- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- eI-4408-1047/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02948-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Tomas Blinstrubis, Jovita Einikienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- V. K.
- Advokatai
- Gintarė Demir
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00664/17I-427, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
Nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nuspręsta panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą, pareiškėjas nurodė, kad nė viename Lietuvos Respublikos teisės akte nėra numatyta, kad, prieš pradedant veiklą, įregistruojant įmonę ar pan., reikėtų turėti verslo planą. Toks reikalavimas yra keliamas tik Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ), tad verslo planas ir buvo parengtas tam, kad įmonė, kurios pagrindu pareiškėjas siekė gauti (pasikeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atitiktų įstatymo reikalavimus, o verslo plano parengimo diena (kuri net nėra aiški, nes nenurodyta) tikrai nėra ir negali būti laikoma įmonės veiklos pradžios diena. Siekdamas įrodyti įmonės veiklą, pareiškėjas pateikė sutartis, kurios įrodo, jog įmonė verslo plane nurodytą veiklą vykdo ilgiau nei 6 mėnesius, taigi šį UTPĮ reikalavimą pareiškėjas visiškai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad verslo plane aiškiai nurodyta, kad UAB „Dimir“ (toliau – ir Bendrovė) tikslas – 2020–2025 m. įkurti kaimo turizmo sodybą, todėl natūralu, kad šiuo metu Bendrovė negali gauti pajamų iš šios veiklos, tačiau tai, kad planai realūs patvirtina Bendrovės su UAB „Good House“ sudaryta rangos sutartis dėl Bendrovės pastatų (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., rekonstrukcijos, darbų sąmata, taip pat UAB „Dimir“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl įvairių statybinių medžiagų pirkimo bei rekonstruojamo pastato nuotraukos. Kol bus pasiruošta vykdyti kaimo turizmo veiklą, Bendrovė pajamų gauna iš vykdomų verslo konsultacijų bei reklamos agentūros veiklos.
Pareiškėjas pabrėžė, kad joks teisės aktas Lietuvos Respublikoje registruotai įmonei nedraudžia teikti paslaugų, bendradarbiauti ar pan. su kita Lietuvos Respublikoje registruota įmone, kurios dalyviai yra užsienio piliečiai. Juridiniai asmenys, kuriems teikiamos paslaugos, nors jų dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, yra realiai veiklą vykdančios įmonės. Pavyzdžiui, UAB „East Island“ dirba net 49 darbuotojai, įmonė turi savo internetinį puslapį, kuriame nurodytos įmonės teikiamos paslaugos, siūloma įsigyti tam tikrų produktų, taip pat iš šiame puslapyje pateikiamos informacijos matyti, kad ši įmonė veiklą vykdo 3 Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose). UAB „Luoza“ taip pat yra realiai veiklą vykdantis juridinis asmuo. Šioje įmonėje dirba 10 darbuotojų, įmonė turi kelis kinų restoranus Vilniuje. UAB „Dongsheng“ dirba 14 darbuotojų, ši bendrovė turi kinų maisto restoraną Vilniuje. Atkreipė dėmesį, jog pats atsakovas nurodo, kad atsiskaitymas grynais pinigais nėra uždraustas Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitymas grynais pinigais Lietuvoje nėra draudžiamas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad UAB „Dimir“ klientai, nors jų dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, vykdo realią veiklą, nėra jokių abejonių ir dėl pareiškėjo Bendrovės vykdomos realios veiklos.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nežino nė vieno teisės akto, draudžiančio toje pačioje įmonėje dirbti giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Pareiškėjas negali riboti ar kontroliuoti pas jį anksčiau dirbusių darbuotojų, ir tai, kur jie dirba dabar, jam yra visiškai nesvarbu.
