Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos ir P. V. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas P. V. prašymas dėl administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutarimas nutraukti P. V. administracinio teisės pažeidimo bylą ir P. V. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 28 eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta 868 Eur. bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta 868 Eur. bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos atskirojo skundo

Taip pat pažymėtina, jog iš Institucijos akcentuojamos Įstatymo 6 str. konstrukcijos matyti, jog jis skirtas institucijoms, vykdančioms administracines nuobaudas, siekiant užtikrinti pagal ATPK paskirtų nuobaudų vykdymo tęstinumą, jog jos toliau vykdytų pagal nebegaliojantį įstatymą paskirtas nuobaudas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Šiame straipsnyje, skirtingai nei nurodoma Institucijos atskirajame skunde, nepateikimas baigtinis atvejų sąrašas, kuomet nuobaudos nevykdomos, nes Įstatymo 6 str. 1 d. nurodoma, kad įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme (o ne straipsnyje) nustatytus atvejus, todėl negalima sutikti su Institucijos skundo argumentu, jog Įstatymo 6 str. 2 ir 3 d. yra numatytas baigtinis tokių atvejų sąrašas. Tai, jog šis straipsnis skirtas institucijoms, vykdančioms administracines nuobaudas, patvirtina ir 4 jo dalis, numatanti, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais sprendimus priima teismas ar kita nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose priėmusi institucija, gavusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje vykdančios institucijos teikimą. Taigi, darytina išvada, jog šis straipsnis numato atvejus, kuomet nuobaudas vykdančios institucijos nebegali vykdyti nuobaudos, tačiau jis nelaikytinas ribojančiu asmens teisę nebaigus vykdyti nuobaudos kreiptis dėl jo veikos perkvalifikavimo, priėmus jo padėtį švelninantį įstatymą, vadovaujantis ANK 3 str. 2 d. nuostatomis.

Įstatymo 4 str., numatančio administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo tvarką, 2 d. nurodyta, jog administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Apygardos teismo vertinimu, šiuo straipsniu tik nustatoma tvarka, kurios turi būti laikomasi perkvalifikuojant asmenų veikas, už kurias jie yra nubausti, bet nutarimai, kuriais paskirtos nuobaudos, dar neįsiteisėjo, tačiau juo niekaip neribojama teisė ir po nutarimo įsiteisėjimo kreiptis į nutarimą priėmusią instituciją dėl veikos perkvalifikavimo ir švelnesnio įstatymo taikymo. Įstatymo 3 str., reglamentuojančio administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimą ir atleidimą nuo atsakomybės, 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Apygardos teismo vertinimu, būtent šis straipsnis, įtvirtinantis bendrąją taisyklę, kuomet perkvalifikuojamos veikos, jį vertinant kartu su ANK 3 str. 2 d., suteikia teisę asmenims nuobaudos vykdymo laikotarpiu kreiptis dėl jų padėtį švelninančio įstatymo taikymo.

Net ir tokiu atveju, jei konstatuotume, jog Įstatymo 3 str. 1 d. ir ANK 3 str. 2 d. prieštarauja Įstatymo 6 ir 4 str. nuostatoms, t. y. pripažintume, jog kilo teisės normų kolizija, turėtų būti vadovaujamasi Įstatymo 3 str. 1 d. ir ANK 3 str. 2 d. Tokią išvadą suponuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje įtvirtinta, kad normų kolizijos ir teisinio reguliavimo prieštaringumo neleistina aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-78-788/2016). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės būtų tikslios, būtų užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje D. K. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xheraj prieš Albaniją, peticijos Nr. 37959/02). Šių nuostatų aktualumas pabrėžiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-44-976/2016, 2AT-78-788/2016). Šiuo atveju akivaizdu, jog nustačius teisės normų, reglamentuojančių įstatymo galiojimą laike, koliziją, toks teisės aiškinimas, kad asmuo, įsiteisėjus nutarimui, tačiau nepasibaigus nuobaudos vykdymo laikotarpiui, negali kreiptis dėl jo veikos perkvalifikavimo, prieštarautų aptartai kasacinio teismo praktikai.

Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog skundžiamos apylinkės teismo nutarties dalis, kuria, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. ir ANK 3 str. 2 d., buvo tenkintas pažeidėjo P. V. prašymas jam taikyti jo atsakomybę švelninantį įstatymą, ir jo veika perkvalifikuota pagal ANK 426 str. 1 d., yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti Institucijos atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl P. V. atskirojo skundo

Atskiruoju skundu P. V. nesutinka su apylinkės teismo paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, ir prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes pagal ANK 426 str. 1 d. ši administracinio poveikio priemonė yra alternatyvi ir neprivalo būti skirtina.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 str. 1 d., 2 d.). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 1 d.). Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

ANK 426 str. 7 d. inter alia numato, jog už ANK 426 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Taigi administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas už P. V. inkriminuotą pažeidimą – numatyta tik kaip alternatyvi. Spręsdamas, jog P. V. reikalinga skirti administracinio poveikio priemonę minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam laikotarpiui, apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į tai, kad P. V., nepripažindamas kaltės, nesigailėjo, teisės pažeidimą padarė būdamas baustas už KET pažeidimus, tai jį charakterizuoja kaip neatsakingą, linkusį pažeidinėti kelių eismo taisykles, vairuotoją, bei į tai, kad padarytas pažeidimas tyčinis, ir konstatavo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas V. V. turi būti skiriamas, nes kitu atveju nuobaudai keliami tikslai nebus pasiekti.

Apygardos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, nepagrįstai nurodė, jog byloje nustatyta P. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš tiesų, Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-09 nutarimu, skiriant nuobaudas pagal ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1 d., buvo nustatyta P. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (32 str. 1 d. 5 p.), tačiau naujai įsigaliojusio ANK 36 str. 1 d. 12 p. numato, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 str. nustatytas terminas. Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (t. 1, b. l. 8-20) matyti, jog P. V. nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str.), todėl laikytina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto P. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 str. 1 d. 9 p.).

Vis dėl to, aukštesniojo teismo vertinimu, net ir nustačius, jog P. V. veikoje nebuvo jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė sulaukęs senyvo amžiaus, šios aplinkybės nėra pakankamos neskirti administracinio poveikio priemonės. Iš minėto administracinių teisės pažeidimų registro išrašo matyti, jog P. V. iki eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos 2015-07-25, praeityje daug kartų baustas už KET pažeidimus: eismo įvykio sukėlimą (2005-08-12, 2011-11-08), nustatyto greičio viršijimą (2008-03-23, 2008-09-20, 2010-06-22, 2010-08-06, 2011-06-28, 2012-04-17, 2012-11-12, 2013-04-03, 2013-04-14, 2013-08-04, 2014-11-29, 2015-01-20, 2015-02-07, 2015-07-08), kelio ženklų nesilaikymą (2010-09-28, 2011-04-06, 2011-11-07) ir neapdrausto automobilio vairavimą (2011-11-08). Išvardyti P. V. praeityje padaryti pažeidimai atskleidžia, jog jis nuolatos vairuoja nesaugiai, pažeidinėja kelių eismo taisykles, taip keldamas pavojų tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Pažeidimų gausa charakterizuoja P. V. kaip asmenį, kuris yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų taisyklių, o savo asmeninius rūpesčius ir siekį greičiau pasiekti tikslą iškelia aukščiau už bendrą eisme dalyvaujančių asmenų interesą būti saugiems kelyje.

