Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui R. L. ir atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Andrijauskui, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. L. 2013-06-17 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1), kurį 2012-07-04 (b. l. 10), 2013-07-17 (b. l. 20) ir 2013-11-25 (b. l. 53) patikslino, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2013-06-11 sprendimą Nr. 96-746, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013-06-03 sprendimą Nr. 2S-2191, įpareigoti Lukiškių TI-K pareigūnus priimti paštu atsiųstą ar per perdavimo skyrių perduotą puoduką ir priteisti atlyginti 700 Lt neturtinę žalą.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 95 str., kai 2013-05-13 gauto paštu puodelio neperdavė pareiškėjui, o padėjo jį į kalėjimo sandėlį. Nurodė, kad tokie Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai yra neteisėti ir sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniu sukrėtimu ir emocine depresija. Mano, kad nepagrįstas Lukiškių TI-K teiginys, kad paštu pareiškėjas gali gauti tik drabužius, avalynę ir siuntinius su spauda, o visus leidžiamus turėti daiktus nuteistieji gali įsigyti parduotuvėje. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K pareigūnai turėtų leisti pareiškėjui naudotis paštu atsiųstais leidžiamais turėti daiktais (kompiuteriu, puodeliu ir kitais).

Atsakovo Lukiškių TI-K, kuris atstovauja ir atsakovei Lietuvos valstybei, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundo dalis paliktina nenagrinėta, bylos dalis nutrauktina, skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2013-06-11 sprendimo Nr. 96-746, Departamento 2013-06-03 sprendimo Nr. 2S-2191 teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-05-13 Lukiškių TI-K pareigūnai surašė asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktą Nr. 223 ir nuolatiniam saugojimui perdavė puoduką „Aladdin“ (b. l. 21). Pareiškėjas savo skunde paaiškino, kad minėtą puodelį gavo paštu, tačiau pareigūnai neperdavė jo pareiškėjui, o padėjo į sandėlį. R. L. su 2013-05-21 skundu kreipėsi į Departamento direktorių, prašydamas išsiaiškinti, kodėl Lukiškių TI-K pareigūnai paštu atsiųstų daiktų, kuriais pareiškėjui nėra draudžiama naudotis, neperduoda pareiškėjui, tačiau deda juos į sandėlį, motyvuodami, kad jų paštu gauti negalima (b. l. 59). Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013-05-21 skundą, kuriame jis teigia, kad Lukiškių TI-K administracija neleidžia naudotis pašto siuntiniuose atsiųstais daiktais (pavyzdžiui, elektros prietaisais bei patalyne), nors jais naudotis nėra draudžiama, ginčijamame 2013-06-03 sprendime nurodė, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, tačiau kadangi patalynė ir elektros prietaisai nėra nei drabužis, nei avalynė, Lukiškių TI-K administracija pagrįstai neleidžia pareiškėjui naudotis pašto siuntinyje atsiųstais daiktais bei padeda juos į daiktų saugojimo sandėlį (b. l. 23). R. L. su 2013-06-05 prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas leisti jo artimiesiems perduoti puodelį-termosą, kurį prieš 4 mėnesius užsakė įstaigos parduotuvėje, bet negauna (b. l. 33). Lukiškių TI-K 2013-06-11 ginčijamame sprendime informavo pareiškėją, kad teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų veiklą, nenustato suimtųjų ar nuteistųjų teisės gauti giminaičių perduotą puodelį-termosą, o visus daiktus ar reikmenis, kuriais suimtiesiems nėra draudžiami naudotis, jie gali įsigyti įstaigos parduotuvėje (b. l. 22).