Dėl apklausos pareiškėjas paaiškino, kad jam yra 65 metai, be to, jis – ne lietuvis, todėl dėl amžiaus bei dėl to, kad Bendrovės klientų pavadinimai yra ne jo gimtąja kalba, jam sunku juos tiksliai prisiminti. Atsakydamas į klausimą, ar Bendrovės registracijos ir veiklos vykdymo adresai sutampa, pareiškėjas pamiršo, kad VĮ Registrų centre įmonės registracijos adresu yra nurodytas kitas adresas. Taip pat pažymėjo, kad 3 klausimą suprato, kaip tai, koks yra įmonės įstatinis kapitalas, o ne nuosavas kapitalas. Kadangi tai yra ne „gražus“ suapvalintas skaičius, pareiškėjas ir nurodė apie 44 000 Eur. Atkreipė dėmesį, jog įmonės nuosavas kapitalas yra kintantis dydis, todėl pareiškėjas šio dydžio neįsiminė. Nebūdamas lietuvis ir dėl amžiaus pareiškėjas galimai padarė klaidų darbuotojų pavardėse, kurios nėra labai lengvos. Paaiškino, kad į darbuotojus pavardėmis nesikreipia, jas dar rečiau rašo, dėl to tiksliai ir negali pasakyti, juo labiau, kad rašant pavardę klaida buvo ta, kad pareiškėjas ją parašė taip, kaip ir taria. Pabrėžė, jog joks teisės aktas fiziniam asmeniui nedraudžia veikla verstis keliose valstybėse, juo labiau, kad pareiškėjas analogiška veikla verčiasi savo kilmės šalyje. Be to, atsakovas nenurodo, kaip pareiškėjo veikla Rusijoje trukdo ar gali trukdyti jo vykdomai veiklai Lietuvoje.
Pareiškėjo nuomone, atsakovo sprendimas grindžiamas ne konkrečiais faktais, aplinkybėmis, kad pareiškėjas ar Bendrovė neatitinka konkrečių įstatymų reikalavimų dėl leidimo laikinai gyventi gauti, bet spėjimais, prielaidomis, kad įmonė galimai fiktyvi ir pareiškėjas galimai piktnaudžiauja migracijos procedūromis, be to, sprendimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–7).
Nurodė, kad, nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad Bendrovės verslo plane buvo nurodyta, kad Bendrovė teikia verslo konsultacines paslaugas, vykdo reklamos agentūros veiklą bei teikia viešbučių ir turizmo verslo konsultacijas. Verslo plane nurodyta, kad Bendrovės tikslas – įkurti kaimo sodybą, kurią planuojama atidaryti 2020–2025 m. Bendrovė jokių pajamų iš veiklos (kaimo turizmas), kuri kaip pagrindinė aprašyta verslo plane, negauna. Bendrovės pajamos yra gaunamos tik už konsultacines paslaugas, dėl kurių sudarytos sutartys kelia pagrįstų abejonių dėl jų pagrįstumo bei realaus vykdymo (Bendrovės klientai Lietuvos Respublikoje yra juridiniai asmenys, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai. Pareiškėjas apklausos metu negalėjo įvardinti savo klientų. Bendrovės verslo plane nurodyta, kad Bendrovė vykdo reklamos agentūros veiklą, tačiau nei dokumentai dėl veiklos, nei pareiškėjo pateikti duomenys apklausos metu nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo šią veiklą). Bendrovės verslo planas – dokumentas be datos, todėl darytina išvada, kad šis dokumentas nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Taip pat pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog A. V. (UAB „Eurofin“ direktorės) elektroninis paštas nurodytas kaip pareiškėjo kontaktinis adresas ir kaip Bendrovės kontaktinis adresas Juridinių asmenų registre. A. V. nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. dirbo ir nuo 2018 m. kovo 5 d. dirba Bendrovėje, be to, ji yra dirbusi ir dirba kitose įmonėse (UAB „Cen Ran“, UAB „Ravo Sprendimai“, UAB „Askerija LT“, UAB „Hong Zhi“), kurių dalyviai – trečiųjų šalių piliečiai. A. V. yra žinoma Migracijos departamentui, kadangi tarpininkauja ir padeda trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Jos elektroninis paštas buvo nurodytas ir kaip UAB „Dongsheng“ elektroninis paštas.
