Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-819-1199/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
1-819-1199/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
A. V.
Advokatai
Algirdas Grineviutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-819-1199/2023
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-17471-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6; 2.12.2.3 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Ilonai Okunevičienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,kaltinamajam A. V. (A. V.), jo gynėjui advokatui Algirdui Grineviučiui,nukentėjusiajai A. V.,vertėjai Viktorijai Mikelevič,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. A. V., mušdamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei, t. y. 2023 m. gegužės 14 d., apie 20.50 val., žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 1,95 prom. neblaivumas), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dešinės rankos kumščiu sudavė savo sutuoktinei –nukentėjusiajai A. V., ne mažiau trijų smūgių į nugaros sritį, o jai išbėgus į laiptinę, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į nukentėjusiosios kairės rankos pečių sritį , taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. parodė, kad, būdamas namuose, vartojo alkoholį, pradėjo pyktis su žmona. Virtuvėje sudavė savo žmonai du–tris smūgius į peties sritį. Jai išbėgus į laiptinę, sudavė dar kartą į pečių, nugaros sritį. Tada jis nuėjo namo, o ji nuėjo į lauką ir iš ten iškvietė policiją. Taip pasielgė su žmona, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Anksčiau tokių įvykių nebuvo. Buvo išgėręs 2 litrus alaus ir stiklinę vyno. Išgeria savaitgaliais, darbo dienomis negeria. Nuo alkoholio jam gydytis dar nereikia, galvoja pats dar susitvarkys. Į specialistus dėl alkoholio vartojimo niekada nesikreipė, vaistų nevartojo niekada. Savo poelgį vertina blogai, gailisi dėl to, kas įvyko. Atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė. Šiame posėdyje prašys nutraukti bylą jam su nukentėjusiąją susitaikius. Santykiai su žmona geri, tai tikrai niekada nepasikartos.

3. Nukentėjusioji A. V. atsakydama į teismo klausimus, susijusius su byloje gautu prašymu dėl baudžiamosios bylos nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, parodė, kad sutuoktinis jos atsiprašė, sakė bandys pats negerti, jei neišeis kreipsis į medikus. Labai jos atsiprašė. Iki šiol problemų dėl alkoholio nebuvo. Savaitgaliais kaltinamasis išgeria, darbo dienomis – ne. Jis pats nesuprato, kas įvyko, jis paprašė dukros padaryti sumuštinių, arbatos. Nukentėjusioji nuėjo parodyti dukrai, kur viskas guli, o vyras netikėtai sudavė jai smūgius. Dar išbėgant trenkė, paskui užsirakino. Išėjo dukra į lauką ir jos iškvietė policiją. Bardavosi ir anksčiau su vyru, bet fizinio smurto niekada nevartojo. Dėl kaltinamojo veiksmų jautė nedidelį fizinį skausmą. Kolkas norėtų jam atleisti ir susitaikyti. Nemano, kad jam reiktų dalyvauti smurtinio elgesio programoje ar gydytis nuo alkoholinio vartojimo. Jis nėra agresyvus žmogus ir pats sakė, kad jeigu jam neišeis mesti gerti, kreipsis į specialistus. Nukentėjusioji teigė, kad šiuo metu kaltinamojo elgesys yra pasikeitęs. Civilinio ieškinio byloje ji nereiškė, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Prašo bylą nutraukti jai ir kaltinamajam susitaikius.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė ir gynėjas sutiko su sutrumpinto įrodymų tyrimo byloje atlikimu, todėl kiti byloje surinkti įrodymais teisiamojo posėdžio metu buvo paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

5. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. V. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Patvirtino, kad būdamas neblaivus, namuose, žodinio konflikto metu jis rankomis pastūmė A., dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai per kairės pusės nugaros sritį. Po šių jo veiksmų, A. pasiėmė jų vaiką ir išbėgo į laiptinę. Jis ją pasivijo ir laiptinėje savo dešinės rankos kumščiu trenkė į kairės rankos pečių sritį ir A. su dukra išbėgo į lauką. Ten ji iškvietė policiją. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Jis nori atsiprašyti žmonos, pažadėjo daugiau taip nesielgti ir nevartoti alkoholio, nes šis incidentas įvyko dėl jo neblaivumo (t. 1, b. l. 95–97).

6. Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2023 m. gegužės 14 d., 21.16 val., A. V. buvo nustatytas 1.95 prom. girtumas (t. 2, b. l. 54–55).

7. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2023 m. gegužės 14 d., prieš jų su A. konfliktą, jos vyras paprašė jų dukros, kad ji jam padarytų sumuštinių ir arbatos. Nukentėjusioji nuėjo į virtuvę pas dukrą, norėjo jai padėti. Netikėtai jos vyras ją žodžiu užsipuolė, sakė, kad ji aiškina ir trukdo dukrai savarankiškai gaminti. Jie susikonfliktavo. Žodinio konflikto metu, kaltinamasis priėjo prie jos ir ne mažiau trijų kartų dešinės rankos kumščiu trenkė jai per nugaros sritį. Ji išsigando ir išbėgo iš virtuvės į laiptinę. Tačiau vyras atbėgo jai iš paskos ir, jai būnant laiptinėje, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į kairės rankos pečių sritį. Tokiais veiksmais jis jai sukėlė fizinį skausmą. Vykstant konfliktui, jų dukra buvo namuose. Po to kai laiptinėje trenkė nukentėjusiajai, A. grįžo į butą ir užsirakino duris. Tuomet ji pradėjo šaukti, kad išleistų dukrą, nes norėjo ją pasiimti su savimi, kadangi A. buvo neblaivus. Buto duris atidarė pati dukra ir jos kartu su ja išėjo į lauką. Policiją iškvietė, būdama lauke. Patvirtina, kad vyras jos atsiprašė, pažadėjo daugiau taip nesielgti. Kadangi toks smurto atvejis yra pirmą kartą, ji mano, kad vyras daugiau prieš ją nesmurtaus ir nori jam atleisti (t. 1, b. l. 41–42).

8. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis ir apžiūros metu padarytomis fotonuotraukomis nustatyta, kad įvykio vieta – butas, yra ketvirtame aukšte iš keturių. Ant buto durų yra buto numeris – 37. Užėjus į butą, matomas koridoriuje daromas remontas. Pirmas praėjimas iš kairės pusės yra virtuvė. Virtuvėje tvarkinga, grumtynių požymių nėra (t. 1, b. l. 8–20).

9. 2023 m. gegužės 17 d. apžiūrėjus 2023 m. gegužės 14 d. policijos pareigūnų kūno kamerų darytą vaizdo įrašą, nustatyta, kad, pareigūnams atvykus, juos lauke pasitiko moteris (kaip vėliau nustatyta – A. V.) su vaiku. Visi įėjo į butą. Užėjus į laiptinę, A. V. pareigūnei paaiškino, kad jai trenkė, kad ji išbėgo į laiptinę ir kad dukra viską matė. Pareigūnas pasiteiravo, ar A. V. reikia medikų, ar vyras yra neblaivus. A. V. atsakė, kad ne. Pareigūnas pasiteiravo, ar kai vyras jai trenkė, ji pajuto fizinį skausmą. A. V. pasako, kad taip, kad smūgis buvo stiprus ir kad skausmą ji pajuto. Pareigūnai su A. V. nuėjo prie buto durų. Duris atidarė vyriškis (kaip vėliau nustatyta – A.). Pareigūnai pasisveikino su juo ir informavo, kad jis turi eiti kartu su pareigūnais. Pareigūnai A. V. paprašė palaukti laiptinėje ir užejo į butą pas A. Užėjus pareigūnams, pastarasis pasakė, kad jie nepasidalino vaiko. Pareigūnai su A. išėjo į lauką prie tarnybinio automobilio, pareigūnė patikrino A. neblaivumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 1,95 neblaivumas. Pareigūnai grįžo į butą. A. V. pareigūnams paaiškino, kad konfliktas prasidėjo, kai dukra atėjo ir paprašė sumuštinio. A. V. pradėjo priekaištauti, prasidėjo žodinis konfliktas. A. V. nurodė, kad A. gėrė namuose, taip pat gėrė ir vakar dieną. Patikrinus A. V. blaivumą, nustatyta, kad ji blaivi. A. V. pareigūnams pasakojo, kad tuomet kai vyras būna išgėręs, jis barasi, bet nesmurtauja (t. 1, b. l. 50–52).

10. Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2023 m. gegužės 14 d., 21.21 val., A. V. buvo blaivi (t. 1, b. l. 43–44).

11. 2023 m. gegužės 16 d. perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašą, nustatyta, kad į BPC kreipėsi moteris, kuri nurodė, kad nori išsikviesti policiją, nes vyras prieš panaudojo fizinį smurtą. Patikslina, kad yra su dukra, tačiau prieš dukrą smurtas nebuvo naudotas. Greitosios medicinos pagalbos atsisako, nurodo adresą (t. 1, b. l. 45–47).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

12. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

13. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties A. V. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą; BPC garso įraše užfiksuotas nukentėjusiosios pranešimas, kuomet ji nurodė, kad jos sutuoktinis vartojo prieš ją fizinį smurtą; policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įraše užfiksuoti duomenys; kiti bylos duomenys. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad A. V., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, mušdamas, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. V..

14. Vadovaujantis BK 141 straipsnio 2 dalyje pateiktu šeimos narių sąvokų išaiškinimu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

15. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. ir nukentėjusioji A. V. prašė bylą nutraukti jiems susitaikius. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad sutuoktinis jos atsiprašė, pasižadėjo ateityje taip nesielgti, spręsti alkoholio vartojimo problemą. Nukentėjusioji taip pat patvirtino neturinti A. V. jokių pretenzijų, prašė baudžiamąją bylą jam nutraukti.

16. A. V. prisipažino tyčia padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), atsiprašė nukentėjusiosios A. V.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis labai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo, teigė padaręs tinkamas išvadas ir ateityje taip nebesielgs. A. V. anksčiau neteistas (b. l. 100), administracine tvarka nebaustas (b. l. 98), dirba, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad A. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visoms BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja A. V., baudžiamoji byla nutrauktina.

17. Teisiamojo posėdžio metu kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė, esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, prašė teismo taikyti kaltinamajam BK 38 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ir skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nes nusikalstama veika padaryta šeimos nariui.

18. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

19. Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, labai gailėjosi dėl savo neteisėto elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios. Anot nukentėjusiosios, kaltinamasis anksčiau niekada nėra vartojęs prieš ją fizinio smurto. Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, skirti jam prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę nėra tikslinga.

V. Kiti klausimai

20. Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

21. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei BPC garso įrašu, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. (A. V.) padariusį nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja A. V., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. V. (A. V.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei BPC garso įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. V. (A. V.) kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova