Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-16 · Administracinė byla Nr. A-403-1001-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-16
Bylos Nr.
A-403-1001-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
Atsakovas
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Lianai Stravinskienei, Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Pareiškėjas
L. Č.
Administracinė byla Nr. A6-1001/2006Procesinio sprendimo kategorija 20(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovams L. Č. ir adv. Stasiui Sandai,

atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Lianai Stravinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Č. įmonės skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

L. Č. su skundu (b. l. 3-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir VTAKT) 2003 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 3K03/13, kuriuo įmonei skirta 20000 Lt bauda už tai, kad įmonės kiosko pardavėja pardavė šešis vienetus cigarečių nepilnamečiui asmeniui. Skunde nurodė, jog su paskirta bauda nesutinka, nes darbuotoja nesilaikė įmonės 2002 m. sausio 30 d. įsakymo, kuriuo buvo kategoriškai uždrausta darbuotojai parduoti tabako gaminius nepilnamečiams ir įrašyta, jog pažeidimo atveju įmonės darbuotojai atsako asmeniškai. Teigia, kad darbuotoja sąmoningai pažeidė įsakymą ir sudarė prielaidas atsirasti netiesioginei žalai. Taip pat nurodė, kad 2003 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 1K03-3 darbuotojai, pardavusiai tabako gaminius nepilnamečiui, buvo skirta 1500 Lt bauda.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą (b. l. 20-21) atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė tokiais motyvais: pirma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.350 straipsniu, pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas yra asmuo, kuris verčiasi prekyba, t.y. šiuo atveju L. Č. įmonė. Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalis nustato, jog ūkinės veiklos subjektams, pardavusiems tabako gaminius nepilnamečiams, skiriama 20 000 Lt bauda. Darbuotoja, pardavusi cigaretes, trauktina administracinėn atsakomybėn, kas ir buvo padaryta; antra, pareiškėjos motyvas, kad darbuotoja L. J. pažeidimą padarė sąmoningai, nesilaikė įmonės įsakymo, ir dėl to įmonei negalėjo būti skiriama bauda yra nepagrįstas, nes šios aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo byloje, be to, Tabako kontrolės įstatymas nenumato aplinkybių, kurioms esant įmonei gali būti neskiriama bauda už šio įstatymo pažeidimus; trečia, įstatymo nustatyta atsakomybė - 20000 Lt bauda - leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams laiko pavojingu visuomenei, todėl sprendžiant šį ginčą būtina atsižvelgti į Tabako kontrolės įstatymo tikslus ir paskirtį. Be to, atsakovė nurodė, kad skunde pareiškėja save įvardija fiziniu asmeniu, o bauda skirta įmonei – juridiniam asmeniui, todėl skunde privalu nurodyti įmonės kodą, buveinės adresą.

2003 m. balandžio 2 d. nutartimi teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą analogiškoje byloje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ištirs, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, kad “pažeidimas užtraukia komercinės ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių baudą” neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2005 m. lapkričio 8 d. nutartimi.

Bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, L. Č. sutiko pareiškėja byloje laikyti L. Č. įmonę, bei pakeitė skundo reikalavimą (b. l. 63-64). Pareiškėja atsisakė nuo reikalavimo panaikinti VTAKT 2003 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 3K03/13 ir prašė nutarimu paskirtą baudą sumažinti. Paaiškino, jog dėl paskirtos baudos prekybos vietas (kioskus) uždarė, turėjo finansinių problemų, sumokėjo baudą už pardavėją, kurią atleido iš darbo. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad klausimą dėl baudos dydžio palieka spręsti teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b. l. 66‑68) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, VTAKT 2003 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 3K03/13 pakeitė, skirdamas pareiškėjai 3000 Lt baudą.