Tai, kad pažeidėjas nepripažįsta, jog elgiasi netinkamai, jog nesigaili savo neteisėtų veiksmų, patvirtina ir ta aplinkybė, jog savo atsakomybės dėl šio pažeidimo (pasišalinimo iš eismo įvykio vietos) P. V. nepripažino, jį nuosekliai neigė. Kad P. V. nesuvokia savo daromų pažeidimų realios grėsmės, rodo ir jo atskirajame skunde nurodomi paaiškinimai, jog vieną kartą viršijo greitį važiuodamas pagal pranešimą, kad užsidegė žolė jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame pamiškėje, ir dėl to skubėdamas gesinti gaisrą viršijo greitį, antrą kartą į ligoninę vežė sunkia onkologine liga sergančią žmoną skubios pagalbos suteikimui. Gaisrų gesinimui ir greitosios medicininės pagalbos suteikimui Lietuvos Respublikoje veikia specialiosios tarnybos, kurioms suteiktos teisės viršyti maksimalų leistiną greitį (apie tai šviesos ir garso signalais informuojant kitus eismo dalyvius), tokiu būdu maksimaliai saugiai ir skubiai atvykti į iškvietimo vietą ir suteikti kvalifikuotą pagalbą. Akivaizdu, jog P. V. nurodomos greičio viršijimo priežastys nelaikytinos pakankamomis, suteikiančiomis teisę asmeniui viršyti maksimalų leistiną greitį, kita vertus, tuo atveju, jei institucija, nagrinėjusi P. V. veikas, būtų nustačiusi, jog jis viršijo greitį esant būtinajam reikalingumui (ATPK 17 str.), bylos jo atžvilgiu būtų nutrauktos, tačiau tai nebuvo padaryta.

Atskirajame skunde P. V. taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jam esant 85 metų amžiaus, jis dar aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, aktyviai dalyvauja aplinkos apsaugos srityje, ir jam tam reikalinga transporto priemonė. Visų pirma, pažymėtina, jog P. V. senyvas amžius buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją neabejotinai atsižvelgta individualizuojant nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys į tai, P. V. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis šiuo metu būtų neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Su savo prašymu pirmos instancijos teismui jis pateikė 2015-11-09 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pasirašytą P. V. charakteristiką (t. 2, b. l. 24), kurioje nurodoma, kad 2015 metais P. V. buvo neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 48 str. 1 d. nurodyta, kad neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams galios suteikiamos vieneriems metams, taigi apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ir šiuo metu P. V. atlieka šias funkcijas. Kita vertus, asmens visuomeninė veikla (visuomeniniais pagrindais teikiama pagalba aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, dalyvavimas sklandymo klubo ir pensininkų susivienijimo veikloje) negali būti prioretizuojama prieš visos visuomenės siekį užtikrinti, kad kelių eisme dalyvautų tik asmenys, gerbiantys kelių eismo taisykles ir kitus eismo dalyvius, ir tokiu būdu būtų užtikrinamas saugus eismas.

P. V. taip pat nurodė, kad jam yra implantuotas širdies ritmo atstatymo stimuliatorius dėl ko jam sunku judėti. ANK 28 str. 4 d. numatyta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo. Byloje nėra duomenų (tokių duomenų nepateikė pats pažeidėjas), kad dėl P. V. padarytos operacijos ir turimų sveikatos sutrikimų jis turi naudotis transporto priemone. Akivaizdu, jog sulaukus garbaus amžiaus ligos yra neišvengiamas kiekvieno asmens palydovas, tačiau jos neturėtų būti suabsoliutinamos ar sureikšminamos ir naudojamos kaip priemonė asmeniui išvengti pagrįstų ir proporcingų neigiamų pasekmių dėl teisės pažeidimo padarymo. Šiuo atveju P. V. prašyme ir atskirajame skunde nurodomos aktyvios veiklos (buvimas neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi ir dalyvavimas sklandymo klubo veikloje), dėl kurių jam reikia nuvykti į skirtingas vietas, kertasi su jo paties teiginiu, jog dėl sveikatos būklės jis sunkiai juda ir kad dėl šios priežasties automobilis reikalingas jo sunkiam judėjimui palengvinti. Apygardos teismo vertinimu, P. V. prašyme ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo dar labiau švelninti apylinkės teismo nutartimi jam paskirtą nuobaudą, nes priešingu atveju nebus pasiekti nuobaudai keliami tikslai.

Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog skundžiamos apylinkės teismo nutarties dalis, kuria P. V. pagal ANK 426 str. 1 d., paskirta administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti Institucijos atskirojo skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos ir P. V. atskirųjų skundų netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.