- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- PK-123-239/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Civilinis ieškovas
- A. G.
- Civilinis atsakovas
- Ž. K.
- Kaltinamasis
- Ž. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), turinti profesinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. K. kaltinama tuo, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: kad ji 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini). vartojo fizinį smurtą A. G. atžvilgiu, t. y. šienaujant žolę A. G. seseriai E. G. priklausančioje sodyboje, atbėgusi Ž. K. neleido šienauti, varė iš sodybos ir pribėgusi prie A. G. su nagais apdraskė jam veidą, padarydama paviršinius veido odos nubrozdinimus, tokiu būdu, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. Ž. K. kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Kaltinamoji ir civilinė atsakovė Ž. K. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. ji vaikščiojo aplink namą. E. G. yra jos vyro teta, jai nustatyta globa, ją prižiūri vyro sesuo D. K.. Kaltinamoji nuo E. G. gyvena apie 100 metrų atstumu; ją prižiūrėjo, kol nepradėjo važinėti A. G.. Įvykio dieną A. G. atvažiavo su J. Č. pjauti žolės. Ž. K. išėjo į lauką paklausti, kodėl jie atvažiavo šienauti žolės. Tuo metu J. Č. stovėjo lauke, o A. G. buvo pas seserį E. G. namuose. Vėliau jie draugiškai pasikalbėjo ir išėjo į lauką. Lauke A. G. pradėjo ją (kaltinamąją) kolioti, kad ji neturi teisės vaikščioti po jo tėvų žemę ir pradėjo ją stumti. Ji atsakė, kad jis neturi teisės jos stumdyti. Tuomet A. G. sudavė jai per veidą. Ji pradėjo šaukti, tuomet išbėgo jos (kaltinamosios) vyras. A. G. pasakė: „ko tu čia, Ž., šauki, niekas tavęs nemušė“. Konfliktas įvyko prie automobilio. Tuomet A. G. iškvietė policiją ne dėl jos, bet dėl jos vyro. Atvykę policijos pareigūnai liepė A. G. pasišalinti. Ji nukentėjusiajam nesudavė, veido neapdraskė, jokių kūno sužalojimų jam nepadarė. Ji tuo metu nagų neturėjo, nes dirbo konditerijoje. Nurodė, kad A. G. juos nori išvaryti iš namų valdos, kurioje jie yra pasistatę namą. Jis padavė ieškinį į teismą prieš tetą E. G..
Privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. parodė, kad Ž. K. jis pažįsta, tai jo sesers K. K. sūnaus žmona. Kaltinamosios vyro sesuo turi rūpintis jo seserimi E. G., bet nesirūpina, sesuo yra neprižiūrima, skambina, verkia, todėl jis važiuoja seseriai padėti. 2014-08-22, apie 11 val. jis kartu su J. Č. nuvažiavo pas seserį E. G. šienauti žolės. Žemės sklypas, kurį norėjo šienauti, priklauso ne jam (nukentėjusiajam). Tuomet į namus atėjo Ž. K., ji gyvena apie 200 metrų atstumu nuo E. G.. Ž. K. draudė šienauti žolę, pradėjo prasivardžiuoti. Jis jai pasakė, kad eitų į savo kiemą. Tuomet jie išėjo į lauką. Lauke pribėgo Ž. K. vyras ir sako: „duok jam“, tuomet Ž. K. su ranka sudavė nukentėjusiajam per veidą. Mušė į krūtinę, per veidą. Sudavė gal 10 kartų, kiek tiksliai, jis nežino, apdraskė veidą. Daugiau jo niekas nemušė. Tuomet jis iš karto paskambino į policiją, vėliau parašė pareiškimą. Taip pat jis tą pačią dieną nuvažiavo pas gydytojus į Trakus. Veidas buvo visur apdraskytas. Ji ne vieną kartą jį muša. Parodė, kad jis patyrė fizinį skausmą, be to, tai jo žemė, ten gyveno jo tėvai. Prašo priteisti