- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-15
- Bylos Nr.
- I-797-624/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ernestas Spruogis, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities VMI
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Vilniaus apskrities VMI
- Kategorijos
- 9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Balčytienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui K. B. ir jo atstovei Ingridai Jurgelevičienei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Agnei Pimpytei, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities VMI dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LR Vyriausybės) 2008-07-17 sprendimą Nr. S-132 (7-93/2008) ir priimti naują sprendimą - panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) 2008-04-23 sprendimą Nr. (24.4-31-5)R-3913, kuriuo patvirtintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2008-01-31 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-33, įpareigojant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perskaičiuoti pajamų mokestį už 2004 metus taikant 15 proc. tarifą vietoje taikyto 33 proc. tarifo, atitinkamai perskaičiuojant delspinigius ir skiriant minimalią baudą, o už 2003 metus papildomą apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – ir GPM) panaikinti pilnai (b. l. 3-7). Nurodo, kad Vilniaus AVMI 2007-11-27 patikrinimo aktu Nr. (21.26)-04-77-97 papildomai apskaičiavo 42 799 Lt GPM ir 17 470 Lt GPM delspinigių. Vilniaus AVMI 2008-01-31 sprendimu Nr. (21.26)-256-33 pakeitė patikrinimo akte apskaičiuotas sumas ir nurodė sumokėti 40 502 GPM, 16 475,62 Lt GPM delspinigių ir 12 540 Lt GPM baudą. VMI prie LR FM 2008-04-23 sprendimu Nr. 68-103 pakeitė Vilniaus AVMI sprendimą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 40 502 Lt GPM, 16 475,42 Lt GPM delspinigių ir 12 151 Lt GPM baudą. MGK prie LR Vyriausybės 2008-07-17 sprendimu Nr. S-132 (7-93/2008) patvirtino VMI prie LR FM 2008-04-23 sprendimą Nr. 68-103. Dėl 2004 m. mokestinio laikotarpio, nesutinka su taikytu 33 procentų pajamų mokesčio tarifu, pagal 2004-06-10 tarpininkavimo sutartį gautoms 29 694,08 Lt pajamoms. Šios pajamos nepriskirtinos prie neapmokestinamų pajamų, tačiau priskirtinos individualios veiklos pajamoms, apmokestinamoms 15 procentų pajamų mokesčiu. Patikrinimo metu buvo pateikta sutartis iš kurios matyti, kad 8600 eurų į pareiškėjo banko sąskaitą pervedęs asmuo - Damasko LTD Co, buvo sudaręs su K. B. tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuri buvo įvykdyta ir atitinkamai apmokėta. Mokėjimo pavedime nurodyti sutarties rekvizitai, mokėtina suma sutampa. Pareiškėjas, sudarydamas tęstinę sutartį, pradėjo vykdyti tęstinę, savarankišką, ekonominės naudos duodančią veiklą. 2004 m. gauta 29 694,08 Lt ekonominė nauda sudarė ryškai didžiąją dalį jo gautų pajamų mokestiniu laikotarpiu. Pats mokesčių administratorius aiškina, kad savarankiška, tęstinė veikla, kuria siekiama gauti ekonominės naudos priskirtina individuliai veiklai. Net vienkartiniai sandoriai, sudarantys didelę naudą, gali būti priskiriami individualiai veiklai, ką aiškiai nurodo ir paties centrinio mokesčių administratoriaus leidžiami mokesčių įstatymų komentarai. Mokesčių mokėtojas atliko paslaugą ir gavo už ją apmokėjimą. Įstatymai nenumato, kad suteiktos paslaugos primygtinai numato įforminti sandorio įvykdymą konkrečiais įrodymais, o veiklos nedeklaravimas mokesčių administratoriui niekada nebuvo kliūtis tokios veiklos pripažinimui. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas įsipareigojo ir atliko užsienio apmokestinamam asmeniui paslaugą, už kurią gavo apmokėjimą. Tai, kad nepateikti dokumentai apie sutarties vykdymą, nereiškia, kad sutartis nebuvo įvykdyta, ar kad pareiškėjas privalėjo juos išrašyti ar išsaugoti. Mokėjimo dokumente aiškiai nurodyta jo paskirtis, pirminis dokumentas (sutartis) patikrinimui pateiktas. Be to, patikrinimo akte aiškiai nurodyta, kad 33 procentų tarifu apmokestintos pajamos gautos pagal tarpininkavimo sutartį, tačiau, neaišku kodėl, priklausomai nuo sutarties pavadinimo jos patenka arba nepatenka į individualios veiklos sąvoką. Individualios veiklos pajamomis pripažįstamos pajamos, gautos pagal bet kokią paslaugų teikimo sutartį gyventojui savarankiškai jas teikiant tęstinį laikotarpį. Ir nors pareiškėjas individualios veiklos neįregistravo, tai nekeičia pačio šios veiklos vykdymo fakto, juolab, kad mokesčių administratorius turi teisę ją įregistruoti atgaline data savarankiškai. Ir net to nedarydamas paprastai nemato kliūčių pajamas priskirti individualios veiklos pajamoms. Pareiškėjas 29 684,08 Lt gavo už trečiajam asmeniui suteiktas paslaugas, jo pateikti dokumentai nepaneigti, nekelia abejonių, todėl 29 684,08 Lt turėjo būti apmokestinti 15 procentų, o ne 33 procentų pajamų mokesčio tarifu. Patį pažeidimą pripažįsta, tik nesutinka su taikytu GPM tarifu, visą medžiagą mokesčių administratoriui pateikė, todėl prašė skirti minimalią baudą, nes manė, kad iš užsienio subjektų gautos individualios veiklos pajamos Lietuvoje neapmokestinamos. Pastabų nagrinėjimo laikotarpiu 15 procentų pajamų mokestis buvo sumokėtas. Taip pat nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą neleidžiama individualaus teisės akto grįsti prielaidomis. Mokesčių mokėtojo pozicija nepaneigta nei vienu įrodymu, todėl sutikti su 33 procentų apmokestinimo tarifu negali. Nurodo, kad taip pat nesutinka su 100 000 Lt nominalios akcijų vertės priskyrimu apmokestinamoms pajamoms natūra ir jų įvertinimu. Patikrinimo akte nurodoma, kad nustatant natūra gautų pajamų vertę, buvo vadovaujamasi LR Vyriausybės 2003-01-29 nutarimu Nr. 133 patvirtintomis Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklėmis, kurios šiuo atveju, negali būti taikomos, nes šios taisyklės priimtos vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 str. 6 p., ir yra skirtos kainos, kurią leidžiama minusuoti kaip ne individualios veiklos turto įsigijimo išlaidas, iš gautų pajamų, nustatymui. O natūra gautų pajamų nei faktui nei vertei nustatyti šios taisyklės nėra ir negali būti taikomos. Pažymėjo, kad artimiausias aptariamai situacijai, atvejis numatytas minimų taisyklių 8 p. numato, kad „turto, gauto atlyginant už darbą, atliekamą darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, už kitus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas, įsigijimo kaina gyventojui yra tikroji šio turto rinkos kaina, buvusi gyventojo pajamų natūra gavimo momentu (jeigu gautas turtas buvo pripažintas gyventojo pajamomis natūra) arba turto perleidimo gyventojo nuosavybėn momentu (kitais atvejais)“, kas neturi nieko bendro su nominalia akcijų verte, nuo kurios apskaičiuoti mokesčiai. Todėl, jei ir būtų pagrindas pajamų natūra apmokestinimui, turėtų būti nustatyta jo rinkos vertė, kuri iš principo galėtų būti atimama iš pajamų, jei apmokestintos akcijos būtų parduotos. Mokesčių administravimo įstatymas numato sąžiningumo ir teisingumo kriterijų taikymą mokesčių administravime, ir parduodant akcijas, kurios šiuo atveju buvo apmokestintos, turėtų būti taikomas analogiškas metodas, kaip jas pripažįstant gauta nauda. Tikroji rinkos kaina neturi nieko bendra su akcijų nominalu, ir mokesčių administratorius įprastai taiko rinkos kainos, o ne nominalo kriterijų, visais atvejais vertindamas ne tik gautų pajamų pobūdį, bet ir pajamų gavimo pagrindą. Todėl pirmiausia turi būti nustatyta gauto turto tikroji rinkos vertė, jei siekiama jį apmokestinti. Tačiau mokesčių administratorius jokių veiksmų nustatant UAB „Intrasa“ akcijų tikrąją rinkos vertę neatliko. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 15 d. pateikta pajamų natūra sąvoka, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nei neatlygintino, nei mainais, nei lengvatine kaina įsigyto turto fakto, kaip ir konkrečiam asmeniui duodamos kitos naudos. Juolab, kad įstatymo sąvoka aiškiai nurodo, kad lengvatinės sąlygos siejamos su tikrąją rinkos kaina. Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 339 patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos 5.3.1 p., kuriuo remiamasi patikrinimo akte pagrindžiant apmokestinimą, visiškai nėra teksto kuris nurodomas patikrinimo akte. Taigi visiškai akivaizdu, kad ne tik nebuvo nustatyta tikroji rinkos vertė, bet apskritai nebuvo pajamų natūra objekto. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 str. numato, kad natūra gautų pajamų pripažinimo atvejus ir tvarką nustato LR Vyriausybės institucija. Įgaliota institucija nustatė baigtinį sąrašą atvejų, kada ir kokios pajamos pripažįstamos gautomis natūra, o pareiškėjo atvejis nepatenka nei į vieną iš sąraše nurodytų. Akcijų pardavėjų ir pareiškėjo nesieja jokie darbo ar jo esmę atitinkantys santykiai, jis neatliko akcijų pardavėjams jokių darbų, nesuteikė jokių paslaugų, neperdavė jokio turto ar turtinių teisių, neperdavė lėšų, negavo jokio prizo ar dovanos, negavo jokios kitos naudos, susijusios su pastatų ar patalpų remontu, ir negavo jokių komunalinių mokėjimų ir pan. Todėl pareiškėjo įsigytos UAB „Intrasa“ akcijos, už kurias jis neatsiskaitė, negali būti pripažįstamos pajamomis natūra ir atitinkamai apmokestinamos vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 str. Be to, tai, kad akcijų pardavėjai atitinkamoms institucijoms pareiškė neturį pretenzijų dėl apmokėjimo, dar nereiškia, kad akcijos įsigytos nemokamai, mainais ar lengvatine tvarka. Teisės kreiptis į teismą atsisakymas negalioja, o tam šie asmenys turi dar penkerius metus. Šiuo metu inicijuojamas teisminis procesas dėl atsiskaitymo už apmokestintas „neatlygintinai gautas“ akcijas.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Taip pat paaiškino, kad 4 automobilius pagal tarpininkavimo sutartį surado 2 savaičių laikotarpyje, jam sumokėta ir vienu metu, kitų dokumentų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, neturi. UAB „Intrasa“ akcijos buvo nulinės vertės, kadangi įmonė turėjo daug skolų. Jie su A. J. susitarė, kad 50 proc. akcijų jam perrašomos už vieną litą, dėl ko buvo surašytos atitinkamos sutartys, o jis padeda įmonei, kuri turėjo TIR knygeles ir galėjo vykdyti veiklą, išbristi iš skolų. Jam buvo atvežtas tik akcininko pažymėjimas, pataisytos sutartys, kurias jis pasirašė, jam nepateiktos. Už 50 proc. UAB „Intrasa“ akcijų jis neturi ir nesiruošia mokėti.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjas neturi jokių kitų dokumentų, išskyrus paslaugų teikimo sutartį ir išrašą iš banko, savo pajamas priskiria prie individualios veiklos pajamų, todėl yra sumokėjęs 15 procentų dydžio GPM. Individualia veikla užsiimantys asmenys neprivalo visais atvejais išrašyti sąskaitų. Mokesčių administratorius pats nurodė, kad individualios veiklos pajamomis gali būti pripažintas net ir vienetinis pajamų gavimo atvejis, jei ekonominė nauda yra didelė, turėtų įvertinti ir iš individualios veiklos gaunamų pajamų santykį su kitomis pajamomis, kas šiuo atveju nepadaryta. Pareiškėjo įgytos akcijos yra nulinės vertės, o teigiant, kad yra priešingai, būtina atlikti turto vertinimą, kas paprastai visada atliekama. Tiek mokestinių ginčų komisija, tiek centrinis mokesčių administratorius teigia, kad mokesčių mokėtojas neįvykdė savo pareigos, t. y. turto vertės nenusistatė pats, tačiau dovanotas turtas neviršija 10 000 Lt sumos, todėl pareiškėjas neturėjo pareigos tokių pajamų deklaruoti. Tai nebuvo dovana pareiškėjui, nes kiti trys asmenys pareiškėjo nėra matę, niekada nesitarė dėl byloje esančių sutartyse numatytų pinigų gavimo. Kyla abejonių, ar tos akcijos buvo faktiškai apmokėtos, nes pardavėjai teigia nieko apie šias akcijas nežinoję, savininkais buvę tik dokumentuose, tačiau apmokėjo didžiąją dalį akcijų likus mėnesiui iki sutarčių sudarymo. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą neapmokėtos akcijos negali būti apyvartos objektas. Įmonė turi daugybę skolų, keturios transporto priemonės, įsigytos įmonės „Intrasa“ vardu, yra areštuotos. Pareiškėjas nurodo, kad egzistavo susitarimas dėl akcijų perrašymo už 1 litą.