Migracijos departamento teigimu, Bendrovės sąskaitą pildo Bendrovės direktorius, taip pat yra gaunamos pajamos iš užsienyje veikiančio juridinio asmens, tačiau Bendrovės banko sąskaitos išrašas nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, nes 2017 m. gruodžio 19 d. gauta vienintelė 600 Eurų suma iš Bendrovės kliento Lietuvos Respublikoje UAB „East Island“. Bendrovės klientai UAB „Luoza“, UAB „Langrisa“, UAB „Dongsheng“, UAB „Juhenga“ už paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais. Nors toks atsiskaitymo būdas nėra uždraustas, tačiau, atsakovo nuomone, tai sudaro pagrindą įtarti, kad siekiama tik imituoti pajamų gavimą.
Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Bendrovėje dirba I. V., kuri dirba UAB „Kantu“, UAB „Eurofin“, taip pat yra dirbusi UAB „Cen Ran“, UAB „Ravo sprendimai“, jos motina A. V.. Be to, iki 2018 m. vasario 6 d. Bendrovėje dirbo S. J. ir A. Ž. kurios dabar dirba UAB „Askerija LT“, o A. Ž. yra dirbusi ir UAB „Cen Ran“.
Pažymėjo, kad pildydamas apklausos lapą, pareiškėjas negalėjo atsiminti, kokiu adresu yra registruota Bendrovė, nurodė, kad Bendrovės registracijos bei veiklos vykdymo adresai sutampa (faktiškai Bendrovė registruota kitu adresu). Pareiškėjas taip pat nežinojo jam kaip akcininkui itin svarbių duomenų apie Bendrovę – neteisingai nurodė Bendrovės nuosavą kapitalą. Pareiškėjas apklausos metu parodė savo mobiliajame telefone esančias sklypų bei pastatų nuotraukas, iš kurių matėsi, kad tai yra senos statybos negyvenami apleisti namai, iš kurių vienas renovuojamas, tačiau faktiškai juose jokios apgyvendinimo paslaugos neteikiamos. Pareiškėjas minėjo, kad pats leidžia laiką ir gyvena viename iš minėtų namų, be to, darbuotojų pavardes pareiškėjas užrašė su klaidomis. Tai, pasak atsakovo, kelia pagrįstų abejonių, kad pareiškėjas faktiškai vykdo veiklą, atlieka funkcijas Bendrovėje. Nors apklausos metu nurodė, kad pats susitinka su klientų atstovais, konsultuoja, tačiau nė vieno kliento įvardyti negalėjo. Taip pat jis negalėjo aiškiai ir detaliai papasakoti, kokias konkrečiai konsultacijas teikia kinų restoranams, dėl kokios konkrečiai informacijos į jį kreipiamasi. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės buhalterinius dokumentus tvarko firma „Infoforum – A. V.“, tačiau faktiškai Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko UAB „Eurofin“, kurios direktorė yra A. V.. Tai, kad Bendrovės direktorius teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, negali tinkamai įvardyti su Bendrove susijusių juridinių asmenų, kelia pagrįstų abejonių, kad jis faktiškai užsiima veikla Bendrovėje. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilnius (gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso A. V.), minėtu adresu be jo niekas daugiau negyvena, tačiau Migracijos departamento duomenimis, minėtu adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 5 asmenys, 2 iš jų – trečiųjų šalių piliečiai.