iš kaltinamosios 1000 Eur neturtinę žalą ir 169 Eur turtinę žalą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų PK 2014-09-04 nutarime nutraukti administracinio teisė pažeidimo bylos teiseną nurodoma, kad 2014-08-22 buvo gautas A. G. pareiškimas apie tai, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), pas seserį E. G. nušienauti žolės, atėjo kaimynė Ž. K. ir pradėjo priekaištauti dėl atliekamų darbų motyvuodama tuo, kad tvarko ne savo žemės sklypą, po ko įvyko žodinis incidentas ir apsistumdymas. Nurodoma, kad 2014-08-22 Ž. K. parašė pareiškimą apie tai, kad nurodytu laiku A. G. atvyko pas seserį E. G. ir pradėjo tvarkyti kiemą. Kadangi Ž. K. gyvena šalia ir prižiūri sklypą, kuris priklauso D. K., tai ji nuėjo paprašyti A. G., kad jis nutrauktų ne jam priklausančio sklypo tvarkymą, ko pasekoje įvyko žodinis konfliktas ir apsistumdymas. Bendraujant su A. G. ir Ž. K. nustatyta, kad ginčai vyksta dėl paveldėto turto. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tiek Ž. K., tiek A. G. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 42).
Sutinkamai su 2016-03-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 622/2016(01) matyti, jog tyrimas buvo pradėtas 2016-03-03, 13.10 val. Tyrimo objektas buvo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentai: pateikė VšĮ Lentvario ambulatorijos 2016-03-01 medicinos dokumentų išrašą/siuntimą; pacientas kreipėsi dėl prašymo duoti išrašą apie patirtą traumą. Medicinos dokumentuose užfiksuotas paciento kreipimasis 2014-08-22, 14.15 val., dėl sumušimo. Pacientas paaiškino, kad užpuolė giminaitė. Nustatyti paviršiniai veido nubrozdinimai. Gydymas neskirtas. Tyrimo metu nustatyta, kad A. G. nustatyti veido paviršiniai odos nubrozdinimai, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Lentvario ambulatorijoje, t. y. 2014-08-22, 14.15 val. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 3).
Liudytojas J. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. G. jis pažįsta; santykiai su juo normalūs. Pažįsta ir Ž. K., yra matęs ją tris kartus, santykių su ja nepalaiko. Parodė, kad įvykio dieną jis su A. G. nuvažiavo pas jo seserį E. G. pjauti žolės. Prie jo priėjo Ž. K. sūnus ir liepė nustoti šienauti. Tuomet jis (liudytojas) nuėjo pas A. G. seserį į namus ir apie tai pasakė; namuose buvo A. G. sesuo E. G. ir Ž. K.. Namuose jie pradėjo rėkauti. Jis (liudytojas) išėjo iš namo ir nuėjo prie mašinos, mašina stovėjo prie pat namo, gal 5-6 metrų atstumu. Jis (A. G.) pasakė kaltinamajai pasitraukti, nes jis nori išeiti, o Ž. K. stovėjo tarpdury. Jis (A. G.) jos nestumdė, Ž. K. patraukė už rankos, o ji rėkdama jam smogė kumščiu į žandą, dešinę pusę. Sudavė vieną kartą ir daugiau prie veido prisilietusi nebuvo. Jis matė vieną smūgį, veido ji A. G. nedraskė. Ar smūgis buvo stiprus, pasakyti negali, mano, kad nelabai. Vėliau jie kivirčijosi ir atėjus Ž. K. vyrui. Jis (liudytojas) matė ant A. G. veido apdraskymą ir raudonumą veide. Apdraskymas buvo gal ne nuo Ž. K. nagų, bet nuo žiedo. Po suduoto smūgio ji pakvietė savo vyrą; vyras atėjo pirmas, vėliau atėjo ir jos sūnus. Konflikto metu kaltinamosios vyras buvo kitame name, maždaug 50 metrų atstumu. Vėliau buvo iškviesta policija, kuri atvažiavo gal po 15-20 minučių.