Atsiliepimas
Pateiktu atsiliepimu atsakovas VMI prie LR FM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28-32). Nurodė, kad Vilniaus AVMI atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2005-12-31 ir surašė 2007-11-27 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-97, kuriame papildomai priskaičiavo sumokėti į biudžetą 42 799 Lt GPM, 17 470 GPM delspinigių. Vilniaus AVMI 2008-01-31 sprendimu Nr. (21.26)-256-33 pakeitė patikrinimo aktą, nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 40 502 Lt GPM, 16 475,42 Lt GPM delspinigių, skyrė 12 540 Lt GPM baudą. VMI prie LR FM 2008-04-23 sprendimu Nr. 68-103 pakeitė Vilniaus AVMI sprendimą dalyje dėl paskirtos GPM baudos, t. y. vietoje 12 540 Lt GPM baudos, nurodė sumokėti 12 151 Lt GPM baudos. Nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė MGK prie LRV, kuri 2008-07-17 sprendimu Nr. S-132(7-93/2008) patvirtino VMI prie LR FM sprendimą. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisingas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Patikrinimo metu nustatyta, kad užsienio kompanija DAMASCO INVESTMENTS LTD CO į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą 2004-06-22 pervedė 8600 eurų (29 694,08 Lt). Sąskaitoje nurodyta mokėjimo paskirtis „sutartis Nr. A0128 nuo 2004-06-10“. Mokesčių administratoriui buvo pateikta Tarpininkavimo sutarties Nr. A0128 kopija. Pagal šią sutartį tarpininkas įsipareigoja suteikti paslaugą - surasti užsakovui reikiamą autotransportą, taip pat atlieka užsakovui autotransporto rinkos paiešką ir tyrimą pagal sąlyginę paklausą. Papildomų dokumentų ir paaiškinimų, patvirtinančių šios sutarties įvykdymą, patikrinimo metu nebuvo pateikta. Vilniaus AVMI minėtą sumą priskyrė B klasės pajamoms ir apmokestino 33 proc. tarifu kaip kitas su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 7 d. nustatyta, kad individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Taigi, individualiai veiklai būdingi savarankiškumo bei siekio gauti ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį požymiai. Savarankiškumas reiškia, kad gyventojas vykdydamas šią veiklą yra nepriklausomas, t. y. pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, patiria veiklos išlaidas, gauna pajamų. Šis požymis padeda atriboti individualią veiklą nuo darbo teisinių santykių. Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamas, tikėdamasis gauti pelno. Taigi, norint individualią veiklą atriboti nuo atsitiktinių sandorių turi būti nustatyta siekiant uždirbti pelną sudaromų sandorių sistema, t. y. gyventojas nuo veiklos pradžios turi turėti veiklos planą, nuosekliai patirti išlaidas šiai veiklai ir iš vykdomos veiklos gauti pajamų. Tęstinumas suprantamas kaip gyventojo sudaromiems sandoriams būdingas tam tikras tęstinumas ar atsikartojamumas, taip pat motyvas (siekimas gauti ekonominės naudos) ir galimybės sandorius sudaryti ir ateityje. Tam tikrais atvejais ir nesant tęstinumui, iš tam tikrų aplinkybių galima daryti išvadą, kad gyventojas vertėsi individualia veikla. Atsitiktiniai sandoriai, kuriuose nėra „versliškumo“ elementų, negali būti laikomi veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie sandoriai nereikš individualios veiklos vykdymo. Minėtu klausimu yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006. Minėtame sprendime aiškindamas GPMĮ 2 str. 7 d. įtvirtintus individualios veiklos požymius, yra konstatavęs, jog vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-10-20 sprendime administracinėje byloje Nr. A14-916/2006 yra pažymėjęs, kad GPMĮ prasme savarankiška laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. Papildomų dokumentų ir paaiškinimų, patvirtinančių 2004-06-10 Tarpininkavimo sutarties vykdymą ir paslaugų suteikimo faktą, nei patikrinimo, nei mokestinio ginčo metu nebuvo pateikta. Mokesčių mokėtojas nenurodo absoliučiai jokių aplinkybių, susijusių su šios sutarties vykdymu. Skunde pateikiami motyvai tik akcentuoja patį faktą, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą, tačiau šis faktas nepagrindžiamas jokiomis aplinkybėmis (kokios transporto priemonės buvo surastos, kiek jų surasta, kada surasta, koks tyrimas buvo atliktas ir pan.), kurios sudarytų pagrindą teigti esant GPMĮ nustatytiems individualios veiklos požymiams. 