Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1044-2011

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2011 m. gruodžio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Varėnos r., neteisto, ir Varėnos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro

apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. N. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jam skirtas laisvės atėmimas vieneriems (1) metams. Taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms ir paskirtą teismo įpareigojimą vykdyti vienerius (1) metus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2010 m. gruodžio 24 d., apie 12 val., Varėnos m., , UAB ,,(duomenys neskelbtini)" dujų degalinės teritorijoje, viešoje vietoje, tyčia, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų spyrė koja G. B. į dešinės kojos kelį, po to pakėlęs jį metė ant žemės, tuo nukentėjusiajam G. B. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimo, dešinio šeivikaulio kaklelio lūžimo, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą patenkinti, o prokuroro skundą atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, prokuratūros skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas, Varėnos rajono apylinkės prokuratūros skundas atmestinas. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-07-28 nuosprendis naikintinas, baudžiamoji byla nutrauktina kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.

Dėl nuteistojo J. N. apeliacinio skundo

Nuteistasis neginčija veikos kvalifikacijos, jis prašo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusį su nukentėjusiu asmeniu.

LR BPK 254 str. numatyta, kad byla nutraukiama, kai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad J. N. pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusįjį, bet jo pripažinimas yra tik todėl, kad yra surinkta pakankamai įrodymų jo kaltei įrodyti. Taip pat apylinkės teismas nurodė, kad J. N. yra pareikštas kaltinimas kitoje byloje dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir nėra pagrindo manyti, kad J. N. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

LR BK 38 str. 1 d. numato keturias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi turi būti padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinį nusikaltimas. J. N. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Pirmoji atleidimo sąlyga reikalauja, kad asmuo prisipažintų padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Būtent toks prisipažinimas vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti baudžiamąją atsakomybę ar nuo jos atleisti. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. N. tą pačią dieną, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, buvo apklaustas, jau pirmos apklausos metu jis kaltu prisipažino visiškai, apklaustas papildomai įtariamuoju, taip pat patvirtino savo kaltės pripažinimą, parodymų nekeitė ir teisme. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. N. pripažino kaltę dėl surinktų įrodymų yra visiškai nepagrįsta, deklaratyvi. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis nuoširdžiai gailėjosi. Vienas iš esminių požymių, rodančių nuoširdų gailėjimąsi yra nukentėjusiųjų atsiprašymas. Nuteistasis dar ikiteisminio tyrimo metu susisiekė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, pilnai atlygino jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Antroji atleidimo sąlyga reikalauja, kad asmuo savu noru atlygintų ar pašalintų fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitartų dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Kaip jau minėta, J. N. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat atlygino žalą pagal ieškinį Valstybinei ligonių kasai. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nuteistasis jam atlygino žalą bei nurodė, kad jokių pretenzijų nuteistajam neturi.

Trečioji atleidimo sąlyga reikalauja, kad kaltininkas susitaikytų su nukentėjusiuoju. Iš bylos medžiagos (teisiamojo posėdžio protokolo) aiškiai matyti, kad J. N. atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo, pastarasis pretenzijų J. N. neturi.

Ketvirtoji atleidimo sąlyga reikalauja, kad būtų pagrindo manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog J. N. pareikštas kaltinimas kitoje byloje, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra nepagrįstas. Tai, kad asmeniui pareikštas kaltinimas, savaime dar nerodo, kad asmuo linkęs nusikalsti. Asmuo pripažįstamas kaltu tik įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Kitų aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad J. N. ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veiks, byloje nėra.

Taigi yra visos sąlygos J. N. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje nustatytos trys J. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, praeityje jis nėra teistas, turi darbą, yra vedęs, turi mažamečių vaikų.

Taip pat kolegija pažymi, kaip numato LR BK 38 str., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos tenkinti nuteistojo skundą ir atleisti J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl prokuratūros apeliacinio skundo

Varėnos rajono apylinkės prokuratūra prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, pripažinus J. N. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms, panaikinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad veikos padarymui įtakos provokuojantis, rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Skunde nurodoma, kad skiriant bausmę nepakankamai atsižvelgta į veikos pavojingumą, pobūdį, intensyvumą, tyčios kryptingumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, pastarasis neprovokavo jokių smurtinių veiksmų. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - savo noru atlygino padarytą žalą nėra tiek reikšminga, kad būtų skiriama bausmė, artima sankcijoje numatytam minimumui.

Prokuratūros skundas nepagrįstas. Skunde prašoma panaikinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad veikos padarymui įtakos provokuojantis, rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Provokuojančiu elgesiu teismų praktikoje pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis rodė rankomis gestus, kurie kaltininko galėjo būti suprasti kaip įžeidimas, tokie nukentėjusiojo veiksmai yra provokuojantis ir rizikingas elgesys.

O skundo argumentas, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - savo noru atlygino padarytą žalą nėra tiek reikšminga, kad būtų skiriama bausmė, artima sankcijoje numatytam minimumui, apskritai nėra suprantamas ir visiškai nelogiškas. Priešingai, tai, kad asmuo savanoriškai atlygino žalą yra reikšminga atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju sąlygų.

Dėl kitų apeliacinių skundo argumentų, susijusių su bausmės skyrimu, su kaltininko prisipažinimu padarius veiką, kolegija pakartotinai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-07-28 nuosprendį, ir, vadovaujantis LR BK 38 str. baudžiamąją bylą J. N. atžvilgiu nutraukti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju.

Varėnos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.