L. R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra kaltinamosios vyras. Su A. G. santykiai yra įtempti. Parodė, kad 2014-08-22 jis su žmona ir sūnumi kieme tvarkė malkas. Apie pietus atvažiavo A. G. su nepažįstamu vyru. A. G. nuėjo pas savo seserį, o kitas žmogus išsitraukė trimerį ir bandė šienauti. Jis (liudytojas) savo žmonai (kaltinamajai) pasakė nueiti prie to žmogaus ir pasakyti, kad jiems jo paslaugų nereikia. Jis (J. Č.) susirinko įrankius ir nuėjo į mašiną. Tuo metu jo žmona nuėjo į namus apie tai pasakyti ir A. G.. Po kurio laiko jis išgirdo žmonos klyksmą. Jam su sūnumi pribėgus prie žmonos, ji pasakė, kad A. G. jai bandė suduoti. Jiems pribėgus, A. G. kalbėjo gražiai, sakė, jog nežino, kodėl rėkavo kaltinamoji. Vėliau A. G. iškvietė policiją. Kaip sužinojo vėliau, A. G. policiją kvietė ne dėl jo žmonos, bet dėl jo paties. Parodė, kad konflikto metu jokių apdraskymo požymių ant A. G. veido nesimatė, jis policijos pareigūnams nereiškė jokių pretenzijų. Kas įvyko pas E. G. namuose, pasakyti negali. Matė viską, tik kas vyko kieme. Jis nematė, kad jo žmona suduotų smūgius A. G.. Taip pat nematė, kad A. G. suduotų smūgius jo žmonai. Vėliau jis su žmona kartu važiavo į policiją, žmona parašė pareiškimą dėl netinkamo A. G. elgesio. Vėliau į policiją kreipėsi ir A. G., parašė pareiškimą.
Liudytoja E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. G. yra jos brolis. Parodė, kad įvykio dieną jos brolis su kitu žmogumi atvažiavo šienauti žolės. Brolis užėjo į namus ir ji su juo kalbėjosi. Tuomet į namus atbėgo Ž. K. ir paprašė nešienauti žolės. Vėliau brolis su Ž. K. išėjo į lauką. Ji (liudytoja) į lauką išėjo vėliau. Lauke, prie mašinos ji pamatė, kaip Ž. K. muša jos brolį per veidą, galvą. Kiek kartų Ž. K. sudavė A. G., pasakyti negali, nes jai pačiai buvo silpna, pasidarė bloga. Kaip tuo metu atrodė A. G., neprisimena, veide buvo kraujo. Vėliau atvažiavo policija.
Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. G. yra jo močiutės brolis. Jis (liudytojas) tą dieną su tėčiu pjovė malkas. Tuomet atvažiavo A. G. su darbininku, kuris išsitraukė trimerį ir norėjo šienauti žolę. Jo mama išėjo į lauką ir pasakė, kad nešienautų ir nuėjo namo. Po kiek laiko mama (kaltinamoji) atbėgo ir paprašė telefono. Tuomet jis suprato, kad kažkas įvyko, mama buvo sunerimusi, ant jos veido jokių žymių nepastebėjo.. Parodė, kad jis nematė jokio konflikto, barnio negirdėjo, ant A. G. veido jokių sužalojimo žymių nematė.
