- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-04-18
- Bylos Nr.
- e1-579-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26952-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- A., Č.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. (A.) Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Č. smurtaudamas, nežymiai sutrikdė savo artimojo giminaičio sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. 2024 m. liepos 14 d., apie 22.09 val., (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamo namo, kieme išgertuvių metu žodinio konflikto metu su savo šeimos nariu – broliu A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), A. Č., pagrasinęs susidorojimu, paėmęs virtuvinį peilį, grumtynių metu sužalojo savo brolį A. Č. mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (pjūviais), įpjaudamas jam į kairės ir dešinės rankos plaštakos sritis, o tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir tuo A. Č. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad 2024 m. liepos 14 d. vakare su savo broliu A. Č. jie buvo susitarę išgerti. Apie 21 val. pradėjo gerti alų jų mamai M. Č. priklausančio namo kieme, (duomenys neskelbtini). Išgėrė apie keturis vieno litro butelius. Gerdami pradėjo prasivardžiuoti vienas ant kito, dėl kokios temos ar priežasties šiuo metu neatsimena ir negali pasakyti. Po kelių minučių brolis jam dešine ranka kumščiu trenkė į jo kairę ausį. Po to jis paėmė peilį nuo stalo prie kurio sėdėjo, jo brolis A. bandė peilį pagriebti iš jo rankos, dėl ko jis netyčia įpjovė į savo brolio dešinės rankos delną. Viskas vyko labai greitai, jis nespėjo suvokti situacijos, todėl detaliau papasakoti negali. Po to, kai įpjovė savo broliui, jų grumtynės baigėsi, brolis iš karto paskambino ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą (toliau – ir GMP). Tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad policija ir GMP atvyko vienu metu. Po to kai atvyko policijos pareigūnai, jį išvežė į areštinę. Atsimena, kad jam buvo tikrintas blaivumas, bet neatsimena kada, ar įvykio vietoje, ar areštinėje, pūtimo rezultato taip pat nebepamena. Minėtu adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jis, mama ir jo tėvas, brolis gyvena pas jų tetą T., (duomenys neskelbtini). Labai apgailestauja dėl savo atliktų veiksmų, nuoširdžiai gailisi, su savo broliu labai retai pykstasi, tai buvo pirmas kartas, kad jie susimušė. Apklaustas 2025 m. sausio 29 d. A. Č. parodė, kad lieka prie savo praeitoje apklausoje duotų parodymų. Papildomai nurodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Jis šiuo adresu gyvena jau 34 metus. Jis kaip ir minėjo pripažino savo kaltę ir sutiko šį ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, viešaisiais darbais užsiimti negalėtų, nes neturėtų galimybės greitai atvykti į Vilnių, nes neturi transporto priemonės. Jis šiuo metu nedirba, dirba tik vasaros laikotarpiu, todėl prašė jam skirti laisvės apribojimo bausmę, taip pat sutiko ir su kitais įsipareigojimais. Jis įsipareigojo Vilniaus teritorinei ligonių kasai iki 2025 m. balandžio 30 d. atlyginti padarytą 53,06 eurų žalą. Daugiau nieko pasakyti neturi (el. b. t. 1, b. l. 111–117, 132–134).
Kaltinamojo A. Č. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Č. parodė, kad 2024 m. liepos 14 d. apie 22.09 val. adresu (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamo namo, kieme jis ir jo brolis A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį bei pradėjo žodžiu konfliktuoti. Jo brolis nuo stalo paėmė peilį, kurio šiuo metu nebėra, jis galimai buvo išmestas. Kol brolis pakėlęs ore laikė peilį jis galimai norėdamas jį pagąsdinti ir būdamas neblaivus, sutrikusia koordinacija, bandė pagriebti savo broliui už rankos, kurioje jis laikė peilį, bet dėl to, kad buvo neblaivus jis netyčia pats pagriebė už peilio ašmenų, o jo brolis išsigandęs, jo kairės rankos mosto peilį patraukė į save, taip jam buvo netyčia perpjautas kairės rankos delnas. Jo brolis jam fizinio skausmo sukelti nenorėjo, tai buvo netyčinis atsitikimas. Jis savo broliui neturi jokių pretenzijų, jokio civilinio ieškinio nereikš. Su broliu palaiko gerus ryšius (el. b. t. 2, b. l. 9–11).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 14 d. apie 22.09 val., adresu (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamo namo, kieme išgertuvių metu A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo žodžiu konfliktuoti su savo broliu A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko A. pagrasinęs susidorojimu, paėmė peilį ir grumtynių metu sužalojo savo brolį A. Č. įpjaudamas jam kairės rankos plaštaką. Tokiais savo veiksmais A. Č. broliui A. Č. sukėlė fizinį skausmą (el. b. t. 1, b. l. 1–9).
Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad A. Č. dėl įvykio paaiškino, kad kieme, prie namo, žodžiu sukonfliktavo su savo broliu A. Č., ko pasėkoje peiliu jam įpjovė į kairės rankos plaštaką. Kur tiksliai padėjo peilį paaiškinti negalėjo, teigė, kad dėl sukelto streso nebeatsimena (el. b. t. 1, b. l. 10–13).
Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26952-24 atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje buvo akivaizdžiai neblaivi A. Č., motina M. Č. Iš moters burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, dėl to M. apklausti nepavyko. Jiems atvykus įvykio vietoje taip pat buvo A. Č., kuris po medikų apžiūros buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius (el. b. t. 1, b. l. 45–46).
Vilniaus apsk. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl nusikaltimo įrankio užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą 01-1-26952-24, peržiūrėjus „Body“ kameros vaizdo įrašą PSS-20240714-224620UTC+0300, vaizdo įraše pareigūnai nuėjo į virtuvę, kur yra laikomi įrankiai kartu su nukentėjusiojo ir įtariamojo motina. Pareigūnams paklausus motinos, kuriuo įrankiu buvo įvykdytas nusikaltimas, motina negalėjo nurodyti. Ji parodė peilį, kurį pati dažniausiai naudoja. Dėl to pareigūnams nustatyti nusikaltimo įrankio nepavyko. Taip pat atlikus nukentėjusiojo A. Č. apklausą nukentėjusysis nurodė, kad nusikaltimo įrankio – peilio nebėra, galimai jis buvo išmestas (el. b. t. 2, b. l. 40–41).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas –gyvenamasis namas su kiemu, esantys (duomenys neskelbtini). Į kiemą patenkama praėjus atvirą, neaptvertą takelį. Einant takeliu matomas gyvenamasis pastatas su ant jo matomu užrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Už namo, dešinėje pusėje, 8 metrų atstumu nuo minėto namo matomas stalas su aplink jį esančiais trimis mediniais suoliukais. Po stalu matomi plastikiniai buteliai su alaus etiketėmis. Ant stalo matomas maistas, virtuvės įrankiai, pjaustymo lenta, indai, praviros skardinės su alaus etiketėmis. Ant minėtos žalios spalvos pjaustymo lentutės matomos raudonos spalvos skysčio dėmės. Einant gyvenamo namo link, ant įėjimo laiptų pastebimos raudonos spalvos skysčių dėmės, kurios yra palei visą atstumą iki durų (žr. fotolentelę Nr. 12, 13). Užėjus pro pagrindinį įėjimą patenkama į prieškambarį. Dešinėje matomas praėjimas į virtuvę. Užėjus į virtuvę kairėje matoma lentyna su kriaukle, šalia kurios stovi baltos spalvos indas su jame esančiu skuduru su raudonos spalvos skysčiu. Virtuvėje ant medinių grindų matoma daug raudonos spalvos skysčio dėmių, kurios veda tiesiai ir užsisuka į dešinę, kur praėjus pro duris patenkama į kambarį. Užėjus į kambarį kairėje matomas langas su šalia jo stovinčiu stalu su geltonu užtiesalu. Ant minėto stalo matomos raudonos spalvos skysčio dėmės. Priekyje toliau nuo stalo matoma lova. Dešinėje matomas namo kaminas, o toliau palei sieną spinta ir dar viena lova. Vaizdo fiksavimo kamerų įvykio vietoje nerasta, nieko naudingo tyrimui daugiau nepastebėta ir nieko nepaimta (el. b. t. 1, b. l. 31–44).
2024 m. liepos 19 d. peržiūrėjus vaizdo įrašą, nufilmuotą policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo („body“) kamera, nustatyta, kad policijos pareigūnai bendrauja su GMP darbuotojais. Po to pareigūnai kartu su GMP darbuotojais eina įvykio vietos link. Pasiekus namą ir jį apėjus, namo kieme matyti stovintys du vyriškiai (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma, kad tai įtariamasis A. Č. ir jo brolis A. Č.). Priėjus prie jų, jie su pareigūnais pasisveikina. Pareigūnui paklausus nukentėjusiojo A. Č. kodėl jis atsisako važiuoti su GMP darbuotojais į gydymo įstaigą, jis atsako, kad nereikia, nes žaizda pati sugis. Pabendravus su pareigūnais A. Č. nusprendžia važiuoti su GMP darbuotojais. Nukentėjusysis sako, kad jie tarpusavyje nesutarė. Teigia, kad bandė jį papjauti, o jis netvirtai paėmė peilį. Po to pareigūnai paaiškino A. Č., kad jis turės su jais važiuoti, nes jie negali atlikti procesinių veiksmų įvykio vietoje dėl ryšio nebuvimo įvykio vietoje. Vyras buvo nuvestas ir įsodintas į tarnybinį automobilį. Pareigūnams grįžus į įvykio vietą nusikaltimo įrankio, peilio, rasti nepavyko. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui šiame vaizdo įraše nėra (el. b. t. 1, b. l. 156–158).
2024 m. liepos 19 d. perklausius bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktus tris garso įrašus nustatyta, kad į BPC paskambina vyras prisistatęs kaip A. Č. Praneša, kad jį brolis truputį peiliu padūrė, ar galima policiją ir greitąją. Adresas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad sužalojo ranką, perpjovė pagrindinę veną ir kraujas nebėga. Kaltininkas lygtais vietoje. Perklausius antrąjį garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina GMP darbuotojas ir nurodo, jog jie dabar važiuoja į (duomenys neskelbtini), ten aštuntas namas. Čia kompleksinis pas juos. Navigacija veda visiškai ne taip kaip yra kelias, jeigu važiuos policija pagal navigaciją kur yra taškas, tai jie neprivažiuos. Perklausius trečiąjį garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambinta Vilniaus miesto valdymas. Informuoja, kad gavo kvietimą (duomenys neskelbtini). Ten vyriškis 37 metų, jisai kviečia, kad jį perpjovė peiliu, veną, bet jie šitą pacientą išvežė prieš tai į Naująją Vilnią. Ten kompleksinis, rankos trauma. Bet buvo medikai 0824 brigada ir dabar vyksta ta pati brigada. Ir brigada jį informavo, paskambinusi, kad jie išvežę šitą pacientą yra į Naująją Vilnią (el. b. t. 1, b. l. 149–152).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G266/2025(1) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad A. Č. nustatytos pjautinės žaizdos abiejose plaštakose, padarytos aštriais, pjaunančių savybių turinčiais daiktais ar įrankiais prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2024 m. liepos 15 d., 23.45 val. Sužalojimai, nustatyti A. Č. kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad A. Č. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. A. Č. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad A. Č. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir apklausoje nurodytomis aplinkybėmis (el. b. t. 2, b. t. 62–64).
Alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2024 m. liepos 15 d. 01.40 val. A. Č. buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 29–30).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Č. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties A. Č. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą sukėlė A. Č., specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai ir konstatuota, kad jie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, vaizdo įraše nufilmuotame policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo kamera užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur buvo užfiksuota daug raudonos spalvos dėmių, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad A. Č., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė A. Č. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. Č. yra kaltinamojo brolis, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 248 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo artimojo giminaičio – brolio A. Č., sveikatą.
Pranešus A. Č. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 82–84). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Č. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvykio metu A. Č. nustatytas 2,39 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 29–30).
Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. t. 1, b. l. 14–19), administracine tvarka trijų metų laikotarpiu nebaustas (el. b. t. 1, b. l. 63–64), nedirbantis (el. b. t. 1, b. l. 61–62). VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (el. b. t. 1, b. l. 146). Į Respublikinį priklausomybės centrą Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (el. b. t. 1, b. l. 145). VĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centre priklausomybės ligų sąrašuose neįrašytas (el. b. t. 1, b. l. 147).
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. Č. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pardėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis), uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas), turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas), vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
A. Č. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pardėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis), uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas), turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas), vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nustato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
Nusikaltimo padarymo metu galiojusi redakcija nustatė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (2008 m. birželio 12 d. įstatymas Nr. X-1597). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo brolį, šiuo metu galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nelaikytina sunkinančia kaltinamojo teisinę padėtį, todėl vadovaujantis pastarąja teisės norma A. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Į A. Č. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 15 d. 0.01 val. iki 2024 m. liepos 15 d. 15.20 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną, vadovaujantis teismo baudžiamojo įsakymo dieną galiojančia kaltinamojo teisinę padėtį švelninančia BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija, prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašai, „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašas, paliktini saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. (A.) Č., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį pardėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus; vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. (A.) Č., paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį pardėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus; vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į A. (A.) Č., paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 15 d. 0.01 val. iki 2024 m. liepos 15 d. 15.20 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, A. (A.) Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. (A.) Č., paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bendrojo pagalbos centro garso įrašus, „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašą, palikti saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.