Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-02 · Civilinė byla Nr. 2A-65-520/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-02
Bylos Nr.
2A-65-520/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
Ieškovas
A. N.
Atsakovas
J. K.
Advokatai
Aurelija Puzinienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-65-520/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 99.9; 121. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Virginija Volskienė, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Gitanai Šimkutei,atsakovo atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui J. K. (J. K.) ir dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal atsakovo J. K. (J. K.) priešieškinį (institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. N. 2008-09-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti, kad atsakovas J. K. (K.) yra E. N. (E. N.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti jai iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti periodines išmokas, mokamas po 750 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini), 20840,41 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad nuo 1993 m. ji artimai bendravo su atsakovu, kadangi su atsakovu ketino kurti šeimą, apie nėštumą iš karto pranešė atsakovui, tačiau jų santykiai atsakovo iniciatyva nutrūko, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E., po sūnaus gimimo santykiai su atsakovu neatsinaujino. Ji nepalaikė su atsakovu ryšio, nes jautėsi labai įskaudinta, atsakovas taip pat nesidomėjo sūnumi, nerodė iniciatyvos pripažinti tėvystę. Kadangi atsakovas yra sūnaus tėvas, iš jo priteistinas išlaikymas vaikui iki vaiko pilnametystės. Per mėnesį vaiko poreikiams ji išleidžia 1500 Lt. Nustatant nepilnamečio vaiko poreikius negalima vadovautis minimalių vaiko poreikių kriterijumi, kadangi nepilnamečio vaiko poreikiai žymiai viršija minimalią mėnesio algą, t. y. vaikas žaidžia jaunųjų ledo ritulininkų komandoje „Vilniaus vilkai“, kiekvieną vasarą praleidžia sporto stovykloje, vyksta į varžybas, būtina nupirkti ledo ritulio įrangos komplektą, todėl papildomai sporto užsiėmimams vaikui kas mėnesį išleidžiama 525 Lt. Be to, sūnus gerai mokosi, yra komunikabilus, labai mėgsta skaityti, lankosi kultūriniuose renginiuose, todėl kas mėnesį ji papildomai išleidžia apie 100 Lt. Ji uždirba apie 4000 Lt per mėnesį, išlaiko ne tik sūnų, bet ir motiną, būstą, kuriame gyvena su sūnumi, lizingo būdu įsigijo automobilį, už kurį moka po 930 Lt kas mėnesį. Iš atsakovo taip pat turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus, apskaičiuotas vadovaujantis minimalios mėnesinės algos kriterijumi, atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydžio dinamiką ir pridedant po 525 Lt kas mėnesį vaiko sporto išlaidų.

Atsakovas J. K. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš ieškovės A. N. 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad paaiškėjus, jog jis yra E. N. (N.) tėvas, jaučiasi įskaudintas, pažemintas ir apgautas, išgyvena didelį dvasinį sukrėtimą, nes ieškovė 13 metų slėpė tiesą, įtikinėjo, jog vaikas nėra jo sūnus. Ieškovė atėmė iš jo galimybę bendrauti su vaiku ir jį auklėti, niekada neleido pamatyti vaiko, todėl privalo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. Jis yra bedarbis, negauna jokių pajamų, jo šeimą išlaiko sutuoktinės gaunama pašalpa vaiko priežiūrai.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. birželio 17 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nustatė, kad atsakovas J. K. yra nepilnamečio E. N. (N.) tėvas, o E. N. yra atsakovo J. K. (K.) sūnus; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2008-10-01 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 11707 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005-09-23 iki 2008-10-01, E. N. (N.) išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę A. N.; priteisė iš atsakovo ieškovei 1632 Lt bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą 1470 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas yra nepilnamečio E. N. (N.) tėvas. Teismas, įvertinęs atsakovo šeiminę ir turtinę padėtį, t. y. kad atsakovas nekilnojamojo turto, autotransporto priemonių, piniginių lėšų neturi, yra registruotas darbo biržoje, turi išlaikyti du vaikus, ieškovės turtinę padėtį, padarė išvadą, kad ieškovė nepilnamečiam vaikui išlaikyti galėtų skirti didesnę nei atsakovas sumą, t. y. 1100 Lt. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas gyveno su ieškove, kartu vedė bendrą ūkį, siūlė tuoktis, konstatavo, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, jog ieškovė nuo jo pastojo, todėl atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad E. N. yra jo sūnus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti neturtinę žalą, priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta minimalia mėnesine alga, atsakovo darbingumo lygiu. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 600 Lt išlaidų už advokatės A. Pliner teisinę pagalbą. Teismas sumažino ieškovės turėtas išlaidas advokatės G. Šimkutės pagalbai apmokėti nuo 3000 Lt iki 456 Lt už 3 atstovavimo teisme valandas ir vieno reikalavimo surinkti įrodymus surašymą, kadangi nustatė, jog advokatė G. Šimkutė nesurašė nei vieno procesinio dokumento, nerinko įrodymų, o šią pareigą perkėlė teismui.

