Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2536-1181/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-21
Bylos Nr.
1-2536-1181/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39761-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zina Vilnienė
Kaltinamasis
M. Č.
Nukentėjusysis
G. V.
Advokatai
Dovilė Murauskienė, Karolis Ušinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2536-1181/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39761-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,sekretoriaujant Anželikai Kudriašovaitei,dalyvaujant prokurorams Gediminui Juknai, Kristinai Rekertienei,kaltinamajam M. Č., jo gynėjui advokatui Karoliui Ušinskui,nukentėjusiajam G. V., jo atstovei advokatei Dovilei Murauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. Č. 2021 m. birželio 7 d., apie 19.35 val., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia kaire ranka suėmė ir suspaudė nukentėjusiojo D. M. lytinius organus, du kartus dešine ranka sudavė nukentėjusiajam į kairįjį petį bei kaklą ir tokiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, M. Č. 2022 m. spalio 10 d., apie 11.20 val., prie namo (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajam G. V. į kairę koją, padarydamas kairės blauzdos odos nubrozdinimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl to G. V. parkrito ant kairės kūno pusės, tokiais savo veiksmais padarydamas G. V. kairio žastikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinį intrasąnarinį lūžį, kairio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžį, tokiais savo veiksmais jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. V. sveikatą, nes dėl rankos lūžio G. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais savo veiksmais M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

3. Kaltinamasis M. Č. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai nepamena kada, galėjo būti 2022 m. spalio 10 d., jis vyko į „(duomenys neskelbtini)“ kliniką. Neradęs vietos sustoti prie minėtos klinikos jis įvažiavo į daugiabučio namo kiemą ir jame sustojo. Tuo metu pamatė link jo einantį nukentėjusįjį, kuris šaukė, išsakė žodžius, kurių neturėtų išsakyti nė vienas asmuo. Žodžiai buvo skirti jam. Toje vietoje stovėjo ir kiti automobiliai, todėl jis mano, kad automobilį pasistatė nepažeisdamas reikalavimų. Jis tada išlipo iš automobilio pasikalbėti. Kadangi nukentėjusysis artėjo link jo, jis, norėdamas jį atstumti, vieną kartą rankomis nukentėjusįjį pastūmė, nukentėjusysis nuo šio stūmimo nugriuvo. Į įvykio vietą buvo atvažiavusi policija ir greitoji medicinos pagalba. Pastaroji nukentėjusįjį išsivežė. Vėliau, kai jam buvo įteiktas įtarimas, jis sužinojo apie nukentėjusiajam konflikto metu padarytą sveikatos sužalojimą. Atsiprašė nukentėjusiojo ir anksčiau, taip pat atsiprašo šiuo metu. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Yra atlyginęs nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat padengė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos dėl nukentėjusiojo gydymo patirtą žalą. Apie 2021 m. birželio 7 d. 19.35 val. įvykį parodė, kad jis su automobiliu atvažiavo prie parduotuvės, pamatė (duomenys neskelbtini) D. M., su kuriuo pasikalbėjo, apsižodžiavo, (duomenys neskelbtini) jam grasino, sakė „ką tu man padarysi“. Jis suėmė jam už atitinkamo organo, šis greičiausiai pats išsigando pasekmių ir nuvažiavo pas medikus arba į policiją. Jis galbūt per stipriai jam kažką padarė, bet tikrai neneigia, kad galėjo jam suduoti į kaklą ar į petį. Jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir jų sklypai ribojosi su M. Prieš tai jis kalbėjosi su jo tėvais, jie buvo informuoti apie vagystę iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo padaryta didžiulė žala, informuota ir policija. Jis norėjo pasiaiškinti, kodėl šis taip padarė, tačiau (duomenys neskelbtini) ignoravo jo kalbą ir iš jo tyčiojosi, jis paprasčiausiai nesusivaldė. (duomenys neskelbtini) tėvai patys sakė, kad su juo nesusitvarko, nes jis yra (duomenys neskelbtini) ir viską neša iš namų. Jo tėvai patys jam sakė pamėginti jį pamokyti. Kitaip tariant, jis jį pamokė su tėvų leidimu. Gavosi netyčinis (duomenys neskelbtini) pamokymas. Nori paminėti, kad jis pats matė, kad M. vogė. Visą medžiagą jis pateikė policijai, bet policija nutraukė bylą, jam trūko kantrybė. Po minėtos vagystės (duomenys neskelbtini) dar apvogė jo automobilį. Bendrai buvo pavogta už 30 tūkstančių eurų. Automobilio vagystė įvyko jau po šio įvykio. Pačio vagystės fakto jis nematė, tačiau matė M. dalyvavimą joje. Jis tikrai nenusprendė atkeršyti, tiesiog yra nusivylęs teisėsaugos organais. Jis manė, kad tokio pamokymo užteks ir daugiau nebebus nei vagysčių, nieko.

4. Liudytojas K. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad labai gerai pažįsta kaltinamąjį (daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus), jis yra jo labai artimas draugas, jie kartu švenčia šventes, į keliones vyksta kartu, giminystės ar šeiminiai ryšiai jų nesieja. Apie šį įvykį jis sužinojo praėjus gal 3–4 mėnesiams po įvykio, M. papasakojo jam apie šią situaciją ir jis tikrai dėl jos gailisi, be kita ko, jis dar taps (duomenys neskelbtini). Jam buvo keista išgirsti, kad jis taip pasielgė, nes M., kurį jis pažįsta, žino kaip garbingą Lietuvos pilietį, jis nežino, kas nutiko to įvykio metu, tačiau jis yra nekonfliktiškas žmogus, jis su juo ne kartą yra kalbėjęs ir jis žino, kad taip elgtis jam negalima, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis taps (duomenys neskelbtini). Jis tikrai žino, kad M. padarė išvadas ir daugiau nenuvils nei teismo, nei jo paties. Liudytojas paaiškina, kad jis nėra teistas, turi kelias administracines nuobaudas už telefoną ir už greičio viršijimą. Kaip minėjo, jie bendrauja dažnai, jei jie abu būna Lietuvoje, jie kas savaitę susitinka arba susiskambina, be to, anksčiau kartu turėjo (duomenys neskelbtini). Jam yra žinomas laidavimo institutas ir jis tikrai gali laiduoti už M. Č. ir prisiimti atsakomybę. Jis yra garantuotas, kad M. Č. daugiau nekartos tokių klaidų, jis jam davė patarimus ir jis net neabejoja, kad M. Č. klauso jo patarimų, jis jo niekados nėra pavedęs, M. Č. yra brandaus amžiaus žmogus, jie visuomet buvo sąžiningi vienas kitam. Jeigu būtų skirtas užstatas, laidavimo jis neatsisakytų, yra pasirengęs sumokėti užstatą.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

6. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties matyti, kad siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 straipsnis) ir optimaliai įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, baudžiamoji byla Nr. 1-3264-1155/2023 prijungta prie baudžiamosios bylos Nr. 1-2536-1181/2023.

Byloje ištirtų įrodymų turinys dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