Teismas nustatė, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog L. Č. įmonės kiosko pardavėja L. J. pardavė šešis vienetus „L&M lights” cigarečių nepilnamečiui V. K. Už šį pažeidimą atsakovė skyrė L. Č. įmonei 20000 Lt baudą. Pareiškėja padarytų pažeidimų neginčija, tačiau mano, jog juos padarius darbuotojai, įmonė šiuo atveju neturi atsakyti, kadangi darbuotoja buvo įspėta pasirašytinai įmonės įsakymu tabako gaminių nepilnamečiams nepardavinėti. Už tokią veiką pardavėja nubausta administracine tvarka skiriant jai 1500 Lt baudą.

Teismas nurodė, kad santykius, susijusius su prekyba tabako gaminiais, tabako gaminių vartojimu bei valstybės tabako kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindais ginčo metu reglamentavo Tabako kontrolės įstatymas (aktuali redakcija nuo 2002 m. birželio 11 d. iki 2003 m. sausio 27 d.), kurio 10 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktai draudė parduoti tabako gaminius vienetais bei asmenims iki 18 metų. Ginčo metu galiojusio Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numatė, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų įstatymo 10 straipsnio pirmojoje, antrojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą. Taigi, atsakomybė už tokius pažeidimus tenka komercinės-ūkinės veiklos subjektams, šiuo atveju individualiai įmonei, todėl atsakomybės perkėlimas kaltai darbuotojai įsakymais ir kt. būdais, kaip mano pareiškėja, negalimas.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė iki tol, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ištirs, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, kuria vadovaujantis pareiškėjai skirta 20000 Lt dydžio ekonominė sankcija, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimas, dar iki Konstituciniam Teismui išnagrinėjant prašymą, priėmė minėto įstatymo 2003 m. lapkričio 20 d. redakciją, įsigaliojusią nuo 2004 m. gegužės l dienos, kuriame pareiškėjai adresuotas draudimas yra suformuluotas įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje. Sankcija už šio draudimo nesilaikymą numatyta šios redakcijos įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje ir siekia nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų baudos. Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimu inter alia pripažino, kad 1) Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) nuostata “tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio <...> antrojoje <...> dalyse, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą” ta apimtimi, kuria suvaržytos teismo galios, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei šiose nuostatose įtvirtintos griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio l daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams; 2) Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria suvaržytos teismo galios, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog teismas privalo patikrinti, ar yra pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja jokių atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, dėl kurių įmonei turėtų būti skiriama mažesnė nei Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje numatytos ekonominės sankcijos žemiausia riba nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį bei mastą (nepilnamečiui V. K. tabako gaminių parduotas mažas kiekis – 6 vnt.), atsakovės atstovės patvirtinimą, kad įmonė daugiau pažeidimų nėra padariusi ir tikėtina, kad savo tiesioginės veiklos nevykdo, nusprendė skundžiamu nutarimu skirtą piniginę baudą pakeisti Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalies numatytos ekonominės sankcijos ribose ir skyrė 3000 Lt baudą.

Šalies argumentai

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 73-74) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti paskirtąją 3000 Lt baudą iki 500 Lt.

Pareiškėja nurodo, kad tik 500 Lt baudą realiai galėtų sumokėti. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į tai, kad jos materialinė padėtis yra labai sunki, įmonė jokios veiklos nevykdo, dėl padaryto pažeidimo tikrai labai gailisi, daugiau įmonė bausta nebuvo.