Liudytojas H. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba policijoje, abi šalis pažįsta. Kiek jis pamena, buvo gautas pranešimas apie konfliktą (duomenys neskelbtini) kaime. Konfliktas vyko tarp giminaičių, smulkmenų neprisimena. Nepamena, pagal kieno iškvietimą vyko į vietą. Dėl ko vyko konfliktas, nepamena. Žmonėms buvo pasiūlyta rašyti pareiškimus, jei jie vienas kitam turi pretenzijų. Rodos, A. G. kaltino moterį, kad ji jį puolė. Akivaizdžių sužalojimų nebuvo pastebėta. Jei būtų sužalojimai – būtų iškviestęs greitąją pagalbą. Jis (liudytojas) jokių išorinių sužalojimų pas A. G. ant veido nepastebėjo. Jeigu veide būtų buvę sužalojimai, jis juos būtų matęs. Veidas buvo pikto vyro. Abi pusės kaltino viena kitą, kad vienas kitą užpuolė. Ar skundėsi A. G., tikslai nepamena, skundėsi, kad jį užpuolė moteriškė. Įvykio vietoje dar buvo kitas žmogus, bet pareigūnai su juo nekalbėjo.
Teisiamojo posėdžio metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo ekspertas O. D. paaiškino, kad 2016-03-03 atliko sveikatos sutrikdymo masto tyrimą ir pateikė specialisto išvadą. Kadangi nuo įvykio buvo praėję daug laiko, išvada buvo pateikta atsižvelgiant tik į pateiktus medicinos dokumentus. Bendravimas su A. G. buvo apsunkintas, nes jis buvo emocingas. Iš pateiktų dokumentų matėsi, jog įrašytas vienas nubrozdinimas, daugiau sužalojimų iš dokumentų nebuvo matyti. Toks sužalojimas atitinka kieto buko daikto padarymui. Negali atmesti, kad tai galėjo būti padaryta apdraskant nagais ar suduodant delno dalimi.
Teismui gavus privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo A. G. skundą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo ir nukentėjusiajam nesusitaikius su nusikalstamos veikos padarymu kaltinama Ž. K., A. G. skundas buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje (b. l. 22-23).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs visus įrodymus, priima nuosprendį. Teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla (LR BPK 303 str. 1 d.). Apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo (LR BPK 303 str. 2 d.). Priimdamas nuosprendį, teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Taigi, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis A. G. skundžiasi, kad Ž. K. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kad kaltinamoji 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini) vartojo fizinį smurtą A. G. atžvilgiu, t. y. šienaujant žolę A. G. seseriai E. G. priklausančioje sodyboje, atbėgusi Ž. K. neleido šienauti, varė iš sodybos ir pribėgusi prie A. G. su nagais apdraskė jam veidą, padarydama paviršinius veido odos nubrozdinimus, tokiu būdu, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. Ž. K. kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
K. Ž. K. savo kaltę neigė, teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė priešingai, kad A. G. sudavė jai per veidą, o ji jam nesudavė, veido neapdraskė, jokių kūno sužalojimų jam nepadarė; mano, kad A. G. nori ją išvaryti iš namų valdos, kurioje jie yra pasistatę namą. Tuo tarpu nukentėjusysis A. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad Ž. K. su ranka sudavė jam per veidą. Daugiausia mušė iš dešinės pusės, mušė į krūtinę, per veidą. Sudavė gal 10 kartų, apdraskė veidą. Veidas buvo visur apdraskytas.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas J. Č., kuris įvykio metu buvo su nukentėjusiuoju A. G., parodė, kad Ž. K. tarpdury A. G. sudavė tik vieną smūgį kumščiu į žandą, dešinę puse; daugiau prie veido ji nebuvo prisilietusi, veido ji A. G. nedraskė. Tuo tarpu liudytoja E. G. parodė, kad Ž. K. jos brolį mušė lauke, mušė, kaip parodė liudytoja „ kaip futbolo kamuolį žaisdama, daužė per galvą, veide buvo kraujo“. Nukentėjusysis A. G. paaiškino, kad Ž. K. jį „mušė į krūtinę, per veidą, visur davė; sudavė gal 10 kartų, apdraskė veidą; veidas buvo visur apdraskytas“. Taigi, kaip matyti, liudytojų J. Č. ir E. G. nurodytos įvykio aplinkybės yra skirtingos, jų parodymai prieštaringi tarpusavyje. Be to, liudytojo J. Č. parodymai prieštarauja paties nukentėjusiojo, kuomet jie kartu buvo įvykio vietoje, parodymams. Teismas tokius prieštaringus liudytojų J. Č. ir E. G. parodymus vertina kritiškai.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai R. K. ir G. K., parodė, kad jokių smūgių jie nematė; konflikto metu jokių apdraskymo požymių ant A. G. nesimatė. Liudytojas H. K. taip pat parodė, kad nuvykus į įvykio vietą, akivaizdžių sužalojimų nebuvo pastebėta, jokių išorinių sužalojimų nesimatė, todėl nemanė, kad A. G. apdraskytas veidas. Jo veidas buvo pikto vyro. Tokie liudytojų parodymai, kurie tarpusavyje yra nuoseklūs dėl A. G. sužalojimo, nepatvirtina, kad Ž. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą A. G..