7. Iš 2021 m. birželio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. M. parodė, jog 2021 m. birželio 7 d., apie 19.35 val., prie parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), jam iš matymo pažįstamas asmuo vardu M. tyčia kairės rankos delnu sudavė ir suspaudė jo lytinius organus, o dešinės rankos kumščiu du smūgius sudavė jam į kairės pusės petį ir kaklą, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Po įvykio D. M. kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kitų sužalojimų nėra. Nukentėjusysis D. M. taip pat parodė, kad 2021 m. birželio 7 d. 19.20 val. jis važiavo pas draugus ir užsuko į parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nusipirkti cigarečių. Nusipirkus cigarečių, prie parduotuvės sienos kartu su draugais Ž. V. ir M., kurio anketinių duomenų nežino, bei D., kurio anketinių duomenų taip pat nežino, rūkė. Apie 19.35 val. prie parduotuvės atvažiavo baltos spalvos automobilis „BMW X5“, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo. Automobilyje pamatė sėdintį ir į juos labai piktu veidu žiūrintį jam iš matymo pažįstamą M. (jo anketinių duomenų nežino). Jis pasisveikino su M., M. staigiai prie jo pribėgo, bėgdamas sakė: „Ką zdarova, blet?“. Pribėgęs prie jo, tyčia kairės rankos delnu sudavė ir suspaudė jo lytinius organus, o dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius jam į kairės pusės petį ir kaklą, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Tada jis M. rankomis atstūmė nuo savęs ir nuo jo pasitraukė. Po to jis vėl puolė prie jo ir šaukė, tačiau nelabai suprato, ką sakė. M. pradėjo jį kaltinti, kad jis pavogė iš kažkokio namo katilą, kaltino, kad gręžė skyles. Jam atsakius, kad jis to nedarė, M. pradėjo sakyti, kad jis liepė kažkam pavogti katilą. M. neakivaizdžiai grasino jam ir jo merginai, klausinėdamas, su kuo jis draugauja ir panašiai. Leisdamas jam suprasti, kad M. gali sukelti pavojų ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Visą laiką M. ant jo šaukė ir kaltino įvairiais nebūtais dalykais, o jis tiesiog mėgino išsiaiškinti, kodėl M. ant jo pyksta ir naudoja fizinį smurtą. Po kurio laiko M. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. M. jis žino, nes jis prie jo (duomenys neskelbtini) namų nusipirko (duomenys neskelbtini) ir ten vykdė (duomenys neskelbtini). M. yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsios spalvos plaukų. 2021 m. birželio 8 d. dėl minėto įvykio metu patirtų sužalojimų kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atlikti tyrimai ir nustatytas (duomenys neskelbtini), kitų sužalojimų nenustatyta. Po medikų apžiūros jis buvo išleistas namo. Į teismo medicinos ekspertus jis nesikreips, nes akivaizdžių išorinių smurto požymių ant jo kūno nesimato. Visą įvykį matė jo minėti draugai, tačiau nemano, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (b. l. 9–15).

8. Liudytojas Ž. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 7 d., galbūt apie 19 val., jis kartu su draugu D. M. jo vairuojamu automobiliu „Renault“ atvažiavo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Abu su D. nuėjo į parduotuvę, nusipirko ko tuo metu reikėjo ir išėjo į lauką. Tuo momentu prie parduotuvės privažiavo baltos spalvos automobilis „BMW“, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Jis sustojo ant išvažiavimo iš parduotuvės. Iš vairuotojo vietos išlipo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vyras, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, pliktelėjęs, apvalaus veido, galbūt tamsių akių, vilkėjo juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mūvėjo tamsios spalvos sportines kelnes su petnešomis, avėjo trumpus, žalios spalvos guminius batus. Vyrą gali atpažinti iš nurodytų požymių ir atmintyje išlikusių bendrų veido bruožų. Šio vyro jis nepažinojo, niekada su juo nebuvo bendravęs. Tuo metu D. stovėjo prie parduotuvės, kairėje pusėje nuo įėjimo į parduotuvę. Jis stovėjo visai šalia D. ir jie kalbėjosi. Vyras, išlipęs iš minėto „BMW“ automobilio, iš karto priėjo prie D. ir pradėjo priekaištauti, dėl kažkokio jo dingusio daikto, neva D. jį pavogė ir iš karto, stovėdamas priešais D., galvoja, kad kaire ranka (tiksliai neįsidėmėjo), suėmė D. už sėklidžių ir netrukus paleido, pasakė D., kad jis žino, už ką čia jam taip. Daugiau jokių smūgių ar jokių suėmimų nematė, jie nesistumdė. Po to D. su vyru dar apsižodžiavo dėl kažkokių daiktų, jis net nesuprato, dėl ko vyras dar priekaištavo D. Jiems besižodžiuojant prie parduotuvės dar atėjo pažįstamas M. S., su kuriuo jokių ryšių nepalaiko, tačiau jis atėjo jau po to, kai vyras buvo suėmęs D. už sėklidžių ir jie tik kalbėjo. Po to vyras sėdo į automobilį „BMW“ ir išvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve. D. skundėsi, kad jam skauda sėklides, tačiau tą dieną jis parvežė jį namo ir jie išsiskyrė. Kitą dieną bendravo su D. telefonu „(duomenys neskelbtini)“ programėle ir jis jam sakė, kad buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) dėl skaudančių sėklidžių, kurias buvo suspaudęs vyras. Jam vyras jokių pretenzijų nereiškė, jis su juo nebendravo ir nuo jo veiksmų nenukentėjo. (duomenys neskelbtini) jis išvyksta gyventi į (duomenys neskelbtini), ne trumpesniam kaip (duomenys neskelbtini) laikotarpiui, todėl, esant būtinybei, prašo šiais jo parodymais vadovautis teisme (b. l. 40–42).

9. Iš 2021 m. rugpjūčio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad atpažįstantysis Ž. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu parodė, jog iš jam parodytų asmenų nuotraukų jis mano, tačiau nėra visiškai tikras, kad 2-uoju numeriu pažymėtas vyras 2021 m. birželio 7 d. prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ranka suėmė draugui D. M. už sėklidžių. Vyrą atpažįsta iš amžiaus – apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apvalaus veido, galbūt tamsių akių ir atmintyje išlikusių bendrų veido bruožų, tačiau tuo metu vyras buvo beveik be plaukų, todėl nežino, kaip jis atrodo su plaukais ir tai jam kelia abejonių (b. l. 43–47).

10. Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas aplanke, pavadintame „202210608_222853.mp4“. Aplanke vaizdas fiksuojamas 2021 m. birželio 7 d. Matoma pastato dalis, iš už kurio kampo matyti sidabro spalvos automobilio galinė dalis. Matomas kiemas ir šalia esantis kelias, vedantis pro pastatą. Kieme matomas stovintis tamsios spalvos automobilis ir trys vaikštinėjantys vaikinai. Pirmas vaikinas tamsių plaukų, vilkintis baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su neįžiūrimais ornamentais priekinėje dalyje, mūvintis šviesiai mėlynos spalvos šortus, avintis baltos spalvos sportinius batelius su tamsios spalvos ornamentais. Antras vaikinas tamsių plaukų, vilkintis rudos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mūvintis rausvos spalvos šortus, avintis juodos spalvos sportinius batelius. Trečias vaikinas tamsių plaukų, vilkintis baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su tamsios spalvos užrašu priekinėje dalyje, mūvintis juodos spalvos šortus, avintis juodos spalvos sportinius batelius su baltos spalvos ornamentais. Įrašo 28 sek. prie pastato keliu privažiuoja baltos spalvos automobilis „BMW“ ir sustoja ant važiuojamosios kelio dalies. Matyti, kad vairuotojo durelių langas yra atidarytas. 36 sek. atsidaro šio automobilio vairuotojo durelės ir išlipa vyras, vilkintis tamsios spalvos marškinėlius, su mėlynos spalvos elementais ant ilgų rankovių, mūvintis tamsios spalvos kelnes, avintis tamsios spalvos sportinius batus. Šis vyras, išlipęs iš automobilio, skubiai prieina prie pirmojo vaikino iš priekio, staigiu judesiu, kaire ranka suima vaikinui tarpkojo vietą, dešine ranka iš už nugaros staigiu judesiu smūgiuoja ar suima – nematyti vaikinui už kaklo ir jis lenkiasi žemyn. Abu aikštelėje apsisuka ir atsitraukia vienas nuo kito. Pirmas vaikinas, susiėmęs dešine ranka už tarpkojo, atsitraukinėja atbulomis, vyriškis eina paskui jį, dešine ranka smūgiuoja pirmam vaikinui į kairįjį petį ir abu akimirkai užeina už pastato – iš stebėjimo zonos. Vyriškis išeina į aikštelę, o pirmojo vaikino nematyti. Vyriškis intensyviai vaikštinėja pirmyn – atgal iki pastato kampo, kartas nuo karto užeidamas už jo, išeidamas iš matymo zonos. Įrašo 2.10 min. vyriškis įsėda į baltos spalvos automobilį „BMW“ ir juo įvažiuoja į aikštelę, išlipa iš automobilio ir nueina už pastato kampo. Visą šį laiką kiti du vaikinai ramiai vaikštinėja aikštelėje, neprieidami prie pirmojo vaikino ir vyriškio. Įrašo 5.20 min. matyti, kaip pirmasis vaikinas išeina iš už pastato kampo, kaire ranka susiėmęs už tarpkojo, vaikštinėja palinkęs į priekį. Įrašo 6.25 min. vyriškis su veido kauke ateina prie baltos spalvos automobilio iš už pastato kampo, atsidaro priekines keleivio dureles, kažką padeda ant priekinės keleivio sėdynės, nusiima kaukę, prieina prie pirmojo vaikino, stovi vienas priešais kitą, abu gestikuliuoja rankomis, po to įrašo 7.10 min. vyriškis įsėda į baltos spalvos automobilio vairuotojo vietą palikdamas praviras vairuotojo dureles. Tuojau pat prie vyro prieina pirmasis vaikinas, atsistodamas į tarpą tarp durelių ir automobilio. 7.46 min. vyras išlipa iš automobilio, pirmas vaikinas atsitraukia kelis žingsnius atgal. Vyras grūmoja dešinės rankos pirštu į vaikino pusę, įrašo 7.56 min. įsėda į automobilį, užsidaro vairuotojo dureles ir išvažiuoja iš aikštelės (b. l. 51–52).

11. Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „BMW X5 xDrive35i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas – M. Č. (b. l. 55).

12. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, atlikdamas procesinius veiksmus pagal gautą pranešimą (ROIK: 0121000366340) dėl 2021 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) sužaloto D. M., 2021 m. birželio 8 d., apie 22.10 val., kartu su (duomenys neskelbtini) R. K. nuvyko į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu nustatyta, kad pastato pirmame aukšte yra parduotuvė ir prie jos lango yra vaizdo stebėjimo kamera, priklausanti parduotuvei. Parduotuvės darbo laikas jau buvo pasibaigęs, todėl pabendrauti su parduotuvės darbuotojais, peržiūrėti ir paimti jų vaizdo stebėjimo kameros įrašus, nepavyko. Taip pat nustatyta, kad pastato antrame aukšte yra dar viena vaizdo stebėjimo kamera, priklausanti namo antrame aukšte gyvenantiems asmenims. Vienas iš jų – R. V., parodė šios vaizdo stebėjimo kameros įrašą ir jį pateikė. Pateiktame vaizdo stebėjimo kameros įraše matosi, kad 2021 m. birželio 7 d., apie 19.10 val., prie minėtos parduotuvės stovi keturi jaunuoliai. Tuo metu prie parduotuvės privažiuoja baltos spalvos visureigis „BMW X5“. Automobilis iš karto sustoja, o iš jo išlipęs vairuotojas (vyras) skubiai pribėga prie vieno iš prie parduotuvės stovėjusio jaunuolio ir jam kaire ranka sugriebia už tarpkojo, o dešine ranka sugriebia už kaklo užnugarinės dalies – sprando. Netrukus jaunuolis atsitraukia nuo jį užpuolusio vyriškio, tačiau jis vėl priartėja prie jaunuolio ir vieną kartą dešine ranka suduoda smūgį jaunuoliui į pilvą. Po to minėtas vyriškis dar kurį laiką žodžiu konfliktuoja su jaunuoliu, kurį prieš tai užsipuolė, ir galiausiai įsėdęs į savo automobilį išvažiavo. Kiti asmenys, stovėję prie parduotuvės, tiesiog ramiai stebėjo asmenų konfliktą. Vaizdo įrašas yra su garsu, tačiau garso kokybė prasta ir sunku suprasti, ką įvykio dalyviai kalba. Vaizdo įrašo kokybė vidutinė, todėl neryškiai matosi užpuoliko automobilio „BMW X5“ valstybinis numeris. Iš vaizdo įraše matomo automobilio valstybinio numerio fragmentų pavyksta nustatyti, kad numeris galbūt yra (duomenys neskelbtini). Patikrinus policijos duomenų sistemas, nustatyta, kad tokiu valstybiniu numeriu yra registruota transporto priemonė: keleivinis automobilis „BMW X5 xDrive 35i“, baltos spalvos, kurio valdytojas–savininkas yra M. Č. Pagal turimus duomenis (vaizdo įrašas, liudytojo apklausa) ir sutapimus galima teigti, kad tai būtent tas pats automobilis ir jo valdytojas yra užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameros įraše. Esant tokioms aplinkybėms, pirminių procesinių veiksmų metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką galbūt padarė M. Č. (b. l. 53–54).

13. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Juozo Bagdonavičiaus 2021 m. spalio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18577-21 M. Č. atžvilgiu nutrauktas pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. M. Č. 2021 m. rugsėjo 20 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta (b. l. 101–104).

14. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkes prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18577-21 atnaujintas, kadangi M. Č. kaltinamas padaręs naują tyčinę nusikalstamą veiką nepasibaigus laidavimo terminui (b. l. 109–110).

15. Iš 2021 m. liepos 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1230/2021 (02) matyti, kad D. M. kūne medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (b. l. 36–37).

Byloje ištirtų įrodymų turinys dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

16. Nukentėjusysis G. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 10 d., apie 11.20 val., išėjo iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kad išmestų šiukšles. Išėjęs iš laiptinės pastebėjo prie daugiabučio namo stovintį juodos spalvos automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo pastatytas ant šaligatvio, dėl to buvo labai apsunkintas praėjimas pėstiesiems. Jis matė, kad minėtame automobilyje sėdėjo vyras, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo apsirengęs ryškios spalvos striuke, kuri buvo prasegta, matėsi baltos spalvos marškinėliai su paveiksliuku, asmenį atpažinti galėtų. Automobilyje taip pat buvo ir vaikas. Iš pradžių jis pasisukęs šonu nepatogia padėtimi praėjo pro automobilį, nuėjo iki konteinerio. Išmetęs šiukšles ėjo namo. Minėtas automobilis vis dar stovėjo ant šaligatvio. Jis vyrui mostelėjo ranka, pasakė, kad pažiūrėtų, kaip automobilį pastatė, paaiškino, kad pėstiesiems sunku vaikščioti. Asmuo atsidarė langą ir iš karto agresyviai nusiteikęs, vartodamas keiksmažodžius pradėjo jam sakyti: „kas tu toks“ ir panašiai. Jo kalboje buvo labai daug necenzūrinių žodžių. Jis jam irgi atsakė pavartodamas necenzūrinius žodžius, kadangi asmuo taip kalbėjo ir pats išprovokavo kalbėti nemandagiai. Tuomet asmuo išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link jo. Eidamas link jo vėl kalbėjo su daug keiksmažodžių, aiškino, kad jis pats iš (duomenys neskelbtini) ar kažką panašiai. Kai asmuo priėjo prie jo, prirėmė savo veidą prie jo veido, vėl kalbėjo vartodamas daug necenzūrinių žodžių. Po kelių akimirkų asmuo bandė jam su savo kakta smūgiuoti į nosį, tačiau jis spėjo atsiraukti ir jam to padaryti nepavyko. Jis kelis kartus nuo jo su rankomis atsistūmė, kad palaikytų saugų atstumą, tačiau jis vis ėjo link jo, o jis atbulu žingsniu po truputį ėjo link savo laiptinės. Asmuo vis bandė jį sugriebti, jis jį stengėsi vis atstumti. Tuomet asmuo jam spyrė vieną kartą į kairę koją. Smūgis iš kojos buvo stiprus, pajuto fizinį skausmą. Po spyrio jis, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito. Jis krito su visu savo svoriu ant kairio šono. Jis bandė iš karto atsikelti ir pastebėjo, kad jo kairė ranka „tabaluoja“, ji nevaldoma. Jis ranką bandė kelti, bet sekėsi sunkiai. Kai įvyko šios grumtynės, užpuoliko automobilio viduje sėdėjęs vaikas pradėjo belsti į automobilio langą. Tuomet ir tas jį užpuolęs vyras pradėjo elgtis ramiau, atsitraukė nuo jo. Jie dar kiek apsižodžiavo ir vyras nuėjo į automobilį, o jis nuėjo namo. Kai grįžo namo į butą, papasakojo žmonai, kas įvyko. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Kol laukė atvykstančios pagalbos, jo žmona nuėjo ir nufotografavo automobilį, kurio vairuotojas prieš jį naudojo fizinį smurtą. Šias automobilio nuotraukas galės pateikti. Jį apžiūrėję medikai nustatė žastikaulio viršutinės dalies lūžį ir stipinkaulio lūžį. Jis nematė, ar buvo kokių nors žmonių aplinkui, kai įvyko konfliktas. Tik matė, kad iš jo laiptinės išėjo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), bet nežino, ar jis matė įvykį. Jam buvo šokas. Jeigu bus nustatytas asmuo, sukėlęs jam fizinį skausmą, pageidaus reikšti civilinį ieškinį (1 t., b. l. 23–26). Nukentėjusysis G. V. papildomos apklausos metu parodė, kad nori patikslinti anksčiau duotus parodymus. Kai jis išėjo nešti šiukšles, pamatė automobilį „BMW“, stovintį ant šaligatvio prie pat namo, maždaug 5 metrų atstumu nuo laiptinės durų. Išnešęs šiukšles jis priėjo prie minėto automobilio, prie vairuotojo durelių, t. y. sustojo 2 metrų atstumu nuo automobilio. Prie pat automobilio jis nebuvo priėjęs. Pamatęs, kad į jį žiūri vairuotojas, jis jam ranka rodė ir aiškino, kad jo automobilis stovi ant šaligatvio. Tuomet vyriškis atsidarė langą ir pradėjo jam sakyti įvairius necenzūrinius žodžius. Automobilio „BMW“ vairuotojas išlipo iš automobilio ir, laikydamas abi rankas striukės kišenėse, ėjo link jo aiškindamas, kas jis toks, ko aiškina, vartojo necenzūrinius žodžius. Vyriškis priartėjo prie jo labai arti, vyriškio veidas nuo jo buvo maždaug 15–20 cm atstumu. Kai vyriškis taip priartėjo, jis po truputį atbulas ėjo atgal. Vyriškis kelis kartis bandė jam trenkti kakta, tačiau jis suspėdavo atsitraukti atgal ir jis nepataikydavo. Vyriškis artėjo link jo, o jis traukėsi. Jis, norėdamas išlaikyti atstumą tarp jų, kelis kartus abejomis rankomis atsiremdamas jam į krūtinę jį nustumdavo nuo savęs. Jis jį tik nustumdavo, smūgių nebuvo. Jis atgal paėjo apie 2–3 metrus. Būnant jau prie pat laiptinės, vyriškis jam spyrė į kairę koją iš galo, pakirsdamas jo kojas į šoną. Po šio spyrio į kojas jis nukrito ant kairio šono. Nukritęs bandė stotis ir stodamasis suprato, kad negali valdyti kairės rankos. Tuo metu, kai stojosi, jis išgirdo, kad kažkas automobilyje „BMW“ beldžia į stiklą. Kadangi automobilio galiniai langai tamsinti, jis negali pasakyti, kas sėdėjo automobilio gale ir beldė į stiklą. Priekyje, keleivio vietoje, niekas nesėdėjo. Tuomet vyriškis nuėjo į automobilį, o jis nuėjo namo. Dėl patirto sužalojimo jis buvo nedarbingas, patyrė išlaidų gydymui, taip pat, negalėdamas dirbti, prarado dalį pajamų. Jis patyrė 2 363,82 Eur turtinę žalą, taip pat dėl šio įvykio jam padaryta moralinė (neturtinė) žala, kurią vertina 6 000 Eur. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu bendrai 8 363,82 Eur sumai. Žalą pagrindžiantys dokumentai pridedami prie civilinio ieškinio (1 t., b. l. 48–51).

