad pareiškėjui pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir VRM sprendimo, kuriuo atsisakyta išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, panaikinimo.
Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 18), vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo mokama sumažinta (ginčas dėl laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2012-01-01 išspręstas kitoje administracinėje byloje), todėl pareiškėjas 2015-02-10 kreipėsi į VRM (b. l. 26), kuri skundžiamu sprendimu (b. l. 9–10) atsisakė tenkinti pareiškėjo 2012-02-10 prašymą. Prie skundžiamo sprendimo VRM pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2015-03-04 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–12), iš kurios matyti, kad valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. (nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31) (b. l. 11–12).
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, neprieštaravo Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Kadangi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokama. Kaip matyti, Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarimu išsprendė iš esmės tokį patį klausimą kaip ir pareiškėjo šiame skunde nurodytame prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl teismui nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir stabdyti šią bylą iki Konstitucinis Tesimas išnagrinės prašymą. Taip pat, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str., Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus ir panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-29 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra atmetamas, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.