Dėl Lukiškių TI-K 2013-06-11 sprendimo Nr. 96-746

BVK 183 str. 2 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 d. nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Departamento direktoriui. Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Įvertinęs minėtą reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad BVK 183 str. yra nustatyta išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pagal kurią bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Departamento direktoriui. Iš skundžiamo Lukiškių TI-K 2013-06-11 sprendimo, kuriuo jis atsakė į R. L. 2013-06-05 prašymą dėl puodelio perdavimo, yra aiškiai nurodytas subjektas, t. y. Departamento direktorius, kuris yra kompetentingas nagrinėti skundą dėl ginčijamo sprendimo. Pažymėtina, kad ginčijamas Departamento 2013-06-03 sprendimas buvo priimtas anksčiau už ginčijamą Lukiškių TI-K 2013-06-11 sprendimą. Kitų įrodymų, kad pareiškėjas po Lukiškių TI-K 2013-06-11 sprendimo priėmimo būtų kreipęsis į Departamentą, nėra, todėl teismas daro išvadą, kad nustatyta Lukiškių TI-K 2013-06-11 sprendimo apskundimo tvarka R. L. nepasinaudojo, t. y. nesikreipė su skundu į Departamentą dėl Lukiškių TI-K 2013-06-11 sprendimo, o 2013-06-17 išsiuntė paštu skundą tiesiogiai teismui. Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjas šiuo atveju nepasinaudojo išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuri yra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-351/2012, 2013-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-515/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p. numatyta, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Teismas konstatuoja, kad R. L. nesilaikė BVK numatytos išankstinės bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl L. skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių TI-K 2013-06-11 sprendimą Nr. 96-746 yra paliktina nenagrinėta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

Dėl Departamento 2013-06-03 sprendimo Nr. 2S-2191

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Iš aktualios bei dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. bei 22 str. 1 d. nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-749/2013).

Pareiškėjas taip pat prašo teismo panaikinti Departamento 2013-06-03 sprendimą Nr. 2S-2191, kuriame jis nurodė, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, tačiau kadangi patalynė ir elektros prietaisai nėra nei drabužis, nei avalynė, Lukiškių TI-K administracija pagrįstai neleidžia pareiškėjui naudotis pašto siuntinyje atsiųstais daiktais bei padeda juos į daiktų saugojimo sandėlį. Be to, Departamentas pažymėjo, kad naudotis minėtais daiktais nėra draudžiama, tačiau jie turi būti įsigyti teisėtais būdais. Iš pareiškėjo 2013-05-21 skundo Departamentui matyti, kad į Departamento direktorių R. L. kreipėsi po to, kai 2013-05-13 pareiškėjui nebuvo perduotas paštu atsiųstas puodelis. Pareiškėjas savo skunde paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija, neleisdama naudotis pašto siuntiniuose atsiųstais daiktais, elgiasi neteisėtai, nes jais naudotis nėra draudžiama, ir pateikė daiktų, kurie, jo manymu, turėtų būti perduodami, pavyzdžius (patalynė, elektros prietaisai).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo teismui argumentus, pareiškėjo 2013-05-21 skundo Departamentui ir skundžiamo akto turinį, daro išvadą, kad ginčijamas Departamento aktas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie daiktų gavimo paštu ar per perdavimo skyrių tvarką, yra informacinio pobūdžio ir teisių ar pareigų pareiškėjui tiesiogiai nesukuria. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde labai abstrakčiai ir nekonkrečiai nurodė, kad ginčijamas aktas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Taigi teismas, atsižvelgęs į Administracinių bylų teisenos įstatymo reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas Departamento aktas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Taigi pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Departamento 2013-06-03 sprendimą Nr. 2S-2191 nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Be to, ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų įpareigojimo priimti paštu atsiųstą ar per perdavimo skyrių perduotą puoduką ir neturtinės žalos, galimai padarytos Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais (neveikimu), atlyginimo. Šie pareiškėjo skundo reikalavimai yra tarpusavyje susiję ta prasme, kad paštu atsiųsto puodelio perdavimą saugoti į sandėlį, o ne pareiškėjui, jis vertina kaip neteisėtą valstybės institucijos (Lukiškių TI-K) veiksmą (neveikimą), dėl kurio atsirado jo prašoma atlyginti neturtinė žala. Pagal BVK 95 str. 1 d nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį. Pašto ir perduodamų drabužių, avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 95 str. 4 d.).