17. Liudytoja A. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 10 d. ji ir vyras G. V. dirbo namie. Apie 11.30 val. vyras išnešė šiukšles į konteinerį. Maždaug po 10 minučių vyras sugrįžo namo, dešine ranka laikydamasis už kairės rankos ir pasakė, kad negali jos pajudinti. Ji paklausė, kas atsitiko. Vyras paaiškino, kad įvyko konfliktas kieme su vyriškiu dėl automobilio pastatymo ant šaligatvio. Automobilis „BMW“ stovėjo prie pat laiptinės. Vyras pasakė kviesti greitąją. Ji iš savo telefono numerio paskambino 112 ir iškvietė medikus ir policiją. Po to ji išėjo į kiemą nufotografuoti automobilį, su kurio vairuotoju įvyko konfliktas. Atvažiavo medikai ir policija. Policijos pareigūnai atėjo į butą ir vyras paaiškino, kas atsitiko. Medikai išvežė vyrą į (duomenys neskelbtini) klinikas. Vėliau ji matė, kad policijos pareigūnai bendravo su jos vyrą sužalojusiu vyriškiu, taip pat tuo metu prie automobilio „BMW“ matė moterį. Pačio įvykio, kaip buvo sužalotas vyras, nematė, tik žino iš vyro žodžių. Vyriškis spyrė jam į koją ir tokiu būdu jį pargriovė. Vėliau ant vyro kojos, ant blauzdos, atsirado mėlynė (1 t., b. l. 98–101).

18. Liudytoja M. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 10 d. ji su M. Č., (duomenys neskelbtini) Ž., pavardės nežino, ir jos dukryte A. važiavo M. automobiliu „BMW“, valstybinių numerių nežino. Važiavo į kliniką „(duomenys neskelbtini)“. Prie klinikos nebuvo vietos pastatyti automobilio, todėl M. automobilį pastatė namo kieme. Ž. išėjo į kliniką, o ji su M. ir A. liko automobilyje jos laukti. Ž. išėjus, ji atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, prie A., už M. Kai sėdėjo automobilyje, ji išgirdo kažkokį trinktelėjimą į automobilį, tačiau nesuprato, kas atsitiko. Tuo metu pamatė vyriškį, kuris priėjo prie automobilio vairuotojo durų. Jis rėkė ant M., reikšdamas pretenzijas dėl automobilio pastatymo. Vyriškis vartojo necenzūrinius žodžius, keiksmažodžius M. atžvilgiu. Kadangi automobilyje buvo (duomenys neskelbtini) metų mergaitė A., ji paprašė M. išlipti ir pasikalbėti lauke, kad nebūtų traumuojamas vaikas. M. išlipo iš automobilio ir uždarė duris. Jie abu stovėjo nuo automobilio iki metro atstumu. M. stovėjo nugara į automobilį, vyriškis priešais jį. Ji pamatė, kad vyriškis abejomis rankomis du kartus sudavė M. į krūtinę. Nuo smūgių M. pastatydavo žingsnį atgal. Ji suprato, kad smūgiai buvo stiprūs, jei M., būdamas aukštas, stambaus sudėjimo, net paeidavo žingsnį atgal. Trečią kartą vyriškiui smūgiuojant abejomis rankomis, M. jo rankas nustūmė į dešinę pusę, taip išvengdamas smūgio. Po to vyriškis prarado lygsvarą ir pagriuvo. Ant žemės ar ant šaligatvio, tokios aplinkybės neįsidėmėjo. Ji neįsidėmėjo, kaip vyriškis nukrito ant žemės, t. y. kokia poza nukrito. Vyriškis iš karto atsistojo ir eidamas toliau rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. M. atsisėdo į automobilį. M. nesmūgiavo, o tik nustūmė rankas į šoną. Jai atrodo, kad vyriškis buvo išgėręs alkoholio, elgėsi neadekvačiai. Pats priėjo, rėkavo, o, M. išlipus pasikalbėti, jam smūgiavo (1 t., b. l. 103–105).

19. Iš 2022 m. spalio 10 d. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad G. V. pateikė pareiškimą apie tai, kad, eidamas daugiabučio kiemu, pastebėjo „BMW“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neleistinai prisiparkavusį ant šaligatvio ir vairuotojui, sėdinčiam automobilyje, pasakė pastabą. Vairuotojas atsidarė langą ir pradėjo ant jo šaukti ir grasinti. Jie apsižodžiavo, tuomet vairuotojas išlipo iš transporto priemonės ir pradėjo artėti link jo. Jie susistumdė, susistumdymo metu kaltininkas jam smūgiavo per kojas, dėl to jis visu svoriu griuvo ant kairiosios kūno dalies. Jis pajuto, kad negali valdyti kairės rankos ir pasišalino į laiptinę. Įvykį matė (duomenys neskelbtini) vaikas, sėdintis kaltininko automobilyje. Susistumdymo metu rėkė ir verkė, beldė į langą. Žmona iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, policija turi kaltininko duomenis. Jį greitoji pagalba išvežė į gydymo įstaigą, kurioje paaiškėjo, kad lūžęs žastikaulis ir laukia operacija (1 t., b. l. 13–16).

