Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1075-900/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-11-20
Bylos Nr.
1-1075-900/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57451-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1075-900/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57451-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 20 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 7 klases, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas, yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2015 m. spalio 16 apie 14⁴⁵ val. namuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui - broliui G. K. tyčia sudavė du kartus kumščiu į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) E. K. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (26-27, 30-31 b. 1.), kuriame nurodyta, kad 2015 m. spalio 16 d., tikslaus laiko nepamena, su broliu G. K. namuose vartojo alkoholį. Daugiau nieko namuose nebuvo. Nuolat girtauja, nes nedirba, juos su broliu išlaiko sesuo J. K. Įvykio dieną su broliu išgėrė 8 litrus 7,5 stiprumo alaus. Apie 15 val., tikslaus laiko pasakyti negali, G. ėmė prie jo kabintis. Kilus konfliktui, jis kumščiu du kartus sudavė broliui į veido sritį. Brolis atgal netrenkė. G. K. išėjo į lauką, o jis liko namuose. Lauke brolis iškvietė policijos pareigūnus. Gailisi, kad taip pasielgė. Jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Tarpusavyje su broliu susimušė ne pirmą kartą, tačiau niekada nesikreipdavo į policiją.

Nukentėjusiojo G. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (20-21 b. l.), kuriame teigiama, kad jis su E. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jie su E. dažnai išgėrinėja, susipyksta, susitaiko ir vėl gyvena toliau. Kartu su jais gyvena ir jų sesuo J. K. Įvykio metu sesuo J. K. buvo išvykusi pasisvečiuoti pas kitą seserį. 2015 m. spalio 16 d. nuo 13⁰⁰ val. abu su broliu gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie 8 litrus 7,5 stiprumo alaus, buvo girti. Apie 14⁴⁵val. jie susipyko. Ko susipyko, neprisimena. E. K. sudavė jam du kartus kumščiu į veidą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Išėjęs į kiemą iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio medikų pagalbos nereikėjo, į gydytojus nesikreipė ir nesigydė, sužalojimų ant kūno nebuvo. Vėliau E. K. jo atsiprašė, jie susitaikė, pretenzijų jam neturi. Civilinio ieškinio nereiškia. Tai pirmas kartas, kai E. K. prieš jį smurtavo, anksčiau pasiginčydavo, ir tiek.

Taip pat nukentėjusiojo G. K. protokolu - pareiškimu (4-6 b. l.); tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (13-14 b. l.), įtariamojo blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad 2015 m. spalio 16 d. 15⁴³ val. jam nustatytas sunkus - 2.56 %₀ - girtumo laipsnis (15 b. 1.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII sk. straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Už fizinio skausmo sukėlimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 27 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 18 parų arešto. Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką, E. K. išbūtą esant laikinai sulaikytam ir laikyti, kad jis atliko vieną parą arešto bausmės.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu (81-83 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos padarant veiką (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas (70-71 b. l.). Į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos klinikos ligonių pacientų registrą, VšĮ Šiaulių rajono PSPC priklausomybės ligų įskaitą, psichiatro pacientų registrą neįrašytas (73, 75 b. l.). Devynis kartus baustas administracine tvarka, vyrauja viešosios tvarkos pažeidimai, turi dvi galiojančias nuobaudas (61-66 b. l.). Teistas tris kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, bausmę atliko (38-39, 41-58, 60 b. l.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma. Įvertinęs nusikaltimo priežastis, padarinius, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta, o laisvės apribojimo – per švelni. Adekvati bausmė už padarytą nusikaltimą galėtų būti prokurorės siūloma vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas (BK 49 str. 2 d.). Arešto bausmės trukmė parenkama mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2015 m. spalio 16 d. 15⁴⁵ val. iki 2015 m. spalio 17 d. 12²⁸ val. (vieną parą) (32-34 b. l.). Šis laikas įskaitomas į atliktą bausmę santykiu 1:1 (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.) ir laikoma, kad kaltinamasis atliko vieną arešto parą.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (35-37 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. K. , a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, E. K. skirtą 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Remdamasis BK 66 straipsniu, į atliktą bausmę įskaityti E. K. laikino sulaikymo laiką (vieną parą), jį prilyginant vienai arešto parai.

E. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti E. K. kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė