Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjai G. Č. išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Č. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo, termino atnaujinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja G. Č. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014-12-10 sprendimą Nr. (6.5)I-9803 ir 2015-01-14 sprendimą Nr. (6.5)I-275; 2) įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2014-11-03 ir 2014-12-30 prašymus išmokėti dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatų taikymo susidariusią 9 652,30 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) dalį, 3) įpareigoti VSDF Vilniaus skyrių išmokėti 9652,30 Lt neišmokėtos pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo, 4) atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 1–4).

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, kita bylos dalis nutraukiama.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2009-11-18 sprendimu Nr. 11-17-23420 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo G. Č.“ nuo 2009-10-20 iki gyvos galvos pareiškėjai paskyrė 1 088,43 Lt per mėnesį senatvės pensiją (b. l. 32). VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2010-12-06 sprendimu Nr. 11-17-21085 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo G. Č.“ nuo 2010-10-20 iki gyvos galvos paskyrė 1 111,77 Lt per mėnesį senatvės pensiją. Šiame sprendime VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, be kita ko, nurodė, kad Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pensija bus mokama perskaičiuota pagal šio įstatymo nuostatas (b. l. 35). VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2011-12-15 sprendimu Nr. 12-17-8487 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo G. Č.“ nuo 2011-10-10 iki gyvos galvos paskyrė 1 131,18 Lt per mėnesį senatvės pensiją. Šiame sprendime VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius, be kita ko, nurodė, kad Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pensija bus mokama perskaičiuota pagal šio įstatymo nuostatas (b. l. 38). VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ajame pensijų skyriuje 2014-11-04 gautas 2014-11-04 pareiškėjos prašymas apskaičiuoti neišmokėtos senatvės pensijos dalį (b. l. 39). VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2014-11-11 raštu Nr. (10.1)3-135852 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė pareiškėjai duomenis apie neišmokėtos nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo senatvės pensijos dalį (b. l. 7, 8, 40). VSDFV 2014-10-03 gautas pareiškėjos 2014-11-03 prašymas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo 2010–2011 metais susidariusią senatvės pensijos dalį (b. l. 48). VSDFV 2014-12-10 rašte Nr. (6.5)I-9803 „Dėl 2014-11-03 prašymo“ nurodė kad: pagal iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnį VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami VSDFV, o VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai – teismui; pareiškėja apie VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimą mokėti sumažintą senatvės pensiją sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį; į VSDFV su 2014-11-03 prašymu išmokėti 2010–2011 metais sumažintą senatvės pensijos dalį kreipėsi praėjus 3 metų terminui, todėl praleido VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijos skyriaus sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminą; šiame rašte VSDFV pasiūlė pareiškėjai iki 2015-01-09 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimui nuo 2010 metų sausio mėnesio pradėti mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą; paaiškino, kad pateikus įrodymus arba jų nepateikus bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos 2014-11-03 prašymo (b. l. 9, 10, 29, 30). VSDFV 2015-01-05 gautas 2014-12-31 pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl senatvės pensijos dalies, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo, išmokėjimo. Šiame prašyme pareiškėja pateikė jos nuomone sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti paaiškinimus (b. l. 51). VSDFV 2015-01-14 sprendime Nr. (6.5)I-275 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atsisakymo nagrinėti prašymus iš esmės“ konstatavo, kad pareiškėjos 2014-05-29 prašyme nurodytos 3 metų apskundimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, ekstraordinariomis, objektyviai užkirtusiomis kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą; nusprendė neatnaujinti praleisto termino VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimui, (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją; atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-11-03 ir 2014-12-31 prašymus ta apimtimi, kuria prašoma išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą (b. l. 11, 12, 52, 53).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas byloje kilo dėl VSDFV 2014-12-10 sprendimo Nr. (6.5)I-9803, dėl VSDFV 2015-01-14 sprendimo Nr. (6.5)I-275 tiek, kiek jais neatnaujintas terminas skundui paduoti dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimo nuo 2010-01-01 taikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką.

Ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti, inter alia, Pensijų įstatyme bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Laikinajame įstatyme, kurio 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pensijų įstatymą.

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Nuostatai. VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punkte buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDFV per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Pensijų įstatymo 45 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai savo ruožtu taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia, susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013-01-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į VSDFV dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administruojamų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nagrinėdamas klausimą dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tam būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir individualias bylos faktines aplinkybes. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl pareiškėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo, pareiškėjui neįteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus, o sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taigi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą VSDFV dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent ši objektyvi aplinkybė – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.

Byloje nustatyta, kad pirmoji senatvės pensija, sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) taikymo, pareiškėjai G. Č. buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį (b. l. 7, 8, 40, 41) (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra), todėl nuo šios datos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja G. Č., siekdama apginti savo teises, susijusias senatvės pensijos mokėjimu, į VSDFV kreipėsi 2014-10-03 (b. l. 48), taigi akivaizdžiai, t. y. daugiau nei 21 mėnesį, praleido terminą paduoti skundą. Pareiškėja skunde teismui dėsto argumentus, kurie jos manymu, sudaro pagrindą atnaujinti terminą skundui VSDFV paduoti dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimo nuo 2010-01-01 taikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas. Argumentus dėl praleisto termino skundui paduoti pareiškėja grindžia tuo, kad apie pažeistas teises, kad senatvės pensija remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis pareiškėjai buvo neišmokėta neteisėtai, ji sužinojo 2012-09-21, kuomet buvo paskelbtas ir įsiteisėjo Konstitucinio Teismo nutarimas, mano, kad terminas kreiptis dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo turi būti skaičiuojamas ne nuo pirmos senatvės pensijos išmokėjimo, kaip kad nurodo VSDFV, o nuo 2012-09-21, kuomet buvo paskelbtas jau minėtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2010–2011 metais ypatingai pablogėjo jos sveikata, toliau progresavo hipertenzinė liga. Dėl pablogėjusios sveikatos, progresuojančios ligos ir smegenų infarkto 2013-05-28 ji nutraukė darbo sutartį. Jos būklė buvo sunki. Be to, nuo 2010 metų padėjo savo sergančiai seseriai, kuriai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis.

Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). LVAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos aplinkybės, sudarančios kliūtis asmeniui laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio, nepriklauso nuo asmens valios (pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.); sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, į tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, be to, pažymėtina, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2013-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2085/2013). Šiame kontekste paminėtina, kad LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-845/2012 ir kt.).

Įvertinus pareiškėjos pateiktus medicininius ir kitus dokumentus, konstatuotina, kad jos nurodyti veiksniai, t. y. sveikatos sutrikimai, sesers priežiūra, nebuvo tokie intensyvūs, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta šioje byloje, pareiškėja terminą praleido daugiau nei 21 mėnesį, kad per visą laikotarpį pareiškėja negalėtų pati ar per savo atstovą kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Kartu pažymėtina, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo – 2012-02-06, taip pat ir nuo jo paskelbimo – 2012-09-21, praėjo pakankamai laiko, kad ji galėtų suvokti galimą savo teisių pažeidimą ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jas gintų.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, darytina išvada, kad pagrindo atnaujinti terminą paduoti skundą nėra. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo jos valios ir sutrukdžiusios laiku kreiptis į VSDFV. Kitų aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjai laiku kreiptis į VSDFV ir sudarytų pagrindą atnaujinti terminą paduoti skundą, ji nenurodė. Teismo nuomone, sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti, pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes, žinodama, kad jai mokama sumažinta senatvės pensija, daugiau nei 21 mėnesį nesikreipė į VSDFV, neskundė VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimo. Pažymėtina, kad net ir Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarimu pripažinus Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, pareiškėja dar daugiau nei dvejus metus delsė kreiptis į VSDFV.

Vadinasi, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimo nuo 2010-01-01 taikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas.

Taigi, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti ginčijamą VSDFV 2015-01-14 sprendimą Nr. (6.5)I-275, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti dėl senatvės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pritaikius tuo metu galiojusį Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, išmokėjimo ir tą terminą atnaujinti. Pripažinus, kad nėra pagrindo naikinti VSDFV 2015-01-14 sprendimą Nr. (6.5)I-275 atmestinas ir pareiškėjos prašymas įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2014-11-03 ir 2014-12-30 prašymus išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo susidariusią 9 652,30 Lt senatvės pensijos dalį.

Kartu nėra jokio pagrindo naikinti ir VSDFV 2014-12-10 sprendimą Nr. (6.5)I-9803, kuriame pareiškėjai buvo nurodyta pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis). LVAT, sistemiškai aiškindamas nurodytas teisės aktų nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011 ir kt.).

VSDFV 2014-12-10 rašte Nr. (6.5)I-9803, pareiškėjai buvo nurodyta pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, daugiau jokių kitų veiksmų, darančių įtaką pareiškėjos teisėms ar pareigoms šiuo spendimu nebuvo atlikta, todėl bylos dalis dėl VSDFV 2014-12-10 sprendimo Nr. (6.5)I-9803 panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti jai per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią senatvės pensijos dalį.

Pagal ABTĮ 101 straipsnio 8 punktą byla nutraukiama ir tuo atveju, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra pasinaudojusi teisės aktuose nustatyta privaloma ikiteismine ginčų dėl pensijos dalies priteisimo nagrinėjimo tvarka ir šia tvarka nebegali pasinaudoti, kadangi jos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas, bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią senatvės pensijos nepriemoką nutraukiama. Tokia praktika atsispindi ir ginčui aktualioje teismų praktikoje (LVAT 2015-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-527-822/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 8 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

netenkinti pareiškėjos prašymo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2015-01-14 sprendimą Nr. (6.5)I-275, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimo nuo 2010-01-01 taikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, ir šio termino neatnaujinti.

Netenkinti pareiškėjos prašymo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjos 2014-11-03 ir 2014-12-30 prašymus išmokėti dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo susidariusią 9 652,30 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį

Bylos dalį dėl prašymo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-12-10 sprendimą Nr. (6.5)I-9803 ir prašymo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.