Šalies argumentai

Ieškovė A. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteisti jai iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti periodines išmokas, mokamas po 750 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, 20840,41 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas, nepagrįstas, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose, nesivadovavo nepilnamečio vaiko prioritetiniais interesais, neįvertino atsakovo darbinio potencialo. Teismas neišsiaiškino ir nenustatė atsakovo visų rūšių gaunamų pajamų ir atsakovo turtinę padėtį vertino tik pagal atsakovo pateiktus įrodymus, kurie neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad jo pajamos yra 900 Lt, tačiau už buto nuomą atsakovas kas mėnesį moka po 1500 Lt. Teismas turėjo išsiaiškinti ir apie atsakovo sutuoktinės gaunamas pajamas, tačiau to nepadarė. Priteisdamas iš atsakovo mažiau nei 1/3 dalį vaikui išlaikyti reikalingos sumos, teismas nepagrįstai ir neteisėtai neigiamas pasekmes perkėlė jai. Teismas netikrino atsakovo veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningumo, rūpestingumo reikalavimams, neįvertino, kad atsakovas toleravo oficialiai sunkią savo finansinę padėtį, sąmoningai vengė išlaikyti sūnų, slėpė savo tikrąsias pajamas, neieško geriau apmokamo darbo. Sūnui yra 13 metų, todėl jo poreikiams patenkinti yra reikalingas didesnis išlaikymas nei 2 metų atsakovo dukrai, todėl lygybės principu nagrinėjamu atveju negali būti vadovaujamasi. Be to, būtina įvertinti tai, kad atsakovas 13 metų iš viso neteikė išlaikymo sūnui ir yra skolingas didelę sumą. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo, todėl nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos jai. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad sūnui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga 1500 Lt. Teismas sumažino išlaikymo įsiskolinimą nenurodydamas jokių objektyvių įrodymų, kadangi byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo darbingumo lygį per paskutiniuosius trejus metus. Taip pat teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė dėl advokatės G. Šimkutės atstovavimo, kadangi 2009 m. dėl asmeninių priežasčių ji nutraukė sutartį su advokate A. Pilner ir kreipėsi į advokatę G. Šimkutę, kuri turėjo iš naujo susipažinti su jos pateiktais dokumentais, įvertinti esamą situaciją ir pateikti išsamią analizę, parengė atsiliepimą į priešieškinį, vyko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Tik išsamiai susipažinusi su civilinės bylos medžiaga advokatė G. Šimkutė galėjo nuspręsti, kokių įrodymų byloje dar trūksta ir, nesant galimybės pačiai išreikalauti rašytinių įrodymų, kreipėsi į teismą su prašymu išduoti advokatei leidimą įrodymams išreikalauti arba juos išreikalauti teismui, tačiau teismas savo iniciatyva tuos įrodymus išreikalavo.

