Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-791-806/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-16
Bylos Nr.
1-791-806/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43999-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
Ž. P.
Advokatai
Anatolijus Svila, Tatjana Benetė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-791-806/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43999-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.9.9. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajai Ž. P., jos atstovei advokatei Tatjanai Benetei,vertėjai Vandai Žitkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-30 teismo sprendimą privalo Ž. P. naudai mokėti savo nepilnamečio vaiko V. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui lėšas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-09) iki sūnaus pilnametystės kiekvieną mėnesį mokant po 200 eurų dydžio (pajamų), į mėnesį iki jo pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. laikotarpiu nuo 2016-06-30 iki šios dienos visiškai nemokėjo priteistų alimentų, ir tuo vengė pareigos išlaikyti savo vaiką V. P., dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas 3000 eurų.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. P. parodė, kad kaltę pripažįsta, buvo bedarbis, buvo užsienyje, turėjo problemų, dėl to nemokėjo pinigų. Dabar dirba oficialiai ir galės mokėti. Nedirbo, nes nebuvo darbo, bet buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Latvijoje buvo įvykis, dėl kurio jis, A. P. turėjo daug problemų. Žino apie pareigą išlaikyti savo vaiką, gailisi. Su ieškiniu sutinka. Pasak A. P., dirba puse etato, jam dabar bandomasis laikotarpis, jo darbo užmokestis yra 480 Eur „ant popieriaus“. Neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Advokato išlaidas apmokės. Sutinka su ieškinio suma, tik prašo tą sumą išdėstyti mokėti dalimis. Buvo sudaužyta brangus automobilis, po eismo įvykio namo negrįžo, nes negalėjo. A. P. paaiškino, kad Latvijoje buvo eismo įvykis, jam teko remontuoti automobilį, kuris kainavo 5 000 Eur. Gailisi dėl to, kad nemokėjo alimentų.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. P. parodė, kad jam praneštą įtarimą suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi. Jis, A. P. kiek žino, jei žmona Ž. P. be jo žinios su juo neišsiskyrė, yra vedęs. Su Ž. P. turi du vaikus: dukrą E. P., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šeimą jis, A. P. paliko maždaug prieš du metus dėl didelių finansinių įsipareigojimų kitiems asmenims (užsienyje padarė eismo įvykį) ir nenorėjo užversti savo rūpesčių savo šeimos nariams. Maždaug apie šešis metus jis, A. P. niekur nedirba, apie 4 metus buvo registruotas darbo biržoje (maždaug nuo 2010 iki 2014), kol neišvyko į užsienį, kuomet buvo išbrauktas iš darbo biržos. Šiuo metu jis, A. P. taip pat niekur nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų. Kelis kartus per mėnesį jis, A. P. būna adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo pažįstama R. Visą kitą laiką būna Latvijoje. Kuo jis, A. P. ten užsiima, parodyti atsisako. Apie tai, kad jo, A. P. žmona Ž. P. kreipėsi dėl alimentų mokėjimo jo nepilnamečio sūnaus V. išlaikymui, jis žino, gavo teismo sprendimą. Savo vaikui nuo teismo sprendimo dienos, t. y. nuo 2016-06-30 jis, A. P. nėra sumokėjęs nei vieno euro, nedarė jokių dovanų ir visai nutraukė ryšius su šeima dėl aukščiau nurodytos priežasties. Šiai dienai skola sudaro 1000 eurų. Bet visą skolą jis, A. P. galės sumokėti tik 2017 vasario mėnesio. (b. l. 60-61)

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis A. P. parodė, kad pilnai patvirtina savo parodymus, duotus 2016-11-21 ir nieko prie jų papildyti neturi. Pripažįsta, kad neišlaiko savo sūnaus V. nuo to momento, kai išėjo iš namų, nepirko pastarajam jokių dovanų ir niekaip nedalyvavo jo gyvenime. Žino, kad jo, A. P. žmona 2015 metais kreipėsi į teismą dėl alimentų išieškojimo sūnaus išlaikymui ir jis turi 2016-06-30 Vilniaus miesto teismo sprendimą, kuriame pasakyta, kad iki sūnaus V. P. pilnametystės privalo jam kas mėnesį mokėti po 200 eurų nuo jo žmonos Ž. P. kreipimosi į teismą, t. y. nuo 2015-11-09. Iki šiol jis, A. P. nėra sumokėjęs nei cento. Priežastys nurodytos ankstesnėje apklausoje. (b. l. 65)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ž. P. parodė, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos vyras. Santuoka įregistruota 1996-01-26. Santuokoje gimė sūnus V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra jau pilnametė. Santykiai šeimoje visą laiką buvo geri, Andžejus rūpinosi šeima, buvo įregistruotas darbo biržoje, padėdavo buityje. 2015 metais maždaug gegužės 5 dieną jos, Ž. P. vyras išėjo iš namų, pasakydamas, kad pas jį atvažiavo draugas iš Rusijos, kuris vedė Latvijoje ir šiuo metu gyvena Daugaupilse. Kada A. P. sugrįš jis nesakė. Vyrui ji, Ž. P. dar tuo metu galėjo prisiskambinti, be to jis 2015 gegužės pabaigoje buvo sugrįžęs į Lietuvą, atvežė vaikams dovanas, po ko tą pačią dieną vakare išvažiavo, pasakęs, kad skuba sugrįžti į Latviją. Po šios dienos ji, Ž. P. ilgą laiką negalėjo su A. P. susisiekti ir 2015-06-07 kreipėsi į policiją dėl vyro dingimo be žinios. Beieškant A. P., buvo išsiaiškinta, kad pastarasis gyvena Vievyje. Vilniaus m. 6 PK pareigūnė Ž. Š. pati kalbėjo su A. P. telefonu ir jis pažadėjo savaitės bėgyje sugrįžti. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Savo pažadus A. P. neištesėjo. Be to, po šių įvykių, ji, Ž. P. žino, kad A. P. gali gyventi (duomenys neskelbtini), kartu ar pas moterį vardu R., pavardės nežino. Be to, ji, Ž. P. žino, kad pastaroji turi automobilį „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kokie tarp jų santykiai, ji, Ž. P. nežino. Kadangi jos, Ž. P. vyras namo taip ir nesugrįžo, ji palaukus iki 2015 rudens, vėl kreipėsi į policiją dėl vyro dingimo, bet pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad yra žinoma jo buvimo vieta. Neturėdama kitos išeities, viena rūpinosi vaikais, o jos, Ž. P. algos tam neužtenka, ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl alimentų priteisimo nepilnamečio sūnaus V. išlaikymui. 2016-06-30 teismas priėmė sprendimą, pagal kurį įpareigojo A. P. kas mėnesį mokėti sūnaus Valento išlaikymui iki jo pilnametystės po 200 eurus. Be to, pagal jos, Ž. P. prašymą nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimą, teismas nustatė, kad jie gali bendrauti kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 19 val. Po to, kai jos, Ž. P. vyras, pasak jo, 2015 m. gegužės mėn. išvažiavo pas draugą, jis nesirūpina šeima, vaikais, neišlaiko jų, nieko nedovanoja ir net nebendrauja. Be to, nori pasakyti, kad jai, Ž. P. keista, kad jo giminės - sesuo I. ir motina J. net nėra susirūpinę dėl jo dingimo ir dėl to, kad jis išėjo iš šeimos. Nuo teismo sprendimo A. P. įsiskolinimas šiai dienai sudaro 1575 eurų ( iš jų 975 eurai įsiskolinimas nuo jo dingimo (2015- gegužės 5 dienos) iki kreipimosi į teismą). Ar jos, Ž. P. vyras A. dirba ir kur ji nieko