Migracijos departamento nuomone, pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo veiklą Bendrovėje, apie gyvenamąją vietą. Tokia įmonių, imituojančių vykdomą veiklą tik tam, kad užsieniečiai gautų leidimus laikinai gyventi, veikla sudaro palankias sąlygas nelegaliai migracijai. Bendrovės veiklą patvirtinantys dokumentai atskleidžia schemą, kurios pagalba, tai yra sudarant sandorius tarp susijusių įmonių, imituojama įmonių veikla. Pareiškėjo atveju buvo nustatyti veiksniai, sudarantys pagrindą manyti, jog Bendrovė yra fiktyvi, t. y., pareiškėjas, kuris yra Bendrovės akcininkas ir direktorius, negali atsakyti į klausimus, susijusius su Bendrove, pateikti Bendrovės veiklos dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje ir yra kitų požymių, kad Bendrovė yra fiktyvi.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais. Nurodė, kad nesvarbu, kada parengtas verslo planas, svarbu, kad veikla vykdoma. Ji gali būti vykdoma ir be verslo plano. Verslo plane 1.1 punktas yra skirtas veiklai, kurią pareiškėjas šiuo metu vykdo ir iš kurios gauna pajamų. Kitur verslo plane ši veikla neminima. Iš kaimo turizmo veiklos šiuo metu pajamų pareiškėjas negauna. Reikia remtis Europos žmogaus teisių teismo nutartimis, kuriose nurodyta, kad sprendimai turi būti proporcingi. Pareiškėjas nežinojo nuosavo kapitalo dydžio, nes jis nuolat kinta, jei būtų klausę įstatinio kapitalo, būtų žinojęs.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad verslo planas yra dokumentas be datos, verslo planas yra būtinas. Pareiškėjas net ir būdamas 65 metų eina direktoriaus pareigos, ne amžius, o pareigos reiškia, kad pareiškėjas turi žinoti informaciją apie įmonę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-00664/17I-427 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003617405 panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui V. K.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas V. K. 2018 m. vasario 23 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, t. y. yra UAB „Dimir“ akcininkas ir direktorius (II t., b. l. 149–159). Prašymui pagrįsti pareiškėjas Migracijos departamentui, be kita ko, pateikė: Bendrovės verslo planą (II t., b. l. 163–182), 2015 m. rugsėjo 30 d. patalpų subnuomos sutartį (II t., b. l. 183), 2017 m. gegužės 2 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Dongsheng“, dėl konsultacinių, tarpininkavimo paslaugų teikimo (II t., b. l. 197–198), 2017 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Luoza“, dėl konsultacinių, tarpininkavimo paslaugų teikimo (II t., b. l. 195–196), 2017 m. rugsėjo 12 d. paslaugų teikimo sutartį dėl konsultavimo, tarpininkavimo paslaugų teikimo, sudarytą su UAB „Juhenga“ (II t., b. l. 193–194), 2017 m. lapkričio 22 d. konsultavimo, atstovavimo paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „East Island“ (II t., b. l. 199–202), 2018 m. vasario 12 d. rangos sutartį, sudarytą su vykdytoju UAB „Good House“, dėl pastatų (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos (II t., b. l. 210–211), PVM sąskaitas faktūras (II t., b. l. 31–40), kasos pajamų orderius (II t., b. l. 23–30, 41–42), Bendrovės banko sąskaitos išrašą (II t., b. l. 204–209) ir savo asmeninės banko sąskaitos išrašą (II t., b. l. 57).
Vertindamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, atsakovas nusprendė į apklausą pakviesti patį pareiškėją (II t., b. l. 91). 2017 m. liepos 4 d. Migracijos departamente buvo atlikta pareiškėjo apklausa raštu, t. y. pareiškėjas raštu užpildė apklausos lapą, kuriame buvo pateikti klausimai apie pareiškėją bei jo Bendrovę (II t., b. l. 93–98; III t., b. l. 13–14). Pildydamas apklausos lapą pareiškėjas nurodė, kad UAB „Dimir“ įstatinis kapitalas apie 44 000 Eur, nuosavas kapitalas, taip pat apie 44 000 Eur. Bendrovė turi tris steigėjus, kiekvienas valdo 1/3. Bendrovė įregistruota buvusios „Ventos“ įmonės adresu, tikslaus adreso dėl amžiaus nepamena. Bendrovės buveinės ir registracijos adresas sutampa, patalpos pritaikytos veiklai. Pareiškėjas yra Bendrovės direktorius, vadovauja bendrai veiklai, taip pat yra konsultantas prekybos, visuomeninio maitinimo bei viešbučių verslo klausimais. Bendrovė nuosavybės teise turi 4 žemės sklypus, 3 sklypuose yra gyvenamieji namai, dabar jie rekonstruojami. Planuojama atidaryti poilsio bazes, gyventojams teikiant apgyvendinimo, kempingo, pramogų ir kitas įvairias paslaugas. Be pareiškėjo UAB „Dimir“ taip pat dirba prekybos vadybininkė I. V. (1 700 Eur) ir administratorė A. V. (400 Eur), biuras nuomojamas iš firmos „Infoforum“ už 100 Eur. Visą darbo dieną dirba direktorius ir pardavimo vadybininkas, kuris užsiima rinkodaros klausimais, reklama ir konsultacijų organizavimu. Darbo laikas nuo 9.00 iki 17.45 val. Darbo užmokestis mokamas grynaisiais pinigais, nes Bendrovė turi 4 klientus kinus ir jie atsiskaito grynaisiais pinigais. Bendrovė Lietuvoje teikia paslaugas SPA salonams ir kinų restoranams bei privatiems asmenims. Klientų paieškas vykdo pardavimo vadybininkė I.. Reklama vykdoma naudojantis vizitinėmis kortelėmis, skrajutėmis, reklamos lapeliais, per paštą, išdėliojant restoranuose. Tinklalapio kol kas nesukūrė. Pareiškėjas visą laiką būna Lietuvoje, išskyrus išvykas atostogauti arba klientų reikalais. Pareiškėjas taip pat yra 2 įmonių steigėjas Rusijoje, įmonė turi viešbutį ir komercinio nekilnojamojo turto, kurį nuomoja. Bendrovės klientai – SPA salonas ir 4 kinų restoranai.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, su juo pateiktus dokumentus, turimus duomenis bei įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis UTPĮ 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-00664/17I-427 (I t., b. l. 10–17) atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą. Atsakovas sprendime konstatavo, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, jog Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą, yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovė yra fiktyvi, be to, kyla pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Teismas pažymi, kad pagal UTPĮ 26 straipsnį leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, jei jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija galiojusi iki 2018 m. birželio 30 d.) nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas / pakeičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Teismas pabrėžia, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti savo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą ir UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtina leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).
Pagal pateiktą Bendrovės verslo planą UAB „Dimir“ teikia verslo konsultacines paslaugas, vykdo reklamos agentūros veiklą bei teikia viešbučių ir turizmo verslo konsultacijas. Bendrovės tikslas – 2020–2025 m. atidaryti kaimo turizmo sodybą (duomenys neskelbtini) Pagrindinis tikslas – kuo geriau tenkinti klientų poreikius, suteikiant jiems galimybę jaukiai ir gražiai praleisti laiką sodyboje.
Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikalaujama, jog Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdytų veiką pagal verslo planą, darytina išvada, kad verslo planas turi būti parengtas anksčiau nei 6 mėn. iki prašymo dėl leidimo išdavimo / pakeitimo pateikimo. Nagrinėjamu atveju Bendrovės verslo plane jo parengimo data nenurodyta, iš plane pateikiamos informacijos taip pat negalima nustatyti, kada šis planas parengtas, tačiau, teismo vertinimu, vien verslo plano parengimo datos nenurodymas, nesant kitų duomenų galinčių patvirtinti tokio plano parengimo datą, negali sudaryti pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad Bendrovė vertintinu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. vasario 23 d. nevykdė veiklos pagal verslo planą, todėl tokiai išvadai padaryti turi būti vertinami kiti pareiškėjo pateikti bei atsakovo surinkti dokumentai.
Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, jog, nors Bendrovės verslo plane nurodoma, kad UAB „Dimir“ teikia verslo konsultacines paslaugas, vykdo reklamos agentūros veiklą bei teikia viešbučių ir turizmo verslo konsultacijas, tačiau visame verslo plano tekste aprašomas ir akcentuojamas tik kaimo turizmo sodybos įrengimas, jokių duomenų apie vykdomas konsultacines ar reklamos paslaugas verslo plane nėra. Taigi Bendrovės verslo planas paremtas vien į ateitį nukreipta veikla, o pareiškėjo pateikta rangos sutartis, kuri, pareiškėjo teigimu, patvirtina kaimo turizmo sodybos rekonstrukcijos darbus, sudaryta tik 11 dienų prieš prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą, todėl objektyviai neįmanoma, jog UAB „Dimir“ 6 mėn. iki verslo plano pateikimo būtų vykdžiusi veiklą pagal verslo planą. Teisėjų kolegija taip pat įvertino aplinkybę, kad šiuo metu Bendrovė pajamų gauna tik iš verslo konsultacinių paslaugų, tačiau jų aprašymas verslo plane yra minimalus (1.1 punkte nurodoma, kad vykdo tokią veiklą, tačiau nei verslo plano 1.2-1.6 dalyse pirmajame skyriuje, nei 2-5 skyriuose daugiau ši veikla neanalizuojama, nepateikiamas tokios veiklos paaiškinimas, aprašymas, rinkos aprašymas, vadyba, rizikos veiksniai ir kt.). Ši disproporcija tarp verslo plano turinio ir realių pajamų iš veiklos, kurią, kaip pareiškėjas teigia, vykdo įmonė, teisėjų kolegijos nuomone, liudija, kad UAB „Dimir“ 6 mėn. iki verslo plano pateikimo nevykdo veiklos pagal verslo planą.
Be to, nors verslo plane užsimenama, kad Bendrovė teikia konsultacines bei reklamos paslaugas, tačiau, teismo vertinimu, šių aplinkybių nepatvirtina pareiškėjo pateikti dokumentai, pareiškėjo apklausos metu pateikti atsakymai. Pažymėtina, kad sutarčių su klientais sudarymas, PVM sąskaitų faktūrų išrašymas taip pat neįrodo, jog sutartyse nurodytos paslaugos realiai buvo suteiktos, t. y. kad Bendrovė realiai vykdė veiklą. Nagrinėjamu atveju vienintelė UAB „East Island“ su Bendrove atsiskaitė bankiniu pavedimu, o kitos klientės – grynaisiais. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, atsiskaitymas grynaisiais nėra draudžiamas, tačiau toks atsiskaitymas, nesant kitų sutarčių vykdymą patvirtinančių įrodymų, nepatvirtina, jog paslaugos pagal sutartis buvo suteiktos realiai. Bendrovės realios veiklos bei pateiktų sutarčių vykdymo nepatvirtina ir pareiškėjo apklausos metu duoti paaiškinimai. Sutiktina su pareiškėju, kad su klaidomis užrašytos darbuotojų pavardės nesudaro pagrindo teigti, kad Bendrovė nevykdo realios veiklos, tačiau šiuo atveju pareiškėjas apklausos metu negalėjo nurodyti ir kitų esminių aplinkybių apie savo įmonės veiklą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas Bendrovės akcininku, vadovu ir, kaip teigiama skunde, pats teikdamas konsultacines paslaugas, negalėjo paaiškinti, kokias konkrečiai konsultacijas teikė UAB „Dimir“ klientams, taip pat negalėjo įvardinti Bendrovės klientų pavadinimų. Pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos realumo kelia ir tai, kad pareiškėjas nežinojo Bendrovės registracijos adreso bei nurodė, kad UAB „Dimir“ registracijos ir veiklos adresas sutampa, nors pagal Migracijos departamentui paties pareiškėjo pateiktus dokumentus Bendrovės veiklos ir registracijos adresai skiriasi. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad tikslių duomenų apie savo įmonę jis negali atsiminti dėl amžiaus, nes pareiškėjo amžius (65 m.) ar problemos su atmintimi netrukdo jam dirbti, valdyti įmonių užsienyje, bei, kaip pats nurodo, konsultuoti kitas bendroves.
Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad Bendrovės banko sąskaitos išrašas ne tik neįrodo Bendrovės veikslo vykdymo, bet ir kelia pagrįstų įtarimų, kad Bendrovės veikla tik imituojama, nes pareiškėjas pervedinėja pinigus į Bendrovės sąskaitą iš savo asmeninės sąskaitos, o vėliau šiuos pervestus pinigus perveda atgal į savo sąskaitą, be to, į bendrovės sąskaitą yra pervedami pinigai ir iš kitos pareiškėjo įsteigtos Bendrovės.
Pagal UTPĮ 2 straipsnio 6 dalį fiktyvi įmonė apibrėžiama kaip juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) detaliau reglamentuoja įmonių fiktyvumo nustatymo kriterijus.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas iš skundžiamo sprendimo sužinojęs apie savo pateiktų dokumentų trūkumus, teismui jokių atsakovo išvadas paneigiančių dokumentų taip pat nepateikė, todėl teismas pritaria Migracijos departamento pozicijai, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Dimir” yra fiktyvi, kadangi ši Bendrovė atitinka ne vieną Apraše nurodytą įmonių fiktyvumo kriterijų, t. y. pateikti dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje (Aprašo 100.4 p.), be to, pareiškėjas, būdamas Bendrovės akcininku ir direktoriumi negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su Bendrove, t. y. pareiškėjas negali nurodyti tikslaus Bendrovės registracijos bei veiklos adreso, Bendrovės nuosavo kapitalo dydžio, Bendrovės klientų (Aprašo 100.1 p.), o atsakovo nustatytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad Bendrovė gauna pajamas į banko sąskaitą tik iš paties pareiškėjo arba su juo susijusio užsienio valstybėje registruoto juridinio asmens (išskyrus UAB „East Island“), Bendrovėje dirba tik dvi Lietuvos Respublikos pilietės, susijusios giminystės ryšiais, o jų veikla yra susijusi su tarpininkavimu užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi visų aplinkybių kontekste taip pat leidžia pagrįstai abejoti Bendrovės veiklos realumu (Aprašo 100.12 p.).
Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo Bendrovę, nes nenustatyta, kad UAB „Dimir“ verstųsi realia konsultacijų teikimo, reklamos paslaugų teikimo ar kaimo turizmo veikla, be to, Bendrovė atitinka ne vieną fiktyvumo kriterijų, o tai yra pagrindas atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kaip minėta, Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą motyvavo ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Teismas pažymi, kad nors UTPĮ nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.). Šiuo atveju anksčiau nurodytos Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėjas tik formaliai siekia atitikti leidimo išdavimo pagrindus. Be to, šiuo atveju buvo nustatyti ir Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjas V. K., norėdamas pasikeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, jo Bendrovė susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi, pareiškėjas yra įsteigęs įmonę Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš kurios pervedinėja pinigus į Bendrovės sąskaitą, faktiškai pareiškėjas Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo.
Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 19 straipsnio 10 punktą, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, tai sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą vizą. Be to, pagal UTPĮ 19 straipsnio 1 punktą išduota nacionalinė viza užsieniečiui panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punktą viena iš numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų yra ta, jog jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui nacionalinė viza buvo išduota, vadovaujantis 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.19 papunkčiu kaip užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Kadangi leidimas pareiškėjui nebuvo pakeistas, nes jis nepagrindė savo buvimo Lietuvoje tikslo, t. y. pareiškėjo Bendrovė yra fiktyvi, todėl atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00664/17I-427 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.