2016-03-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 622/2016(01) nurodoma, jog tyrimas buvo pradėtas 2016-03-03, 13.10 val. Tyrimo objektas buvo A. G., gim. 1935-11-25, medicinos dokumentai: pateikė VšĮ Lentvario ambulatorijos 2016-03-01 medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Tyrimo metu nustatyta, kad A. G. nustatyti veido paviršiniai odos nubrozdinimai, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Lentvario ambulatorijoje, t. y. 2014-08-22, 14.15 val. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 3). Nors paminėtoje specialisto išvadoje ir nurodyta, jog veido paviršiniai odos nubrozdinimai gali būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2014-08-22, 14.15 val., tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina, jog minėtą sužalojimą padarė Ž. K..
Liudytojų parodymų, neginčytinai patvirtinančių A. G. parodymus ir kuriais remiantis būtų galima neginčytinai spręsti dėl Ž. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką A. G. atžvilgiu, nekonstatuota, todėl tai leidžia teismui manyti, kad A. G. nurodo tik tas aplinkybes, kurios yra palankios jam, nutylėdamas jam nepalankias aplinkybes, susijusias su jo paties veiksmais, dėl ko jo parodymus laikyti Ž. K. kaltę patvirtinančiu patikimu įrodymu negalima.
Kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo kaltu gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo veiksmuose nustatomi visi būtinieji nuskalstamos veikos sudėties požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji. Būtent, subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės Ž. K. veiksmuose šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.
Be to, pažymėtina tai, kad A. G., teigdamas, kad buvo sužalotas, po įvykio kreipėsi į medikus pagalbos, tačiau objektyviai sužalojimų konstatuota nebuvo, gydymas nepaskirtas, ką patvirtino ir 2016-03-03 specialisto tyrimas, kuris buvo atliktas iš medicininių dokumentų praėjus vieneriems su puse metų.
Teismas įvertina ir tai, kad, nors įvykis buvo padarytas 2014-08-22, A. G. į teismą su skundu kreipėsi tik 2016-03-14, t. y. daugiau kaip po vienerių metų ir šešių mėnesių, iki tol nesiėmęs jokių priemonių savo kaltinimui dėl sveikatos sutrikdymo pagrįsti. Tai kelia rimtų abejonių dėl A. G. pretenzijų, būtent, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagrįstumo. Be to, pažymėtina, kad Ž. K. ir A. G. konfliktuoja ne pirmą kartą.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (LR BPK 20 str. 1 d.).
Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). Taigi, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus daro išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini)., Ž. K. vartojo fizinį smurtą A. G. atžvilgiu, t. y. pribėgusi prie A. G. su nagais apdraskė jam veidą, padarydama paviršinius veido odos nubrozdinimus, padarydama, nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d., 2 p.). Todėl Ž. K. pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintina, neįrodžius jos dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Civilinis nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. G. ieškinys atmestinas Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-303 str. 5 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
Ž. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, išteisinti, neįrodžius jos dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Civilinį nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. G. 1169 Eur dydžio ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.