20. Iš 2022 m. spalio 10 d. ROIK 0122000603460 ataskaitos matyti, kad prieš kelias minutes pranešėjos vyras grįžo namo sumuštas, traumuota (išnarinta) ranka, aplinkybių pranešėja nežino, vyras minėjo kažkokį „BMW“ automobilį, kuris stovi prie namo. Skambučio pradžios data ir laikas – 2022 m. spalio 10 d. 11.41 val., skambino A. V. Atvykusius į nurodytą butą juos pasitiko A. V. – nukentėjusiojo žmona. Kambaryje GMP0802 apžiūrėjo G. V., kuris paaiškino, kad, jam einant automobilių stovėjimo aikštele, prie pat namo sienos stovėjo „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis vairuotojui pasakė pastabą ir kilo konfliktas, „BMW“ vairuotojas G. V. kirto per kojas ir jis nukrito ant kairiojo peties. Dėl peties skausmo GMP 0802 vyriškį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Įvykio liudytojų nustatyti nepavyko, vaizdo stebėjimo kamerų nesimatė (1 t., b. l. 20).

21. Iš 2022 m. spalio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. V. savanoriškai pateikė: stacionaro epikrizę Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt., medicinos dokumentų išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt., ir automobilio nuotraukas, 3 vnt. (1 t., b. l. 32–35).

22. Iš 2022 m. spalio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad G. V. iš nosies formos atpažino asmenį Nr. 4. Įvykis buvo dienos metu, asmens veidą įsidėmėjo gerai. Tikrai atpažįsta, kad jį užpuolęs asmuo yra pavaizduotas nuotraukoje Nr. 4 (1 t., b. l. 42–47).

23. Iš 2023 m. gegužės 19 d. akistatos protokolo matyti, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiojo G. V. ir kaltinamojo M. Č. Į klausimą, ar suvesti į akistatą asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, G. V. parodė, kad jis minėtą vyriškį pažįsta tik iš matymo, jis jį užpuolė. M. Č. parodė, kad jis jį yra matęs vieną kartą, kai jį užpuolė. Į klausimą, kas sudavė pirmą smūgį, kur, kuo sudavė, G. V. parodė, kad pirmiau smūgiavo jam galva į galvą, tačiau nepataikė, nes jis atsitraukė. Į klausimą, kas sudavė pirmą smūgį, kur, kuo, M. Č. parodė, kad vyriškis pirmas smūgiavo rankomis jam į krūtinę. Jis galva nesmūgiavo. Į klausimą, ar jam smūgiavo rankomis, G. V. parodė, kad smūgių rankomis nebuvo, buvo bandoma keliskart smūgiuoti jam galva, jis vis atsitraukdavo. Į klausimą, ar jam G. V. smūgiavo rankomis, kiek kartų, kur pataikė, M. Č. parodė, kad smūgiavo ištiestomis rankomis, buvo trys smūgiai į krūtinės ląstą. Jis (G. V.) artėdamas link jo ištiesdamas rankas link jo, taip suduodavo smūgius. Smūgiai buvo trys. Į klausimą, ar jam M. Č. spyrė koja, kur pataikė, kuriuo metu tai buvo, G. V. parodė, kad ėjo atbulas, vengdamas smūgių galva atsistūmė nuo jo (M. Č.). Tuomet M. Č. staigiai smūgiavo jam į kairę koją, į blauzdą, ir tuo pat metu abiem rankomis pastūmė. Panaudojo imtynių veiksmą. Negali patikslinti, kuria koja jam spyrė. Į klausimą, ar jis spyrė G. V., M. Č. atsakė, kad jis nespyrė, smūgio koja nebuvo. Į klausimą, dėl ko nukrito, ar buvo pargriautas, ar neišlaikė lygsvaros, G. V. parodė, kad jis buvo pargriautas, t. y. buvo smūgis į koją ir tuo pat metu buvo pastumtas abiem rankomis. Neišlaikęs lygsvaros jis nukrito. Į klausimą, ar jis pargriovė G. V., M. Č. atsakė, kad jis jį nuo savęs nustūmė gindamasis nuo smūgių. Jis jį nustūmė nuo savęs ir jis (G. V.) suklupo. Į klausimą, ar, jam nukritus, M. Č. prieš jį atliko kokius nors veiksmus, ar sudavė smūgius, G. V. atsakė, kad, jam nukritus, jis (M. Č.) dar abiem rankomis spaudė jį prie žemės. Spaudė trumpai, sekundžių reikalas. Po to paleido. Į klausimą, ką darė G. V. nukritus ant žemės, M. Č. atsakė, kad nieko, apsisuko ir nuėjo į savo automobilį. Advokatė D. Murauskienė pareiškė, kad turi klausimų kaltinamajam. Kaltinamasis ir jo advokatas išreiškė poziciją, kad į klausimus neatsakinės. Į advokato K. Ušinsko klausimą, kuris pirmas ką užkalbino, G. V. atsakė, kad jis pirmas užkalbino dėl pastatyto automobilio. Į advokato K. Ušinsko klausimą, kur buvo pastatytas automobilis, G. V. atsakė, kad automobilis buvo pastatytas ant šaligatvio keturiais ratais. Į advokato K. Ušinsko klausimą, kaip buvo išreikšta pastaba, G. V. atsakė, kad priėjo prie automobilio, ištiesė ranką sakydamas, kad žmonės negali praeiti. Atsidarė langas ir pasipylė replikos jo atžvilgiu. Į advokato K. Ušinsko klausimą, ar jis šaukė, G. V. atsakė, kad jis ištiesė ranką, atsidarė langas ir tuomet jis pasakė, kad stovi mašina ant šaligatvio, kad praeiti neįmanoma. Jis nešaukė. Į advokato K. Ušinsko klausimą, kokias replikas M. Č. pasakė, G. V. atsakė, „kas tu toks“, „ką čia aiškini“, toliau buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Į advokato K. Ušinsko klausimą, ką jis (G. V.) atsakė Č., G. V. parodė, kad pasakė, jog kvies policiją, jei jis nepatrauks automobilio. Į advokato K. Ušinsko klausimą, kodėl neiškvietė policijos, G. V. atsakė, kad neturėjo su savimi telefono. Į advokato K. Ušinsko klausimą, kokie buvo jo tolimesni veiksmai, G. V. atsakė, kad M. Č. iššoko iš automobilio ir pradėjo jį pulti. Į advokato K. Ušinsko klausimą, kokius toliau veiksmus jis atliko, G. V. atsakė, kad M. Č. pradėjo artėti link jo, grasinti. Jis tai jau nurodė anksčiau akistatoje. Į advokato K. Ušinsko klausimą, kokie imtynių veiksmai buvo atlikti, G. V. atsakė, kad spyrė jam į koją, į blauzdą, stūmė abiem rankomis į krūtinę, stūmė jį atgal. Į advokato K. Ušinsko klausimą, kaip jis nukrito, G. V. atsakė, kad nukrito ant kairės pusės, ant peties. Į advokato K. Ušinsko klausimą, ką jis darė atsistojęs, G. V. atsakė, kad jis bandė keltis ir suprato, kad nevaldo kairės rankos, vertėsi ant šono bandydamas atsikelti. Negalėjo valdyti kairės rankos. Į advokato K. Ušinsko klausimą, kas matė konfliktą, G. V. atsakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) išėjo iš laiptinės. Išėjo konflikto metu. M. Č. (duomenys neskelbtini) pradėjo sakyti, čia Jūsų (duomenys neskelbtini), kur gyvena, kas toks. Klausinėjo apie jį. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad tik dirba ir nuėjo. Kuriuo metu (duomenys neskelbtini) išėjo iš laiptinės, tiksliai pasakyti negali. Į advokato K. Ušinsko klausimą, ar (duomenys neskelbtini) išėjo po to, kai jis susižalojo ar prieš tai, G. V. atsakė, kad negali pasakyti. Į advokato K. Ušinsko klausimą, ar buvo suplėšyti jo drabužiai konflikto metu, G. V. atsakė, kad ne. Į advokato K. Ušinsko klausimą, ar eidamas prie laiptinės po konflikto jis suklupo prie laiptinės, ant laiptų, G. V. atsakė, kad nesuklupo. Į advokatės D. Murauskienės klausimą, ar kas nors buvo kaltinamojo automobilyje, ar buvo iš jo išlipęs, G. V. parodė, kad nematė, ar kažkas yra automobilyje, niekas nebuvo išlipęs (1 t., b. l. 70–75).

24. Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) S. V. 2023 m. liepos 18 d. tarnybinio pranešimo „Dėl bendravimo su R. G.“ matyti, kad telefonu buvo bendrauta su „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. G. Jo pasiteiravus, ar jis matė dviejų vyriškių konfliktą, susistumdymą, kuris įvykio 2022 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, jis paaiškino, kad neprisimena tokio įvykio. Paklausus, ar matė ant žemės nukritusį vyriškį, jis paaiškino, kad to nematė. Jei būtų matęs ant žemės nukritusį asmenį, pats būtų paskambinęs 112 (1 t., b. l. 142).

25. Iš 2023 m. liepos 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo į paklausimą „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39761-22“ matyti, kad duomenų apie atliktus (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 10 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), neturima (1 t., b. l. 145).

26. Iš 2023 m. gegužės 23 d. medicinos centro „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo į paklausimą „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39761-22“ matyti, kad 2022 m. spalio 10 d. medicinos centre pas gydytoją buvo užsiregistravusi M. M., apsilankymo pas gydytoją laikas – 11.30 val. (1 t., b. l. 147).

27. Iš 2022 m. gruodžio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3352/2022 (01) matyti, kad G. V. nustatyti šie sužalojimai: kairiojo žastikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis intrasąnarinis lūžis, kairiojo stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis, kairės blauzdos odos nubrozdinimas. Žastikaulio viršutinio trečdalio lūžiai gali susiformuoti esant netiesioginiam trauminiam poveikiui, griūvant ant ištiestos rankos, kuomet smūgio jėga nuo delno perduodama į peties sąnarį, arba esant tiesioginiam trauminiam poveikiui į peties sritį (pvz., smūgis į petį kietu-buku daiktu, arba griuvimas ir atsitrenkimas pečiu). Stipinkaulio apatinio trečdalio lūžiai gali susiformuoti esant netiesioginiam trauminiam poveikiui, griūvant ant ištiestos rankos arba esant tiesioginiam trauminiam poveikiui į riešo sritį. Odos nubrozdinimai susiformuoja veikiant šlyties jėgoms tiesioginiu trauminiu poveikiu traumuojant odą kietu-buku daiktu. Kairio žastikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis intrasąnarinis lūžis ir kairio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis galėjo būti padaryti vienu arba dviem atskirais trauminiais poveikiais. Kairės blauzdos odos nubrozdinimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Medicinos dokumentų ir kūno apžiūros duomenys neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, t. y. kairio žastikaulio ir stipinkaulio lūžiai galėjo būti padaryti nugriuvus, o kairės blauzdos nubrozdinimas galėjo būti padarytas įspyrus batu. Kairio žastikaulio radiologinių tyrimų aprašyme konsolidacija (kaulo gijimo požymiai) nenurodoma, tai reiškia, kad lūžis yra šviežias, iki 1 savaitės laikotarpio. Kairiojo riešo rentgenogramose nurodomi konsolidacijos požymiai – ankstyva konsolidacija gali būti matoma praėjus 4–10 dienų laikotarpiui po kaulo lūžimo. Kairio žastikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis intrasąnarinis lūžis ir kairio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kairės blauzdos odos nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai yra nespecifiniai, todėl nėra galimybės įvardinti konkretaus traumavusio objekto ir detalizuoti traumavusio objekto savybių/ypatybių. Fizinio skausmo jutimą gali nurodyti tik pats nukentėjusysis (1 t., b. l. 89–90).

28. Iš 2023 m. vasario 24 d. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje matyti, kad nukentėjusysis G. V. pareiškė 8 363,82 Eur civilinį ieškinį, prašo iš kaltinamojo M. Č. priteisti 2 363,82 Eur turtinei ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro gydymo išlaidos – konsultacijos, reabilitacija; išlaidos vaistams ir įtvarams; pavėžėjimo paslaugos iš/į gydymo įstaigas; negautos pajamos dėl nedarbingumo metu sumažėjusio darbo užmokesčio. Neturtinę žalą G. V. grindžia stipriu, ilgai trunkančiu skausmu, nepatogumais, susijusiais su negalėjimu įprastai judėti, dirbti, atlikti buitinius darbus, sportuoti. Po sužalojimo jis ilgą laiką juto skausmą, dėl to buvo priverstas gerti nuskausminamuosius, taip pat migdomuosius, kadangi dėl skausmo naktį ypač suprastėjo miego kokybė. Medicininės intervencijos, susijusios su žastikaulio lūžiu, kurios buvo atliekamos dar ilgą laiką, sukėlė jam didelius nepatogumus ir skausmą. Dėl patirtų sužalojimų pasikeitė jo fiziniai pajėgumai, galimybė įprastai judėti, atlikti veiksmus, sportuoti, tai sukelia didelius psichologinius išgyvenimus ir nerimą, socialinio gyvenimo kokybės pablogėjimą. Patirto sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, kadangi kairės rankos rotaciniai judesiai iki šiol neatsistatė ir yra neaišku, ar jo galimybės judėti visiškai atsistatys ateityje, prireiks reabilitacijos (1 t., b. l. 52–55, 56–63).

29. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyriaus civilinio ieškinio su priedais matyti, kad dėl G. V. išmokėtos ligos išmokos VSDFV Panevėžio skyrius patyrė 1 680,28 Eur žalą (1 t., b. l. 112, 113–118).

Šalies argumentai

30. Iš 2023 m. vasario 3 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad prašoma priteisti iš kalto asmens atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 795,14 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, taip pat priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 126–127, 128–130).

31. Iš 2023 m. spalio 6 d. susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis M. Č. visiškai prisipažįsta dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Šalys pripažįsta, kad G. V. dėl M. Č. nusikalstamos veikos patyrė 6 363 Eur turtinės ir neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų, kurias M. Č. po susitaikymo protokolo pasirašymo įsipareigojo visiškai atlyginti. M. Č. per 3 darbo dienas po šio susitaikymo protokolo pasirašymo perveda į G. V. asmeninę atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 6 363 Eur. G. V. patvirtina, kad, kai bus atliktas šios sutarties 4 punkte nurodytas mokėjimas, dėl šio nusikaltimo padarymo turtinė žala, neturtinė žala bei patirtos atstovavimo išlaidos M. Č. pervedus/ sumokėjus 6 363 Eur, jam yra visiškai atlygintos ir jis jokių pretenzijų dėl to ateityje niekam nereikš. G. V. patvirtina, kad kaltininkas M. Č. jo atsiprašė bei nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. G. V. taip pat patvirtina, kad neprieštarauja, jog kaltininkas M. Č. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį tada, kai bus įvykdytas šios sutarties 4 punkte nurodytas pavedimas (2 t., b. l. 50).

32. Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. Č. 2023 m. spalio 6 d. į G. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6 363 Eur. Mokėjimo paskirtis – „Žalos atlyginimas pg. Susitaikymo protokolą“ (2 t., b. l. 51).

33. Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. Č. 2023 m. spalio 6 d. atlygino PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Žalos atlyginimas b. b. Nr.1-2536-1181/2023“ ir sumokėjo į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą 795,14 Eur (2 t., b. l. 52).

34. Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. Č. 2023 m. spalio 6 d. atlygino VSDFV Panevėžio skyriui padarytą žalą dėl G. V. išmokėtos ligos išmokos ir sumokėjo į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT777300010129002656 1 680,28 Eur (2 t., b. l. 53).