15 proc. tarifas laikytinas lengvatiniu ir taikomas tik GPMĮ išvardintoms pajamų rūšims, kurių sąrašas yra baigtinis, todėl pareiga pagrįsti, kad buvo gautos būtent GPMĮ 6 str. 2 d. 8 punkte numatytos pajamos, tenka mokesčių mokėtojui. Nagrinėjamame mokestiniame ginče yra nustatyta tik aplinkybė, jog 2004-06-22 į Pareiškėjo sąskaitą įplaukė vienkartinė įmoka - 8600 EUR iš DAMASCO INVESTMENTS LTD CO, nurodant, kad tai apmokėjimas pagal sutartį. Vienkartinis apmokėjimas pagal sutartį nepatvirtina individualios veiklos fakto, tuo labiau kad Pareiškėjas net negali pateikti sutarties originalo bei nurodyti aplinkybių, susijusių su pastarosios vykdymu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad Pareiškėjas vykdė individualią veiklą. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 140 str. nustato, kad asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus. GPMĮ 36 str. 2 d. reglamentuoja, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažeidimo padarymo metu galiojusio MAĮ 139 str. 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčio mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei kitaip nenumatyta atitinkamo mokesčio įstatyme. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis ir atsižvelgusi į tai, kad Pareiškėjas patikrinimo metu nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, t. y. neteikė paaiškinimų apie sutarties įvykdymo aplinkybes ir nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų, iš esmės nesutiko su patikrinimo akto išvadomis, tačiau patikrinimo akto tvirtinimo metu sumokėjo dalį papildomai apskaičiuoto GPM, pareiškėjui pagrįstai paskirta 30 procentų dydžio GPM bauda. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas pagal 2003-11-03 akcijų pirkimo - pardavimo sutartis iš A. R., Č. K. ir K. V. įsigijo UAB „Intrasa“ akcijas, kurių bendra nominali vertė bei sutartyse nurodyta jų pardavimo kaina 100 000 Lt. Už šias akcijas Pareiškėjas jų pardavėjams nesumokėjo. Akcijų perleidimo sandoriai užfiksuoti UAB „Intrasa“ akcininkų registre. Aplinkybės, kad įsigijo akcijas, Pareiškėjas neneigia, taigi ginčo dėl akcijų perleidimo nėra. GPMĮ 2 str. 15 d. nustatyta, kad pajamos natūra - neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka patvirtinta finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 339 (toliau – ir Tvarka). Šios Tvarkos 2.3 p. nustatyta, kad pajamomis natūra yra laikomos nepiniginės dovanos. Mokesčių administratorius pagrįstai gautas pajamas įvertino kaip nepiniginę dovaną, remdamasis tuo, kad už jas nebuvo apmokėta. Tokia nauda natūra, t. y. neatlygintinai gautas nuosavybėn turtas savo esme atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) nuostatas, reglamentuojančias dovanojimo teisinius santykius. Pagal CK 6.466 str., kai vienas asmuo perduoda turtą kitam asmeniui už atlyginimą, dovanojimo sutartis gali būti pripažinta dėl tos turto ar turtinės teisės dalies, kuri viršija atlyginimo vertę. Vadovaujantis šia nuostata, neatlygintinai gauta turto vertė yra laikoma nepinigine dovana. Nepiniginės dovanos pripažįstamos pajamomis, gautomis natūra vadovaujantis GPMĮ 9 str. ir įgyvendinant jį patvirtintos Tvarkos 2.3 punktu. Vertinant akcijų pardavėjų liudytojo apklausos protokolus (Lietuvos kriminalinės policijos biuro iškeltoje baudžiamojoje byloje Pareiškėjui), liudytojų apklausos protokoluose užfiksuotų aplinkybių įrodomąją galią, pažymėjo, kad prieš apklausas jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą pagal Baudžiamojo kodekso 235 str. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nevertinti liudytojų apklausos protokolų. Iš minėtų dokumentų matyti, kad akcijų pardavėjai pretenzijų dėl sumokėjimo Pareiškėjui neturi. Todėl neaišku, kodėl Pareiškėjas skunde nurodo, kad nebuvo neatlygintino turto perdavimo fakto. Nei patikrinimo, nei mokestinio ginčo metu nebuvo nustatyta jokių faktų, leidžiančių daryti išvadas apie akcijų perleidimą už atlygį, visiškai jokių paaiškinimų, susijusių su akcijų perleidimo sandoriu, nepateikė ir pats Pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, kad patį akcijų įgijimo faktą bei tai, kad už jas nesumokėta, Pareiškėjas pripažįsta, tačiau jokių faktinių aplinkybių dėl atsiskaitymo su akcijų pardavėjais nenurodo, darytina pagrįsta išvada, kad akcijas Pareiškėjas gavo kaip nepiniginę dovaną ir tai pripažintina pajamomis, gautomis natūra. Tvarkos 5.2 punkte nurodyta, kad nepiniginę dovana įvertinama tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu. Mokesčių administratorius, nustatydamas tikrąją akcijų rinkos vertę rėmėsi jų nominalia verte, kuri kaip akcijų pardavimo kaina nurodyta ir Pareiškėjo pasirašytose akcijų pirkimo - pardavimo sutartyse. GPMĮ 2 str. 20 d. nustato, kad tikroji rinkos kaina - suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti ar parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Pagal gyventojų pajamų apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus šiuo atveju pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį tenka Pareiškėjui. Tvarkos 6 p. nustatyta, kad tikrąją rinkos kainą, tais atvejais, kai pajamų natūra davėjas pagal GPMĮ nėra įpareigotas apskaičiuoti, išskaityti ir sumokėti mokestį, apskaičiuoja pats gyventojas, gavęs pajamų natūra. Šios pareigos Pareiškėjas neįvykdė, todėl mokesčių administratorius, nustatydamas tikrąją rinkos kainą, rėmėsi nominalia akcijų verte. Nominali akcijos vertė - pirminio akcijų išleidimo metu bendrovės steigėjų nustatyta vienos akcijos vertė. Akcijų nominalios vertės sandauga su išleistų akcijų skaičiumi sudaro bendrovės įstatinį kapitalą. Įstatymai nenustato mokesčių administratoriui pareigos apmokestinant pajamas, gautas natūra, atlikti gauto turto (šiuo atveju) vertinimą, todėl mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi nominalia akcijų verte kaip jų rinkos kaina, nes nominali akcijų kaina yra ekonominis dydis, susijęs su įmonės kapitalu, o tai siejasi ir su akcijų rinkos verte (MAĮ 67 str. 1 d.). Kaip akcijų perleidimo kaina, ši kaina nurodyta ir akcijų pirkimo - pardavimo sutartyse, kurias pasirašė Pareiškėjas ir kurių realumo jis neginčija, taigi pripažįsta ir sandorio vertę. Be to, pažymėtina, kad pareiga nustatyti tikrąją rinkos kainą teko Pareiškėjui, tačiau jis šios pareigos neįvykdė. Taip pat jam tenka ir pareiga pagrįsti, kad mokesčių administratoriaus apskaičiuota suma yra neteisinga (MAĮ 67 str. 2 d.), tačiau Pareiškėjas pagrįsdamas savo teiginį, kad nominali vertė neatspindi tikrosios akcijų rinkos kainos, jokių įrodymų nepateikė.
Teismo posėdyje atsakovo VMI prie LR FM atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
Pateiktu atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Mokestinis ginčas kilo dėl 2007 m. Vilniaus AVMI atlikto mokestinio patikrinimo, kurio metu, patikrinus pareiškėjo K. B. 2002 – 2005 metų gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo bei mokėjimo teisingumą, Vilniaus AVMI sprendimu buvo konstatuoti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - ir GPMĮ) 22 ir 27 str. nuostatų pažeidimai, nes pareiškėjas nedeklaravo 2003 – 2004 metais gautų pajamų natūra, taip pat iš užsienio kompanijos gautų pajamų ir nemokėjo nuo šių pajamų GPM. Pareiškėjas ginčija mokesčių administratoriaus nustatytą aplinkybę, kad 2003 m. gavo 100 000 Lt pajamas natūra, taip pat mokesčio administratoriaus veiksmus, kuriais pastarasis 2004-06-22 iš užsienio kompanijos DAMASCO INVESTMENTS LTD CO gautas lėšas – 8600 eurų (29694,08 Lt) – priskyrė ne iš individualios veiklos gautoms, o pagal GPMĮ 22 str. nuostatas B klasės pajamoms, apmokestinamoms 33 proc. pajamų mokesčio tarifu. Aritmetinis GPM, šio mokesčio delspinigių ir baudų paskaičiavimas nėra ginčijamas.
Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad mokesčių administratorius pareiškėjo K. B. veiklą, iš kurios jis iš užsienio kompanijos DAMASCO INVESTMENTS LTD CO gavo 8600 eurų (29694,08 Lt), nepagrįstai atsisakė kvalifikuoti kaip individualią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. prasme, pagal GPMĮ 22 str. nuostatas priskyrė jas B klasės pajamoms, apmokestinamoms 33 proc. pajamų mokesčio tarifu, ir nurodė sumokėti nustatyto dydžio mokestį, delspinigius bei baudas, atitinkamai – šioje dalyje naikinti skundžiamus Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos priimtus sprendimus: kaip nustatyta pareiškėjo, atsakovo atstovės paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais, 2004-06-22 kompanija DAMASCO INVESTMENTS LTD CO pervedė pareiškėjui K. B. į jo sąskaitą AB banke „Hansabankas“ 8600 eurų, kaip lėšų sumokėjimo paskirtis nurodyta 2004-06-10 sutartis Nr. AO128 (K. B. MGK byla, I tomas, b. l. 51). Šių lėšų gavimo pagrindimui pareiškėjas K. B. pateikė jo ir JAV registruotos kompanijos DAMASCO INVESTMENTS LTD CO 2004-06-10 sudarytą Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. AO128, kuria pareiškėjas įsipareigojo rasti reikiamą autotransportą, o minėta kompanija – sumokėti už suteiktas paslaugas 8600 eurų (b. l. 49-50, K. B. MGK byla, I tomas, b. l. 52-56). Nors Sutarties 1.2, 2.1, 3.3.4 numato, kad tarpininkavimo paslaugos teikiamos laikantis Lietuvoje galiojančių įstatymų ir juose numatytų sąlygų, autotransporto rinkos paieška ir tyrimas atliekamas pagal iš kompanijos DAMASCO INVESTMENTS LTD CO gautą sąlyginę paraišką, o paslaugų apmokėjimui šioje sutartyje numatytoms sąlygomis pateikiama sąskaita, pareiškėjas nepateikė jokių kitų šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų, tačiau teigia, kad ši jo veikla turi būti kvalifikuojama kaip individuali, atitinkamai pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. numato, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ar kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 2006-06-16 priimtoje nutartyje, aiškindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. pateiktą individualios veiklos apibrėžimą, nurodė, kad vertinat, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veikos rūšims. Vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas, kas savo ruožtu reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006 2006-10-20 priimtoje nutartyje, aiškindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. pateiktą individualios veiklos apibrėžimą, taip pat aiškino, kad šio įstatymo prasme savarankiška veikla laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad 2004 m. vykdė individualią veiklą, taip pat įrodymų, kad jo vykdytoje veikloje yra visi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. numatyti individualios veiklos požyminiai, t. y. savarankiškumas, versliškumas ir tęstinumas: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. 2002-12-24 LR valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 373 patvirtintos Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklės, įsigaliojusios 2003-01-05, numato, kad nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios informuoti mokesčių administratorių apie pradedamą vykdyti individualią veiklą, įsiregistruoti mokesčių mokėtoju. Atitinkamai, pradėjęs vykdyti individualią veiklą, fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, privalo vykdyti ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus. Pareiškėjas, kaip pats teigia, pradėjęs vykdyti individualią veiklą, neinformavo apie tai mokesčių administratoriaus, kaip to reikalauja GPMĮ 35 str., pagal 2004-06-10 sudarytą sutartį jau po 12 dienų gavo visą atlyginimą – 8600 eurų, kitokių įrodymų, kurie pavirtintų jo vykdytoje veikloje buvus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. numatytiems individualios veiklos požyminiams – iš kompanijos DAMASCO INVESTMENTS LTD CO gautų paraiškų, paslaugų apmokėjimui pateikiamų sąskaitų (sąskaitos) ar pan. – nepateikė. Pareiškėjo teiginiai, kad jam, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, turėjo būti skirta minimali bauda, yra nepagrįsti: MAĮ 139 str. 1 d. numato, jog mokesčių administratoriui nustačius, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų (K. B. MGK byla, I-II tomai), atliekamo mokestinio patikrinimo metu K. B. iš esmės nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas skirti mažesnę nei vidutinio dydžio baudą, nėra.
Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, kad mokesčių administratoriaus sprendimai, kuriais pareiškėjui nurodyta sumokėti 9799 Lt GPM, 2940 Lt GPM baudą, 3174,88 Lt GPM delspinigius (K. B. MGK byla, I tomas, b. l. 25), yra pagrįsti ir teisėti, skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas, kaip nustatyta teismo posėdyje jo paaiškinimu, iš esmės neginčija mokesčio administratoriaus nustatytos aplinkybės, kad 2003 m. sudarytomis sutartimis iš A. R., Č. K. ir K. V. įgijo 1000 vnt. UAB „Intrasa“ akcijų, kurių nominali vertė – 100 000 Lt, taip pat, nors mokestinio patikrinimo ir ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka to niekada nėra nurodęs, kad iš esmės jas įgijo neatlygintinai (turėjo mokėti vieną litą), kadangi, jo teigimu, mokesčių administratoriui pateiktos sutartys turėjo būti perrašytos nurodant kitą mokamų už perleidžiamas akcijas lėšų sumą, tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus nustatyta įgyto turto rinkos verte – 100 000 Lt.