Pareiškėja pažymi, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepateikė dėl svarbių priežasčių. Nurodo, kad nagrinėjant jos skundą 2003 m. ją atstovavo advokatas J. Gelažius. Kai buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas ji buvo įsitikinusi, kad paminėtas advokatas, su kuriuo buvo sudaryta atstovavimo sutartis, atvyks į šį posėdį, tačiau dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių jis neatvyko ir nepateikė rašytinių įrodymų apie įmonės būklę ir sunkią materialinę padėtį, kurie buvo pas jį. Teigia, kad teismo posėdžio metu negalėjo pateikti įrodymų apie materialinę padėtį, nes šių įrodymų su savimi neturėjo.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad įmonė jokių pajamų neturi ir veiklos nevykdo, todėl baudą turėtų sumokėti savininkė. Savininkė šiuo metu dirba puse etato UAB “Dovlitas”, jos materialinė padėtis yra labai sunki, iš gaunamo atlyginimo 3000 Lt baudos tikrai nesumokės, o antstoliai turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį turtą. Pareiškėja tvirtina, kad tabako gaminių prekyba nebeužsiima ir ateityje nežada užsiimti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87-88) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėja lengvinančias aplinkybes turi įrodinėti Administracinių bylų teisenos įstatyme nurodytomis leistinomis priemonėmis. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2005 m. gruodžio 14 d. sprendimą, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis už padarytą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą paskyrė minimalią Tabako kontrolės įstatyme nustatytą sankciją - 3000 Lt baudą. Todėl, mano, kad paskirtoji bauda nėra per didelė ar neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ginčo metu galiojusias ir šioje byloje taikytinas teisės normas, reglamentavusias santykius, susijusius su prekyba tabako gaminiais, tabako gaminių vartojimu bei valstybės tabako kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindais (Tabako kontrolės įstatymo aktualios redakcijos nuo 2002 m. birželio 11 d. iki 2003 m. sausio 27 d. kurio 10 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktai, 21 straipsnio 4 dalis) ir padarė teisingą išvadą, kad atsakomybė už tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio pirmojoje, antrojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse, pažeidimus tenka komercinės-ūkinės veiklos subjektams, šiuo atveju individualiai įmonei, todėl atsakomybės perkėlimas kaltai darbuotojai įsakymais ir kt. būdais negalimas.

Pareiškėja apeliaciniu skundu jau neginčija, kad pati įmonė yra tinkamas atsakomybės už tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio pirmojoje, antrojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse (įstatymo aktuali redakcija nuo 2002 m. birželio 11 d. iki 2003 m. sausio 27 d.), pažeidimus subjektas. Ji tik nurodo, jos manymu, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios būtų pagrindas dar smarkiau mažinti įmonei paskirtąją baudą.

Vertinant šį pareiškėjos prašymą teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės turi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas, kuriuo šioje byloje pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 47-48) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė iki tol, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ištirs, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, kuria vadovaujantis pareiškėjai skirta 20000 Lt dydžio ekonominė sankcija, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimu inter alia pripažino, kad 1) Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) nuostata “tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio <...> antrojoje <...> dalyse, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą” ta apimtimi, kuria suvaržytos teismo galios, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei šiose nuostatose įtvirtintos griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio l daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams; 2) Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria suvaržytos teismo galios, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Įvertinęs minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šioje byloje būtina patikrinti, ar yra pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti mažesnę piniginę baudą.

Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalimi ir keisdamas pareiškėjai pakeistą baudą apsiriboti šioje teisės normoje nustatytomis ekonominės sankcijos ribomis, kadangi pažeidimo padarymo ir net baudos pareiškėjai skyrimo metu, kaip jau buvo nurodyta, ekonomines sankcijas už Tabako įstatymo pažeidimus numatė 21 straipsnis, pagal kurio 4 dalį už pareiškėjos padarytą pažeidimą turėjo būti skiriama dvidešimties tūkstančių litų bauda.

Pirmosios instancijos teismas, mažindamas pareiškėjai paskirtą baudą, pagrįstai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį bei mastą (nepilnamečiui V. K. tabako gaminių parduotas mažas kiekis – 6 vnt.), į tai, kad nėra duomenų, jog įmonė būtų padariusi daugiau pažeidimų. Iš pareiškėjos papildomai pateiktų įrodymų (metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2003, 2004 metus) matyti, kad įmonė 2004 metais veiklos nebevykdė, o 2003 metais prekių pardavimui buvo įsigijusi tik už 3319 Lt, t.y. jos apyvarta buvo labai maža.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 3K03/13 paskirtą L. Č. įmonei baudą sumažinti iki 1200 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 3K03/13 paskirtą L. Č. įmonei baudą sumažinti iki 1200 Lt.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Nijolė PiškinaitėSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas