Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-135/2011

Teisėjas Mindaugas Klemenis Procesinio sprendimo kategorija:

2011 m. sausio 13 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. J. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. J. priteista 5172,00 Lt Valstybinei ligonių kasai padarytai žalai atlyginti, taip pat iš nuteistosios nukentėjusiajam A. J. priteista 5000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteista už tai, kad ji 2008 metų liepos 5 dieną apie 19.00 valandą, (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajone, išgertuvių, vykusių jai priklausančiame vasarnamyje metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilus ginčui dėl jos dingusio televizoriaus „Šilelis“, tyčia virtuviniu peiliu vieną kartą dūrė išeiti iš vasarnamio pakilusiam A. J. į pilvą, padarydama durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo priekinės sienos viršutinio trečdalio dešinės pusės žaizdą su dvylikapirštės žarnos bei kasos pažeidimais ir kraujo išsiliejimais į pilvaplėvės ertmę bei užpilvaplėvinį tarpą, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. J. sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji M. J. pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, bet nurodė, kad tai padarė netyčia ir prašė sušvelninti jai paskirtą bausmę. Jos gynėjas advokatas prašė teismo taikyti nuteistajai BK 54 str. 3 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu atsižvelgiant į nuteistosios amžių ir sveikatos būklę. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad byloje surinktų faktinių duomenų visuma patvirtina, jog M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d. Jos kaltę patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvados, kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios versija apie tai, kad ją nukentėjusysis A. J. mėgino išžaginti ir nuteistoji, gindamasi nuo A. J., jį sužalojo, neatitinkanti tikrovės ir yra išgalvota.

Nukentėjusysis A. J., apklausiamas liudytoju netrukus po įvykio, parodė, kad nuteistoji išgertuvių metu vasarnamyje A. J. pradėjo priekaištauti dėl televizoriaus, teigdama, kad A. J. televizorių paėmė ir, A. J. pakilus išeiti iš vasarnamio, M. J. peiliu dūrė nukentėjusiajam į pilvo sritį. (t.1, b.l. 54). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis nurodė vietą, kur jis bandė išeiti iš vasarnamio ir kur tuo metu stovėjo M. J., kai ji smogė jam peiliu į pilvą (t. 1, b.l. 59-61). Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. J. patvirtino ir teisiamajame posėdyje (t.2, b.l. 15-16).

Liudytojos E. J. ir V. J., apklausiamos apie įvykį, parodė, kad nuvykusios ieškoti A. J. prie M. J. sodybos, sodybos kieme sutiko M. J., kuri vaikščiojo po kiemą ir rankose turėjo peilį, buvo neblaivi, pasakojo apie pavogtą televizorių, išdaužtą langą, o, paklausta apie tėvą, nurodė, kad jis yra už namo esančiose žolėse (t.1, b.l.78, 79, t. 2, 17, 18-19).

Liudytoja N. J. parodė, kad nuėjusi į įvykio vietą pamatė aplink žolėse gulintį A. J. vaikščiojančią girtą M. J., kuri keikėsi ir sakė, kad pastarasis (A. J.) ,,daugiau nebevaikščios“, o N. J. paklausus nuteistosios, kas įvyko, ši pradėjo sakyti, kad A. J. paėmė televizorių (t.1, b.l. 80, t.2, b.l. 18).

Policijos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą M. J. buvo visiškai girta, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji nerišliai pasakojo, kad 2008-07-05 ryte atėjęs A. J. išdaužė namo langus, paskui ji jam davusi valgyti, o vakare pamatė, kad jam bėga kraujas, kada ir kur susižeidė A. J. M. J. teigė nežinanti (t.1, b.l.1, 3, 6).

M. J., 2008-07-06 apklausiame liudytoja, parodė, kad pastebėjo šalia namo pievoje gulintį vyriškį, kuris buvo kruvinas, pažino, kad tai buvo kaimynas A. J., iš namų atnešė antklodę, jį apklojo (t.1, b.l.96). Pateikus įtarimus M. J. ir vėliau, nustatinėjant faktines įvykio aplinkybes bei teismo posėdyje, M. J. nurodė, kad A. J. prie jos kabinėjosi, bandė numauti kelnes bei išžaginti, o ji gindamasi paėmė nuo stalo kažką ir trenkė nukentėjusiajam, taip pat nurodė, kad dėl buvusio girtumo ir patirto šoko ne viską gerai prisimena (t.1, b.l. 101, 106, 108, 109, 112, t.2, 14-15). Iš asmens blaivumo testo Nr. 1452 matyti, kad 2008-07-05 23.02 val. M. J. nustatytas 2,03 promilių girtumas (t.1, b.l. 94).

Kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiriant bylą nebuvo nustatyta, kad įvykio metu buvo kilusi reali grėsmė M. J. ar jos turtui, taip pat nebuvo nustatytas ir akivaizdus kėsinimasis iš A. J. pusės. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad iš kart po įvykio M. J. niekam nesakė, kad A. J. siekė ją išžaginti ir ji gynėsi, o teigė nežinanti, kaip buvo sužalotas A. J.. Tik pareiškus įtarimus nuteistoji pradėjo keisti parodymus, tuo, teismo nuomone, siekdama sušvelninti savo atsakomybę. Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę nuteistajai buvo nustatyta, kad M. J. veikos motyvas buvo pyktis ir susierzinimas, kurį užaštrino girtumo būsena ir konflikto metu ji galėjo ,,atreaguoti ne į objektyvią smurto grėsmę, bet į girtumo būsenos kontekste galimai aktualizuotą ir nekritiškai įvertintą keršto troškimą“ (t. 1, b.l. 53).

Kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad M. J., būdama apsvaigus nuo alkoholio, kilus ginčui dėl jos dingusio televizoriaus, tyčia virtuviniu peiliu dūrė A. J. į pilvą, padarydama durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo žaizdą, taip sunkiai sutrikdydama A. J. sveikatą, todėl pagrįstai pripažinta kalta pagal LR BK 135 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji pripažino savo kaltę ir prašė teismo sušvelninti jai paskirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai M. J. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslus bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į M. J. asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistoji M. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą, už šį nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą - Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik terminuota ir griežta laisvės atėmimo bausmė, t. y. laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Nagrinėjamu atveju už A. J. sunkų sveikatos sutrikdymą, nesant kaltininkės atsakomybę lengvinančių aplinkybių, M. J. nubausta dviejų metų laisvės atėmimo bausme, kas atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistosios elgesio po nusikalstamos veikos padarymo ypatumus – nuteistoji nepripažino savo kaltės, po nusikaltimo padarymo nesistengė atlyginti padarytos žalos, neatsiprašė ir nesusitaikė su nukentėjusiuoju.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtinais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti LR BK 54 str. 3 d. ir 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis LR BK 62 str. nuostatomis. LR BK 62 str. nuostatas teismas gali taikyti, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (mažiausiai dvi) ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti. Taigi, teismas, vadovaudamasis LR BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkei paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Tuo tarpu nuteistosios M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, žalos nuteistoji neatlygino, taip pat ji neišlaiko kitų asmenų, todėl šiuo atveju nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos nuteistosios atžvilgiu taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas.

LR BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę remiantis LR BK 62 str. nuostatomis. Tačiau šioje byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti LR BK 54 str. 3 d. Ir nors nuteistoji neteista, nebausta administracine tvarka, yra pensininkė, tačiau tai nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų taikyti minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas išsamiai ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo jo keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios M. J. apeliacinį skundą atmesti.