Atsiliepimas

Atsakovas J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas objektyviai ištyrė visas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas išreikalavo visus įrodymus apie jo turtinę padėtį, teisingai taikė CK 3.192 str. Jis yra sveikas žmogus ir ieško gerai apmokamo darbo, tačiau dėl susidariusios ekonominės padėties jo pastangos pagerinti savo turtinę padėtį yra ribotos. Ieškovės pateiktoje preliminarioje sūnaus išlaikymo sąmatoje nurodytos išlaidos yra nepagrįstos, į šią sąmatą įtrauktos išlaidos šuns ėdalui, veterinaro paslaugoms, 504 Lt vertės bilietams, stačiakampiams baldams, 21 rankšluosčiui, ortakiams, fotopaslaugoms, pakaboms, UAB „Hansalizingas“ nurodė, kad ieškovė neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pirminiame Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame sūnaus gimimo liudijime jo tėvu nurodytas Aleksejus, gimus sūnui jam (atsakovui) buvo 18 metų, ieškovė atsisakė už jo tekėti, įtikinėjo, kad sūnus nėra jo, todėl jis nesijaučia morališkai skolingas. Iš ieškovės prašymo priteisti išlaikymą atrodo, kad ledo ritulio išlaidos yra gyvybiškai svarbiausios vaikui, nes kitų išlaidų ieškovė neįrodinėja. Teismas pagrįstai sumažino ieškovės išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, kadangi ieškovė pakeitė advokatę, atsiliepimas į priešieškinį pateiktas nesant byloje advokatės G. Šimkutės atstovavimo sutarties, atsiliepimas trumpas, nereikalaujantis gilių teisinių žinių. Be to, teismas dėl advokatės nepasirengimo ir kategoriško nesutikimo pradėti bylą nagrinėti iš esmės, atidėjo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama šeimos byla, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, iš dalies tenkino ieškovės A. N. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 176-185, 263, 265 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuri yra ginčijama apeliaciniu skundu, paliktina nepakeista. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo J. K. (K.) priešieškinis, nustatyta, kad atsakovas J. K. yra nepilnamečio E. N. (N.) tėvas, o E. N. yra atsakovo J. K. (K.) sūnus, paliktina galioti, nes ji neapskųsta apeliaciniais skundais, byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str., ši sprendimo dalis nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų.

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas E. N. gimė (duomenys neskelbtini), gyvena su motina A. N.. A. N. į teismą kreipėsi 2008-09-23, prašydama nustatyti, kad sūnaus E. N. (N.) tėvas yra atsakovas J. K., ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti periodines išmokas, mokamas po 750 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini), 20840,41 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, jo tėvų (šalių) turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2008-10-01 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 11707 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005-09-23 iki 2008-10-01. Ieškovė A. N. nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir prašo padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam E. N. (N.) periodinėmis išmokomis, mokamomis po 750 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, taip pat prašo priteisti 20840,41 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė reikalavimą priteisti didesnį išlaikymą nepilnamečiam sūnui grindžia tuo, kad sūnus lanko ledo ritulio treniruotes klube „Vilniaus Vilkai“, šiam sūnaus užsiėmimui ieškovė kas mėnesį skiria mažiausiai 525 Lt. Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė atsakovo visų rūšių gaunamų pajamų ir atsakovo turtinę padėtį vertino tik pagal atsakovo pateiktus įrodymus, kurie neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties, t. y. nesutinka su nustatyta atsakovo turtine padėtimi ir atsakovo galimybe teikti vaikui išlaikymą tokio dydžio, kokį nurodo ieškovė. Įvertinus byloje šalių pateiktus, pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą iš atsakovo, nėra pagrįsti.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Įvertinus nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie nepilnamečio vaiko E. N. (N.) poreikius, darytina išvada, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra reikalinga didesnė nei 800 Lt suma kas mėnesį. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Ieškovė pateikė įrodymus, kad vaikas intensyviai sportuoja, t. y. žaidžia ledo ritulį. Iš byloje esančios VšĮ „Auksinis ritulys“ pažymos matyti, kad klubas veikia pusiau komerciniais pagrindais, didesnę dalį išlaidų apmoka jaunųjų ritulininkų tėveliai. Vienų metų išlaidas sudaro: vieno mėnesio treniruotės kaina – 200 Lt (9 mėn. per metus), ledo ritulio žaidėjo apranga apie 1500 Lt, dienos sporto stovyklos kaina apie 700 Lt (vieną kartą per metus), stacionarios sporto stovyklos kaina apie 1300 Lt (vieną kartą per metus), klubas vyksta į tarptautinius turnyrus ir čempionatus, per sezoną būna apie 10 išvykų, vidutinė vienos išvykos kaina – 100-150 Lt (b. l. 9). Ieškovė nurodo, kad tam, jog sūnus lankytų treniruotes, kas mėnesį skiria mažiausiai 525 Lt. Kaip jau buvo minėta, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, t. y. nustatant kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, būtina atsižvelgti į jų turtinę padėtį. Įvertinus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą, nei kad atsakovo turtinė padėtis, atsakovas negali teikti kas mėnesį 750 Lt sumos, kuri pagal įstatymą dar ir turi būti indeksuojama.

Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Konkreti kiekvieno iš tėvų skirtinų vaikui išlaikyti lėšų suma priklauso nuo byloje nustatytų kiekvieno iš jų turtinių galimybių: turimo turto, gaunamų pajamų, būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Ieškovė A. N. ieškinyje nurodė, kad jos darbo užmokestis yra apie 4000 Lt per mėnesį. Iš teismui pateiktos UAB „Aniana“ pažymos matyti, kad nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. ieškovei išmokėtas 12230,88 Lt darbo užmokestis (b. l. 10). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės 2007 m., 2008 m. mokesčių deklaracijas, nustatė, kad ieškovė 2008 m. gavo 76613,61 Lt pajamų, 2007 m. – 54037,89 Lt (neatskaičius mokesčių), kad ieškovės darbo užmokestis yra apie 4400 Lt. Ieškovė su sūnumi gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute (b. l. 32-33). Pagal bylos duomenis ieškovė turi vieną išlaikytinį, t. y. sūnų E. N. (N.). Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas 2006-07-01 susituokė su O. S. (b. l. 48). Jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. (b. l. 49), sutuoktinė O. S. iki 2010-04-12 yra vaiko priežiūros atostogose (b. l. 50). Taigi atsakovas turi du nepilnamečius vaikus (išlaikytinius), kuriems pagal įstatymą privalo teikti išlaikymą. Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003). Tačiau kaip jau buvo minėta, teismas, nustatydamas teiktino išlaikymo dydį turi orientuotis į minimalią algą, todėl daryti išvadą, kad atsakovas nepilnametei dukrai J. turi teikti žymiai mažesnį išlaikymą, negalima. Įvertinus atsakovo gaunamas pajamas, turtą, konstatuotina, kad atsakovas sūnui negali teikti 750 Lt išlaikymo, nes tokiu būdu būtų pažeisti nepilnametės dukters J. interesai ir teisės. Pagal CK 3.3 str. šio vaiko teisių ir interesų apsauga taip pat yra labai svarbi ir negali būti nepaisoma šios apsaugos. Kaip matyti iš SoDros pažymos apie asmens įdarbinimus nuo 2007-09-30 iki 2008-09-30, atsakovas nuo 1994-12-13 turi individualią J. K. įmonę, nuo 2008-05-29 dirbo L. Švec firmoje „Trys nykštukai“ (b. l. 16). L. Švec firma „Trys nykštukai“ 2008-11-11 pažymoje nurodė, kad atsakovas J. K. iš vairuotojo ekspeditoriaus pareigų buvo atleistas pagal DK 127 str., t. y. pačiam prašant, per 2008 m. II ketvirtį atsakovui apskaičiuotas darbo užmokestis buvo 876,19 Lt, per III ketvirtį – 2652,78 Lt (b. l. 46). Atsakovas pateikė ieškančio darbo atmintinę, kurioje nurodyta, kad atsakovas registruotas Vilniaus darbo biržoje, registracijos Nr.08.11.12/18/372, nurodytas atsakovo apsilankymas darbo biržoje – 2008-11-17 (b. l. 47). Atsakovas savo gyvenamąją vietą 1993-03-13 deklaravo Užupio g. 19-7, Vilniuje (b. l. 17). Iš pateiktos 2008-09-01 buto nuomos sutarties Nr.1 matyti, kad atsakovo sutuoktinė O. S. nuo 2008-09-01 iki 2009-09-01 nuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį moka 1700 Lt per mėnesį (b. l. 44-45). Atsakovas paaiškino pirmosios instancijos teismui, kad šiuo metu gyvena iš sutuoktinės pajamų, kurios yra 1700 Lt, šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, gauna pašalpą. Už butą anksčiau mokėjo 1700 Lt, o kiek dabar nežino, nes tarėsi žmona (b. l. 229-230). Atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo, kilnojamojo turto (b. l. 51, 52). Teismas išreikalavo iš bankų duomenis, kad atsakovas J. K. ir jo individuali įmonė neturi sąskaitų AB „Medicinos bankas“, Danske Bank A/S Lietuvos filiale, AB „Ūkio bankas“ (b. l. 138, 142, 193), duomenis apie atsakovo vykdytas operacijas AB SEB banko, AB banko „Snoras“, AB „Parex bankas“, AB „Swedbank“ sąskaitose (b. l. 148, 151-152, 204). Taip pat išreikalavo duomenis iš UAB „Snoro lizingas“, UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, UAB „Danske lizingas“, iš kurių matyti, kad atsakovas ir jo individuali įmonė nėra sudarę lizingo sutarčių. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo teismą, kad atsakovas 2006-2008 metinių pajamų mokesčio deklaracijų neteikė, J. K. individuali įmonė nuo 2006-03-30 – 2009-03-30 atskaitomybės dokumentų neteikė (b. l. 178). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas yra išsilavinęs (byloje nurodoma, kad atsakovo išsilavinimas yra vidurinis), yra įgijęs tam tikrą profesiją ir tai jam leidžia gauti tokį uždarbį, kuris leistų teikti ieškovės nurodomą išlaikymą.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių taip pat pripažintini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu nustatytas išlaikymo, kurį turėjo teikti atsakovas sūnui nuo 2005-09-23 iki 2008-10-01, įsiskolinimas, t. y. 11707 Lt.

Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1056 Lt už teisinę pagalbą, t. y. advokačių atstovavimo išlaidų. Ieškovė A. N. apeliaciniu skundu prašo priteisti jai pirmosios instancijos teismo sumažintas bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atstovės advokatės G. Šimkutės atstovavimo. Išnagrinėjus ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su išlaidomis, kurias ji patyrė dėl dviejų advokačių atstovavimo, byloje atliktus advokačių veiksmus, vadovaujantis CPK 98 str., darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 1056 Lt advokačių atstovavimo išlaidų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokate A. Pliner, už kurios pagalbą surašant dokumentus ieškovė sumokėjo 600 Lt (b. l. 7). Sutartį su advokate A. Pliner ieškovė 2008-11-14 nutraukė, ieškovei posėdžiuose atstovavo advokato padėjėja I. Balčiūnaitė (b. l. 36, 37). Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo šią sumą advokatės A. Pliner pagalbai apmokėti. 2009-02-18 ieškovė nutraukė teisinės pagalbos sutartį su advokato padėjėja I. Balčiūnaite (b. l. 102). 2009-03-16 ieškovė sudarė atstovavimo sutartį su advokate G. Šimkute (b. l. 106), pateikė 2009-03-17 pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad ieškovė už advokatės G. Šimkutės atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas sumokėjo 3000 Lt (b. l. 209, 210). Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 456 Lt už advokatės G. Šimkutės atstovavimą, t. y. nepriteisė ieškovės sumokėtų 3000 Lt. Ieškovė apeliaciniu skundu siekia, kad jai būtų priteista advokatei G. Šimkutei sumokėta suma – 3000 Lt, t. y. iš viso, kad jai būtų priteista 3600 Lt advokačių atstovavimo išlaidų. Su tokia ieškovės pozicija nesutiktina.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88, 98 str. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 str. 2 d. sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pagal aukščiau išvardytus reikalavimus turi nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei nepriteisė bylinėjimosi išlaidų vien vadovaudamasis ieškovės pateiktais apmokėjimais už advokačių atliktas paslaugas.