GPMĮ 2 str. 15 d. numato, kad pajamos natūra - neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. GPMĮ 9 str. redakcija, galiojusi akcijų perleidimo sutarčių sudarymo metu, numatė, kad pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2002-10-30 LR finansų įsakymu Nr. 339 patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos 2.3 ir 5.2. p. numato, kad pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais ar kitais jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ar laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė viršija 250 Lt. Gaunant turtą pajamos, gautos natūra, įvertinamos to turto tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu. GPMĮ 2 str. 20 d. numato, kad tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti ar parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Nors pareiškėjas K. B., kuriam pagal 2002-10-30 LR finansų ministro įsakymu Nr. 339 patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos 6 p. ir GPMĮ nuostatas tenka pareiga apskaičiuoti tikrąją turto rinkos kainą, išskaityti sumokėti pajamų, gautų natūra, GPM, to nepadarė, tai nėra pagrindas mokesčių administratoriui, vertinant apmokestinamų pajamų, gautų natūra dydį, nesilaikyti minėtos 2002-10-30 LR finansų ministro įsakymu Nr. 339 patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos ir GPMĮ 2 str. 20 d. nuostatų, t. y. vertinant pajamų, gautų natūra, dydį, nenustatinėti tikrosios įgyto turto rinkos kainos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A17-301/2007 2007-03-15 priimtoje nutartyje, aiškindamas įrodinėjimo naštą sudarančius elementus, nurodė, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 str. 4 d. įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). LR mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 ir 2 d. numato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčio administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų (K. B. MGK byla, I tomas, b. l. 1-4, 13-16, 32-35), nors pareiškėjas, kuris mokestinio patikrinimo ir ginčo ikiteisminio nagrinėjimo metu ne tik ginčijo gavęs pajamas natūra, bet ir pakankamai argumentuotai nurodė, kad mokesčių administratorius nenustatė tikrosios jo įgyto turto – UAB „Intrasa“ – akcijų vertės, tiek mokesčių administratorius, tiek mokestinių ginčų komisija šį nesutikimą atmetė nepagrįstai: nors objektyviai gali būti, kad nominali uždarosios akcinės bendrovės akcijų kaina gali būti lygi jų tikrajai rinkos kainai, tokią išvadą galima būtų padaryti tik tuo atveju, jei būtų įvertinti įmonės turtą bei veiklą apibūdinantys duomenys, kas šiuo atveju, kaip matyti iš patikrinimo akto, nebuvo padaryta, tuo tarpu į bylą pateikti įrodymai tokios aplinkybės anaiptol nepatvirtina: kaip matyti iš 2002 m. UAB „Intrasa“ finansinės atskaitomybės (b. l. 56-67), 2002 m. įmonė dirbo nepelningai, didesnė dalis pasirašytų akcijų nebuvo apmokėtos; mokesčių administratorius, iš esmės taikydamas MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas (K. B. MGK byla, I tomas, b. l. 30-31, 36-42), 2003-11-03 sandorius vertindamas ne kaip pirkimo – pardavimo, o kaip dovanojimo sutartis, tuo pačiu teigdamas, kad pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartis, pareiškėjas K. B. pats patvirtino jose nurodytą turto pardavimo vertę, prieštarauja pats sau, taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad akcijų savininkai būtų suinteresuoti dovanoti tokios vertės (100 000 Lt) turtą pardavėjui. Šiuo atveju prieštaringos ir aplinkybės, susijusios su K. V., Š. K., A. R. priklausančių akcijų apmokėjimu, taip pat jų perleidimu (K. B. MGK byla, I tomas, b. l. 45-50, 70-80, 91, 93; II tomas, b. l. 84-94): K. V., Š. K., A. R., kurie UAB „Intrasa“ akcijų įsigijimo sutartis pasirašę 1997-12-05 bei apklausos metu nurodę akcininkais buvę tik formaliai, negavę jokių dividendų, pagal pateiktus duomenis 2003-10-02 už jas sumokėjo po 28 500 Lt, o po mėnesio jas perleido nežinodami net kam, neturi jų perleidimo dokumentų, taip pat nereikalavo ir nereikalauja už jas sumokėti; nors pagal pateiktus UAB „Intrasa“ akcininkų registro duomenis Č. K. jam priklausančias 380 vnt. akcijų pardavė 2003-11-03 sutartimi, kaip matyti iš šios sutarties, ja parduota tik 240 vnt. akcijų, tuo tarpu likusios jo akcijos, kaip matyti iš UAB „Intrasa“ akcininkų registro duomenų, buvo parduotos A. J. 2003-12-03 sutartimi, nors tokia aplinkybė Č. K. ir A. J. parodymuose nėra minima.
Kadangi mokesčių administratoriaus surinkti, taip pat pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina jų nurodytų aplinkybių, teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui būtina surinkti įrodymus, kurie pašalintų esamus prieštaravimus, skundžiami Mokestinių ginčų komisijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos sprendimai šioje dalyje naikinami, K. B. skundas grąžinamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos priimti naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
n usprendžia:
pareiškėjo K. B. skundą tenkinti iš dalies.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2008-04-23 sprendimo Nr. 68-103 dalį, kuria pareiškėjui K. B. nurodyta už 2003 m. sumokėti GPM, šio mokesčio baudą ir delspinigius, ir Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2008-07-18 sprendimo Nr. S-132(7-93/2008) dalį, kuria patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2008-04-23 sprendimo Nr. 68-103 dalis dėl nurodymo K. B. už 2003 m. sumokėti GPM, šio mokesčio baudą ir delspinigius, panaikinti ir perduoti K. B. skundą šioje dalyje iš naujo nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.
Pareiškėjo K. B. skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2008-07-18 sprendimo Nr. S-132(7-93/2008) dalyje, kuria patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2008-04-23 sprendimo Nr. 68-103 dalis dėl nurodymo K. B. už 2004 m. sumokėti GPM, šio mokesčio baudą ir delspinigius, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2008-04-23 sprendimo Nr. 68-103 dalyje, kurioje pareiškėjui K. B. nurodyta už 2004 m. sumokėti 9799 Lt GPM, 2940 Lt GPM baudą, 3174,88 Lt GPM delspinigius, panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.