Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo vasario 25 d. nutarties, kuria atmestas uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ prašymas įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės ,,Neapolis“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-196-163/2014).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB „Valeksa“ pateikė prašymą įtraukti jį į UAB „Neapolis“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad jis turi materialinį suinteresuotumą UAB „Neapolis“ bankroto byloje, nes nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. buvo UAB „Neapolis“ bankroto administratoriumi, tačiau per visą įmonės bankroto proceso administravimo laiką nebuvo išmokėtas jam priklausantis atlyginimas nustatytas 2013 m. sausio 7 d. kreditorių susirinkimo. Taip pat nurodė, kad naujas UAB „Neapolis“ bankroto administratorius atsisako išmokėti pareiškėjui priklausantį atlyginimą, nurodydamas, kad bus sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame bus svarstomas administravimo išlaidų už teiktas paslaugas klausimas. Todėl jis turi teisinį suinteresuotumą įmonės bankroto byloje, nes įmonės bankroto procese planuojama atlikti veiksmus klausimais, tiesiogiai liečiančiais jo finansinį interesą, kurio nebūdamas įmonės bankroto bylos dalyviu negalės įtakoti ar ginti, ir kurio gynimas nedalyvaujant įmonės bankroto byloje galėtų užvilkinti įmonės bankrotą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Šioje byloje sprendžiamas ginčas, ar turi teisę buvęs bankroto administratorius dėl neišmokėtų jam administravimo išlaidų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu.

Įmonių bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami specialiajame teisės norminiame akte – ĮBĮ, kuriame nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir teisme nagrinėjamos bendra CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiuo įstatymu nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 str. 1 d.). ĮBĮ nenustato bankroto bylos dalyvių ir nepateikia klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, teisinio reglamentavimo, todėl šie spręstini CPK nustatyta tvarka (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 3 d.). CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis ir procesinis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013).

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai. Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012 (S); 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Taigi prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, patenkinimas yra siejamas su pareiškėjo pareiga įrodyti pakankamą teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi (CPK 178 str.).

Apeliantas, siekdamas būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, savo teisinį suinteresuotumą bankroto byloje kildina iš to, kad su juo nėra atsiskaityta už jo suteiktas administravimo paslaugas BUAB „Neapolis“ bankroto byloje, kurias jis patyrė iki jo atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų. Pareiškėjas byloje siekia tapti ne kreditoriumi, bet trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir tokiu būdu reikalauti, kad jam būtų padengtos jo patirtos administravimo išlaidos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė įtraukti į bylą UAB „Valeksa“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neturi jokio suinteresuotumo UAB „Neapolis“ bankroto bylos baigtimi ir pareiškėjas reiškia savarankišką finansinį reikalavimą BUAB „Neapolis“ dėl administravimo paslaugų, atliktų UAB „Neapolis“ bankroto procese atlyginimo. Teismas laikė, kad tik teismui patvirtinus pareiškėjo reiškiamą finansinį reikalavimą UAB „Neapolis“ bankroto byloje, pareiškėjas taptų bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu ir galėtų naudotis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis.

Apeliantas UAB „Valeksa“ kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą, nurodydamas, kad asmeniui, prašančiam būti įtrauktam į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nėra būtina, kad būtų patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Be to, teismas neįvertino UAB „Valeksa“ tiesioginio teisinio suinteresuotumo BUAB „Neapolis“ bankroto byloje, o tai lėmė neteisėtos nutarties priėmimą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus, kaip nepagrįstus.

Pagal ĮBĮ 3 straipsnio nuostatas, bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus šiems asmenims; kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.).

Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, apelianto teisinio suinteresuotumo byloje specifika yra ta, kad savo reikalavimus jis kildina iš administravimo išlaidų, kurias patyrė kaip buvęs BUAB „Neapolis“ bankroto administratorius. Kaip žinoma, pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų. Todėl apeliantui yra aktualu tapti ne įmonės kreditoriumi, bet trečiuoju asmeniu ir reikalaujamas priteisti administravimo išlaidas atgauti nebūnant įtrauktam į kreditorių eilę, bet be eilės.

Pagal susiformavusią teismų praktiką pirmosios instancijos teismas, gavęs asmens prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, turi aiškintis ir spręsti dėl pareiškėjo interesų ir bankroto bylos materialinio teisinio ryšio, t. y., spręsti ar yra teisinis pagrindas pareiškėją įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo suinteresuotumas BUAB „Neapolis“ bankroto byloje gali būti nustatytas tik nagrinėjant atskirą pareiškėjo reikalavimą dėl užmokesčio už administravimo paslaugas suteikimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą su atskiru reikalavimu dėl užmokesčio už administravimo paslaugas priteisimo. Esant skirtingai pareiškėjo ir atsakovo kreditorių pozicijai dėl atlyginimo mokėjimo pareiškėjui, pastarasis turi teisę kreiptis į teismą su atskiru reikalavimu dėl jam priklausančios dėl užmokesčio už administravimo paslaugas dalies priteisimo ir įrodyti jam priteistino atlyginimo dydį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė pareiškėjo į atsakovo bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes apeliantas nėra kreipęsis į teismą dėl jam priklausančio užmokesčio už suteiktas administravimo paslaugas ir tokiu būdu nėra įrodęs savo teisinio suinteresuotumo atsakovo bankroto byloje, vadinasi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo įtraukimo trečiuoju asmeniu, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apeliantas 2014 m. birželio 9 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą papildyti civilinės bylos medžiagą ir kartu su prašymu pateikė visą eilę dokumentų, kuriais siekiama įrodyti apelianto suinteresuotumą įmonės bankroto bylos baigtimi. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateikti įrodymai yra visiškai nesusiję su šiuo atveju nagrinėjamu klausimu ir yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant klausimą dėl apelianto įtraukimo į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, todėl atsisakytina juos priimti ir jie grąžinami apeliantui.

Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“ 2014 m. birželio 9 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą prašymą kartu su priedais (81 lapas).