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, 2009-03-30 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė G. Šimkutė pateikė teismui prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo, kuriuo prašė teismo išduoti liudijimą apie teisę gauti rašytinius įrodymus, arba pačiam išreikalauti, arba įpareigoti atsakovą pateikti rašytinius įrodymus (b. l. 110-112). Pirmosios instancijos teismas išreikalavo ieškovės prašyme nurodytus papildomus duomenis. Advokatė G. Šimkutė atstovavo ieškovei 2009-03-30 parengiamajame teismo posėdyje (protokole nenurodyta posėdžio trukmė, tačiau protokolo apimtis tvirtina, kad jo trukmė galėjo būti apie 30 min.) (b. l. 113-114), 2009-05-13 parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 10 min. (b. l. 195-196), 2009-06-02 parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 2 val. (b. l. 225-237), 2009-06-03 teismo posėdyje (truko 1 val.) (b. l. 243-246). Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už vieną atstovavimo teisme valandą yra 120 Lt (0,15*800). Atsižvelgiant į tai, kad advokatė G. Šimkutė atstovavo ieškovei posėdžiuose, kurie truko virš 4 val., ieškovei galėtų būti priteista advokatės nurodoma 500 Lt suma už jos atstovavimą posėdžiuose. Taip pat, kaip jau minėta aukščiau, advokatė G. Šimkutė parengė prašymą išduoti leidimą rinkti įrodymus arba juos išreikalauti teismui. Pagal Rekomendacijų 8.16 p. už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese parengimą, maksimalus dydis yra 96 Lt. Apeliantė nurodo, kad advokatė G. Šimkutė parengė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį ir atsiliepimo parengimo kaina yra 1200 Lt (b. l. 262). Byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad advokatė G. Šimkutė parengė atsiliepimą į priešieškinį, nes atsiliepimas surašytas 2009-02-21, pateiktas teismui 2009-02-26 (b. l. 94-95), kai ieškovės ir advokatės sutartis sudaryta 2009-03-16. Be to, atsiliepimo į priešieškinį apimtis ir nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jo parengimas galėtų būti įvertintas 1200 Lt. Apeliantė taip pat nurodo, kad turėtų būti atlyginta už advokatės susipažinimą su byla, bylos medžiagos analizę ir įrodymų vertinimą, t. y. priteista 300 Lt. Su tokiais apeliantės argumentais nesutiktina, nes tai, kad kita advokatė įstojo į jau prasidėjusį procesą, bylos nagrinėjime nebedalyvavo advokatė, kuri paruošė ieškinį, pradėjo procesą, buvo susipažinusi su byla, nėra atsakingas atsakovas. Vertinant priteistinas išlaidas už teisines konsultacijas, susipažinimą su papildomais įrodymais, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies. Papildomi įrodymai buvo susiję su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, kuris buvo patenkintas iš dalies, t. y. vietoj 750 Lt išlaikymo buvo priteistas 400 Lt, vietoj 20840,41 Lt įsiskolinimo buvo priteistas 11707 Lt įsiskolinimas. Byloje sudėtingiausias darbas yra ieškinio parengimas, nes pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p. šis darbas yra įvertintas 2400 Lt. Už ieškinio parengimą ieškovei priteista visa jos sumokėta pinigų suma, nors ieškinys tenkintas iš dalies.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovių suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jų darbo ir laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo esmę, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei už šioje byloje jai suteiktą teisinę pagalbą priteisė 1056 Lt.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepripažintini pagrįstais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Virginija VolskienėAndžej Maciejevski