Teismo nuomone, nors puodukas nėra įtrauktas į nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų sąrašą, patvirtintą BVK 1 priede, tačiau pritartina atsakovų pozicijai, kad BVK 95 str. įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda reiškia, kad nuteistieji gali gauti tik drabužių, avalynės pašto ar perduodamą siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda. Kadangi puodelis nėra nei drabužis, nei avalynė, nei spauda, Lukiškių TI-K administracija pagrįstai neperdavė pareiškėjui naudotis paštu atsiųsto puodelio, o perdavė jį į daiktų saugojimo sandėlį. Departamentas skundžiamame sprendime patvirtino Lukiškių TI-K poziciją dėl paštu gautų daiktų, kurie nėra spauda, drabužiai ar avalynė, neperdavimo pareiškėjui. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Lukiškių TI-K pareigūnus priimti paštu atsiųstą ar per perdavimo skyrių perduotą puoduką.

Tačiau pažymėtina, kad ginčas iš esmės kilo dėl to, kad pareiškėjas kreipimosi į teismą metu neturėjo įstaigoje puodelio, iš kurio galėtų gerti arbatą. 2014-06-05 teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad turi mažą puodelį, į kurį netelpa pagal valgiaraštį (b. l. 116) duodamas gėrimas. BVK 95 str. neįtvirtina Lukiškių TI-K pareigūnų pareigos perduoti pareiškėjui paštu atsiųstą ar per perdavimo skyrių perduotą puodelį, o Lukiškių TI-K tvirtina, kad visus reikalingus daiktus ir reikmenis, kurie nėra nuteistiesiems draudžiami naudotis ir turėti, galima įsigyti įstaigos parduotuvėje, tačiau, pareiškėjo teigimu, užsakyto puodelio įstaigos parduotuvė per keletą mėnesių jam nepristatė. Lukiškių TI-K 2014-03-03 rašte (b. l. 97) nurodė, kad Departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintame Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomame būtiniausių reikmenų asortimente (b. l. 98) nenustatyta, kad nuteistiesiems įstaigos parduotuvėje būtų galima įsigyti puodelį-termosą, o įstaigos parduotuvė privalo užtikrinti, kad nuteistieji galėtų įsigyti tuos būtiniausius reikmenis, kurie numatyti minėtame asortimente.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 1 p., 77 p. nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę (b. l. 99). Iš Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 19 priede įtvirtinto Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti (parduoti parduotuvėse) būtiniausių reikmenų sąrašo matyti, kad puodelis nėra įtrauktas į draudžiamų įsigyti (parduoti parduotuvėse) būtiniausių reikmenų sąrašą, kurio 1 p. nustatytas draudimas įsigyti (parduoti parduotuvėse) metalinius peilius, šakutes, šaukštus ir kitus aštriabriaunius bei smailius reikmenis. Departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtinto Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomo būtiniausių reikmenų asortimento (b. l. 98) 8 p. nurodyti plastmasiniai indai, plastmasiniai stalo įrankiai. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turi teisę įstaigos parduotuvėje įsigyti puodelį, kuris laikytinas būtiniausiu reikmeniu. Teismo nuomone, netoleruotina situacija, kai pareiškėjas negali įstaigoje kasdieninėje savo buityje naudotis gerti skirtu indu (puodeliu), nors jis nėra įtrauktas į nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų sąrašą, patvirtintą BVK 1 priede, ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 19 priede įtvirtintą Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti (parduoti parduotuvėse) būtiniausių reikmenų sąrašą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Lukiškių TI-K skundžiamame sprendime ir atsiliepime, tiek Departamentas ginčijamame sprendime nurodė, kad visus reikalingus daiktus ir reikmenis, kurie nėra nuteistiesiems draudžiami naudotis ir turėti, galima įsigyti įstaigos parduotuvėje, t. y. naudotis minėtais daiktais nėra draudžiama, tačiau jie turi būti įsigyti teisėtais būdais. Iš Lukiškių TI-K 2014-03-03 rašto (b. l. 97) matyti, kad jame pateikta pozicija, jog įstaigos parduotuvė privalo užtikrinti, kad nuteistieji galėtų įsigyti tuos būtiniausius reikmenis, kurie numatyti Departamento direktoriaus patvirtintame asortimente (jame nėra puodelio-termoso), prieštarauja skundžiamuose Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimuose išdėstytai pozicijai. Pareiškėjas Lukiškių TI-K adresuotame 2013-06-05 prašyme ir teismo posėdyje paaiškino, kad prieš kelis mėnesius užsakė įstaigos parduotuvėje puodelį-termosą, kurio negauna (b. l. 33). Kaip matyti, Lukiškių TI-K tik 2014-03-03 rašte (b. l. 97) teismui nurodė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo užsakymo įsigyti puodelį-termosą įstaigos parduotuvėje neįvykdymu. Teisėjų kolegijos nuomone, Lukiškių TI-K veiksmai neatsakant pareiškėjui, kad jo užsakymas nebus įvykdytas, nors pareiškėjas parduotuvėje užsakė puodelį-termosą, nėra suderinami su gero administravimo principu. Lukiškių TI-K nesiėmė veiksmų išsiaiškinti pareiškėjo 2013-06-05 prašyme nurodytų aplinkybių, kad negauna parduotuvėje užsakymo puodelio-termoso, t. y. neužtikrino veiksmingos pareiškėjo teisės įsigyti būtiniausius reikmenis (šiuo atveju puodelį) apsaugos. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį, aiškią tiek Lukiškių TI-K, tiek Departamento poziciją dėl BVK 95 str. aiškinimo (taikymo) ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, konstatuoja, kad yra pagrindas ginčą išspręsti iš esmės ir įpareigoti Lukiškių TI-K per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti pareiškėjui realią galimybę įstaigos parduotuvėje įsigyti puodelį-termosą arba pakankamo dydžio puodelį, į kurį tilptų pagal valgiaraštį (b. l. 116) duodamas gėrimas, jeigu puodelio-termoso įsigyjimas būtų nesuderinamas su įstaigos veiklos principais, pavyzdžiui, saugumo reikalavimais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.)

Dėl žalos atlyginimo

Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė BVK 95 str., kai neperdavė jam 2013-05-13 gauto paštu puodelio, o padėjo jį į sandėlį. Nurodė, kad tokie Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai yra neteisėti ir sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniu sukrėtimu ir emocine depresija.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 d. nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę žalą.

Šiame sprendime anksčiau teismas jau konstatavo, kad BVK 95 str. įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda reiškia, kad nuteistieji gali gauti tik drabužių, avalynės pašto ar perduodamą siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda. Taigi teismas daro išvadą, kad kadangi puodelis nėra nei drabužis, nei avalynė, nei spauda, Lukiškių TI-K administracija pagrįstai neleido pareiškėjui naudotis pašto siuntinyje atsiųstu puodeliu bei perdavė jį į daiktų saugojimo sandėlį, t. y. Lukiškių TI-K pareiškėjo nurodytais veiksmais nepažeidė BVK 95 str. ir neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teismas daro išvadą, kad CK 6.271 str. 4 d. taikymo požiūriu pareiškėjo nurodytas jo daiktų paėmimas negali būti laikomas atsakovo pareigūnų neteisėtu veiksmu.

Kitų Lukiškių TI-K pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas nenurodė. Kadangi Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (neveikimas) nenustatyti, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 str. valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 1 p., 103 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo R. L. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti pareiškėjui R. L. realią galimybę Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo parduotuvėje įsigyti puodelį-termosą arba pakankamo dydžio puodelį, jeigu puodelio-termoso įsigyjimas būtų nesuderinamas su įstaigos veiklos principais.

Palikti nenagrinėtą skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo TI-K 2013-06-11 sprendimą Nr. 96-746.

Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-06-03 sprendimą Nr. 2S-2191 nutraukti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.