35. Iš 2023 m. spalio 17 d. VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad VSDFV Panevėžio skyriui padaryta 1 680,28 Eur žala buvo atlyginta, VSDFV Panevėžio skyrius prašo procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti (2 t., b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

I. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

36. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

37. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Fizinio skausmo sukėlimo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

38. Kaltinamasis M. Č. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 7 d. 19.35 val. jis, prie parduotuvės pamatęs (duomenys neskelbtini) D. M., kurį įtarė vagyste iš jam priklausančios (duomenys neskelbtini), norėjo su (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti, šiek tiek (duomenys neskelbtini) pagąsdinti. Pasak kaltinamojo, (duomenys neskelbtini) nepagarbiai jam atsakius, jis griebė D. M. už atitinkamo organo, gali būti, kad (duomenys neskelbtini) sudavė. Kaltinamojo teigimu, jis nesiekė (duomenys neskelbtini) sukelti skausmo, tiesiog nesusivaldė. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. M. parodė, kad 2021 m. birželio 7 d., apie 19.35 val., prie parduotuvės atvažiavo iš matymo pažįstamas asmuo, vardu M., kuris jam kairės rankos delnu sudavė ir suspaudė jo lytinius organus, o dešinės rankos kumščiu du smūgius sudavė į kairės pusės petį ir kaklą, tokiais savo veiksmais jam sukeldamas fizinį skausmą. Anot nukentėjusiojo, M. jį kaltino vagyste, tačiau jis nesuprato, apie ką M. kalba. Po konflikto M. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo, o nukentėjusysis kreipėsi į medikus. Analogiškas tiek kaltinamojo, tiek liudytojo nurodytoms aplinkybėms aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Ž. V. Pasak jo, jis su D. M. 2021 m. birželio 7 d., apie 19 val., išėjo iš parduotuvės, kai prie jų iš prie parduotuvės privažiavusio „BMW“ automobilio išlipęs priėjo vyras, kuris pradėjo priekaištauti D. M. dėl kažkokio dingusio daikto, kaltino D. M. vagyste. Tas vyras D. M. suėmė už sėklidžių, kitų šio vyro prieš D. M. atliekamų veiksmų jis nematė. Ž. V. atpažino kaltinamąjį kaip prie parduotuvės matytą vyrą, kuris D. M. suėmė už sėklidžių (b. l. 43–47). Kad prieš D. M. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė kaltinamasis, be paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo Ž. V. parodymų taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas ir 2021 m. rugsėjo 6 d. jo apžiūros protokolas (b. l. 51–52), iš kurių matyti, kaip iš prie parduotuvės privažiavusio baltos spalvos „BMW“ automobilio išlipęs vyras prieina prie vieno iš stovinčių vaikinų (D. M.) ir staigiu judesiu kaire ranka suima vaikinui tarpkojo vietą, dešine ranka smūgiuoja (ar suima) į kaklą, taip pat į kairį petį. Pagal vaizdo įraše užfiksuotus automobilio duomenis matyti, kad automobilio valdytojas – M. Č. (b. l. 55). Šias aplinkybes patvirtina 2021 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės (b. l. 53–54). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Nors kaltinamasis teigia, kad nesiekė nukentėjusiajam D. M. sukelti fizinio skausmo, tačiau teismui nekyla abejonių, kad vis dėl to fizinis skausmas nukentėjusiajam buvo sukeltas. Tokia išvada darytina pirmiausia vertinant vaizdo įraše užfiksuotą nukentėjusiojo reakciją į prieš jį kaltinamojo M. Č. atliktus veiksmus (b. l. 51–52). Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl M. Č. prieš jį atliktų veiksmų jautė skausmą. Kaip matyti, po to, kai M. Č. nukentėjusiajam buvo suėmęs už tarpkojo, vėliau (praėjus po M. Č. suėmimo keletui minučių) nukentėjusysis, grįžęs iš už pastato, prie kurio vyko konfliktas, kampo laiko susiėmęs už tarpkojo, vaikštinėja palinkęs į priekį. Be to, nukentėjusysis tą pačią dieną kreipėsi į medikus, kuriems nurodė, kad skausminga dešinė sėklidė, kirkšnies srityje, vidinėje šlaunies pusėje. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas Ž. V. teigė, kad D. M. skundėsi, kad jam skauda sėklides, tačiau Ž. V. tą dieną jį parvežė namo. Kitą dieną D. M., bendraudamas su minėtu liudytoju per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ pasiguodė, kad buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) klinikas dėl skaudančių sėklidžių, kurias buvo suspaudęs vyras. Ši nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis M. Č. suvokė, kad dėl jo atliekamų veiksmų (nukentėjusiojo sėklidžių suspaudimo, smūgių nukentėjusiajam sudavimo) nukentėjusysis D. M. patirs fizinį skausmą ir to norėjo.

39. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog M. Č. 2021 m. birželio 7 d., apie 19.35 val., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia kaire ranka suėmė ir suspaudė nukentėjusiojo D. M. lytinius organus, du kartus dešine ranka sudavė nukentėjusiajam į kairįjį petį bei kaklą ir tokiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. M. fizinį skausmą.

40. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo M. Č. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

41. BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

42. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

43. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. Č. kaltė 2022 m. spalio 10 d., apie 11.20 val., prie namo (duomenys neskelbtini), padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

44. Kaltinamasis M. Č. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad galimai 2022 m. spalio 10 d. jis į gydymo įstaigą vežė pažįstamą, tačiau, neradęs vietos automobiliui parkuoti prie gydymo įstaigos, įvažiavo į daugiabučio kiemą ir jame sustojo. Pasak kaltinamojo, jam sėdint stovinčiame automobilyje, priėjo nukentėjusysis ir, vartodamas necenzūrinius žodžius, jam kažką sakė. Kaltinamojo teigimu, jis išlipo iš automobilio ir, nukentėjusiajam artėjant į jį, siekdamas nukentėjusįjį atstumti nuo savęs, jį pastūmė. Nukentėjusysis griuvo. Į įvykio vietą buvo atvykusios spec. tarnybos – policija ir Greitoji medicinos pagalba. Medikai nukentėjusįjį išvežė į gydymo įstaigą. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad tą dieną, išėjęs išnešti šiukšlių, pamatė ant šaligatvio stovintį automobilį, sudarantį kliūtį pėstiesiems praeiti. Jis automobilio vairuotojui pasakė pastabą apie netinkamai stovintį automobilį. Automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, tarp jų įvyko susistumdymas ir kaltinamasis, pastūmęs nukentėjusįjį, pastarąjį pargriovė. Nukentėjusysis iškart suprato, kad negali valdyti kairės rankos, todėl, grįžęs namo, paprašė sutuoktinės iškviesti medikus. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2022 m. spalio 10 d. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole (1 t., b. l. 13–16) bei 2022 m. spalio 10 d. ROIK 0122000603460 ataskaitoje (1 t., b. l. 20). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta A. V. parodė, kad, nors paties konflikto tarp savo sutuoktinio ir kaltinamojo nematė, tačiau vyras grįžo išnešęs šiukšles ir, dešine ranka laikydamasis už kairės rankos, pasakė, kad negali pajudinti jos. Vyras jai paaiškino, kad įvyko konfliktas kieme su vyriškiu dėl automobilio pastatymo ant šaligatvio. Automobilis „BMW“ stovėjo prie pat laiptinės. Vyras pasakė kviesti greitąją. Ji iš savo telefono numerio paskambino 112 ir iškvietė medikus ir policiją. Vėliau ji, išėjo į kiemą, nufotografavo automobilį, su kurio vairuotoju įvyko konfliktas. Medikai išvežė vyrą į (duomenys neskelbtini) klinikas. Vėliau ji matė, kad policijos pareigūnai bendravo su jos vyrą sužalojusiu vyriškiu. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta M. M. parodė, kad įvykio metu ji sėdėjo automobilyje. Matė, kaip prie automobilio priėjo vyras, kuris vartojo necenzūrinius žodžius, rėkė. M. Č. išlipus iš automobilio, tarp jo ir priėjusio vyro vyko žodinis konfliktas, kurio metu vyrai susistumdė. Ji matė, kaip M. Č., siekdamas išvengti priėjusio vyro pastūmimo, pastūmė to vyro rankas, tuomet priėjęs vyras nugriuvo. Be paties kaltinamojo prisipažinimo apie nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį padarymo, aplinkybę, kad šią nusikalstamą veiką padarė būtent M. Č., patvirtina ir 2022 m. spalio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis atpažino M. Č. (asmenį Nr. 4) iš nosies formos. Įvykis buvo dienos metu, asmens veidą įsidėmėjo gerai. Tikrai atpažįsta, kad jį užpuolęs asmuo yra pavaizduotas nuotraukoje Nr. 4 (1 t., b. l. 42–47). 2022 m. gruodžio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3352/2022 (01) patvirtina, kad dėl G. V. nustatytų sužalojimų – kairiojo žastikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinio intrasąnarinio lūžio, kairiojo stipinkaulio apatinio trečdalio lūžio ir kairės blauzdos odos nubrozdinimo nukentėjusiajam buvo nesunkiai (dėl kairiojo žastikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinio intrasąnarinio lūžio, kairiojo stipinkaulio apatinio trečdalio lūžio) ir nežymiai sutrikdyta sveikata (dėl kairės blauzdos odos nubrozdinimo) (1 t., b. l. 89–90). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

45. Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad M. Č. 2022 m. spalio 10 d., apie 11.20 val., prie namo (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajam G. V. į kairę koją, padarydamas kairės blauzdos odos nubrozdinimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl to G. V. parkrito ant kairės kūno pusės, tokiais savo veiksmais padarydamas G. V. kairio žastikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinį intrasąnarinį lūžį, kairio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžį, tokiais savo veiksmais jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. V. sveikatą, nes dėl rankos lūžio G. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

46. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo M. Č. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

I. Dėl M. Č. skirtinos bausmės

47. Teismas, skirdamas bausmę M. Č., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

48. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. Č., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nusikaltimai žmogaus sveikatai, nusikaltimai tyčiniai, baigti, jais sukeltos pasekmės, vienu atveju – fizinis skausmas kitam žmogui, kitu atveju – nesunkus kito asmens sveikatos sutrikdymas, nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

49. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam M. Č. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. Č. iki nusikalstamų veikų padarymo anksčiau neteistas (b. l. 72–73), baustas administracine tvarka (b. l. 74–79). Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintina jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir M. Č. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, paties teigimu, auginantis (duomenys neskelbtini) vaiką. Teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, M. Č. prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

50. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti M. Č. už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros, jų terminus nustatant trumpesnius negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimą, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 9 mėnesių laisvės apribojimą, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei BK 71 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį lygų BK 71 straipsnio 1 dalyje numatytam minimaliam tokios įmokos dydžiui – 10 MGL, ir, vadovaujantis BK 71 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, paties teigimu, dirba (duomenys neskelbtini) darbovietėse, dirba (duomenys neskelbtini) darbą, nustatytinas 2 mėnesių įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminas. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė neskirti jam bausmės, susijusios su jo laisvės apribojimu, nurodė, kad tokia bausmė varžys jo atliekamą darbą, atkreipė dėmesį į tai, kad jam neseniai (duomenys neskelbtini), todėl gali tektis lankytis gydymo įstaigose. Tačiau atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad jam skirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose. Todėl šis įpareigojimas nebus pažeistas kaltinamajam atliekant darbines funkcijas ar (ir) vykstant į gydymo įstaigas. Kita vertus, kitokios rūšies bausmės teismas neturi pagrindo kaltinamajam skirti, nes, minėta, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų; BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Viešuosius darbus skirti yra galimybė tik asmeniui sutikus. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. Č. tokio sutikimo neišreiškė. Įvertinęs kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikaltimų aplinkybes ir pavojingumą teismas neįžvelgia pagrindo skirti kaltinamajam su laisvės atėmimu (trumpalaikiu (areštu) ar terminuotu) susijusių bausmių. Teismo vertinimu, įvertinus M. Č. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes, būtent laisvės apribojimo bausmės ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

51. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatytos BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytos bausmių apėmimo sąlygos. Teismas, bendrindamas kaltinamajam M. Č. paskirtas bausmes, vadovaujasi BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytu dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos griežtesnės – 9 mėnesių – laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį – 3 mėnesius – bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

52. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. Č. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

II. Dėl civilinių ieškinių

53. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

54. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiojo gydymo iš kaltinamojo priteisti padarytą 795,14 Eur turtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 126–127, 128–130). Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Č. atlygino padarytą žalą ir 2023 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą 795,14 Eur, mokėjimo paskirtis – „Žalos atlyginimas b. b. Nr.1-2536-1181/2023“ (2 t., b. l. 52), todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys netenkinamas.

55. VSDFV Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiajam išmokėtos ligos išmokos iš M. Č. priteisti patirtą 1 680,28 Eur dydžio žalą (1 t., b. l. 112, 113–118). Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Č. atlygino padarytą žalą ir 2023 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą 1 680,28 Eur (2 t., b. l. 53). Be to, iš 2023 m. spalio 17 d. VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad VSDFV Panevėžio skyrius patvirtino, kad padaryta 1 680,28 Eur žala buvo atlyginta, VSDFV Panevėžio skyrius prašo procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti (2 t., b. l. 65), todėl VSDFV Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys netenkinamas.

56. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis G. V. pareiškė 8 363,82 Eur civilinį ieškinį. Jo patirtą žalą sudaro 2 363,82 Eur turtinė žala ir 6 000 Eur neturtinė žala. Turtinę žalą nukentėjusiojo teigimu sudaro gydymo išlaidos – konsultacijos, reabilitacija; išlaidos vaistams ir įtvarams; pavėžėjimo paslaugos iš/į gydymo įstaigas; negautos pajamos dėl nedarbingumo metu sumažėjusio darbo užmokesčio. Neturtinę žalą G. V. grindžia stipriu, ilgai trunkančiu skausmu, nepatogumais, susijusiais su negalėjimu įprastai judėti, dirbti, atlikti buitinius darbus, sportuoti. Po sužalojimo jis ilgą laiką juto skausmą, dėl to buvo priverstas gerti nuskausminamuosius, taip pat migdomuosius, kadangi dėl skausmo naktį ypač suprastėjo miego kokybė. Medicininės intervencijos, susijusios su žastikaulio lūžiu, kurios buvo atliekamos dar ilgą laiką ir ateityje, sukėlė jam didelius nepatogumus ir skausmą. Dėl patirtų sužalojimų pasikeitė jo fiziniai pajėgumai, galimybė įprastai judėti, atlikti veiksmus, sportuoti, tai sukelia didelius psichologinius išgyvenimus ir nerimą, socialinio gyvenimo kokybės pablogėjimą. Patirto sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, kadangi kairės rankos rotaciniai judesiai iki šiol neatsistatė ir yra neaišku, ar jo galimybės judėti, visiškai atsistatys ateityje, prireiks reabilitacijos (1 t., b. l. 52–55, 56–63).

57. Iš byloje esančio 2023 m. spalio 6 d. susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. V. patvirtino, jog kaltininkas M. Č. jo atsiprašė bei nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Iš minėto susitaikymo protokolo turinio be kita ko matyti, kad šalys pripažino, jog G. V. dėl M. Č. nusikalstamos veikos patyrė 6 363 Eur turtinės ir neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų, šias išlaidas M. Č. įsipareigojo visiškai atlyginti po susitaikymo protokolo pasirašymo. M. Č. pervedus/ sumokėjus nukentėjusiajam G. V. 6 363 Eur, žala nukentėjusiajam bus visiškai atlyginta ir šis jokių pretenzijų dėl to ateityje niekam nereikš (2 t., b. l. 50). Kaip matyti iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), M. Č. 2023 m. spalio 6 d. pervedė į G. V. atsiskaitomąją sąskaitą 6 363 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Žalos atlyginimas pg. Susitaikymo protokolą“ (2 t., b. l. 51). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl 6 363 Eur žalos atlyginimo ir įvertinant tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, pervesdamas į nukentėjusiojo atsiskaitomąją sąskaitą 6 363 Eur, G. V. civilinis ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo netenkinamas.

58. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 20 d. M. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Juozo Bagdonavičiaus 2021 m. spalio 18 d. nutarimu M. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo panaikinta, minėtos kardomosios priemonės panaikinimo klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas.

59. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Byloje esantis vokas su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašu – paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įpareigojant M. Č. tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įpareigojant M. Č. tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti M. Č. paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant ir nustatyti M. Č. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įpareigojant M. Č. tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti M. Č. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įpareigojant M. Č. tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalimi, M. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500 (penkių šimtų) Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo G. V., civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinių ieškinių netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį voką su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. Č., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Zina Vilnienė