nežino. A. mobiliojo ryšio telefono numerio ji, Ž. P. nežino. Senu A. tel. numeriu naudojasi kiti žmonės. Ji, Ž. P. taip pat nežino, ar A. P. gavo 2016-06-30 teismo sprendimą. Su vykdomuoju raštu ji, Ž. P. kreipėsi į antstolę V. M.. (b. l. 9, 12-13)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. V. parodė, kad A. P. yra jos brolis. Pastarasis turi šeimą - žmoną Ž. P., dukrą E. P., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Jos, I. V. brolis jau 20 metų gyvena atskirai nuo mamos ir jos, gyvena su savo šeima adresu (duomenys neskelbtini). Ar jos, I. V. brolis dirba, ji nežino. Paskutinį kartą brolį matė maždaug prieš du metus. Brolis buvo atėjęs pas motiną į ligoninę. Brolis turi mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini), tačiau abonentas yra išjungtas apie pusantrų metų. Kiek ji, I. V. žino, šiuo metu jos brolis su savo žmona negyvena, jo žmona buvo parašiusi pareiškimą dėl jo dingimo. Pati nei ji, I. V. nei motina dėl A. P. dingimo, niekur nesikreipė. Su broliu ir pastarojo šeima nei ji, I. V. nei jo motina nebendrauja, nes santykiai su jų šeima nekokie, t. y. blogi. Bendravo tik per šventes. Paskutinius 5 metus su broliu, galima sakyti, kad visai nebendrauja. Kur šiuo metu yra jos, I. V. brolis, ji nežino, nieko neįtaria ir nieko apie jį negirdėjo. Ar A. P. išlaiko savo vaikus, ji, I. V. nežino. (b. l. 51-52)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. P. parodė, kad A. P. yra jos sūnus. Pastarasis turi šeimą, o būtent žmoną Ž. P. ir du vaikus (E. P. – 20 metų, V. P. - 15 metų). A. P. gyvena atskirai nuo jos, J. P. adresu (duomenys neskelbtini). Jos, J. P. sūnus dirbo, bet šiuo metu nedirba, kada jis nustojo dirbti, ji nežino. Ji, J. P. žino, kad šiuo metu jos sūnus su žmona negyvena. Kur A. P. yra šiuo metu, nežino, pastarojo nematė du su puse metų. Paskutinį kartą A. P. matė 2014-03-28, kai jį sveikino su gimtadieniu. Telefonu, kuriuo A. P. naudojosi, šiuo metu jis neatsako. Jo, J. P. telefono numerio neatsimena. 2015 metais, ji, J. P. savo sūnų išregistravo iš buto, nes jos adresu ateidavo tik pranešimai apie jo skolas, kurias ji sumokėjo. Sumokėjo tik todėl, kad bijojo prarasti butą. Ji, J. P. nieko negirdėjo apie tai, kur šiuo metu yra jos sūnus. Jos, J. P. giminaičiai dėl to, kad ji serga, jai apie jį nieko nesako, nenorėdami jos jaudinti. Dėl tokio sūnaus elgesio yra labai pikta ir būtent todėl pati jo neieško ir ieškoti nesiruošia. Ar jos, J. P. sūnus išlaiko vaikus, ji nežino, nes su Ž. P. taip pat nebendrauja. (b. l. 47-48)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. F. parodė, kad A. P. ji pažįsta apie 5 metus. Ji, R. F. su juo susipažino autoservise, kur jis taip pat tvarkė savo automobilį. Šiuo metu su A. P. santykius palaiko. Paskutinį kartą A. P. matė prieš dvi savaites. Pastarasis šiuo metu naudojasi telefonu (duomenys neskelbtini). Kur A. P. gyvena, ji, R. F. nežino. Ar A. P. dirba, ji, R. F. nežino. Nuo 2016 m. sausio iki kovo mėn. A. P. gyveno pas ją, R. F. Vievyje. Ji, R. F. žino, kad A. P. turi šeimą ir du vaikus. Ar A. P. yra išsiskyręs, ji, R. F. nežino. A. jai, R. F. pasakojo, kad iš šeimos išėjo todėl, kad nesutapo jo ir jo žmonos charakteriai. Apie tai, kad A. privalo mokėti lėšas savo vaiko išlaikymui, ji, R. F. nežino. Iš ko gyvena A., ji, R. F. nežino. Ji, R. F. A. P. yra davusi naudotis savo automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kada A. pasirodys pas ją, R. F. ji nežino, po paskutinio pasimatymo A. jai pasakė, kad jai paskambins. (b. l. 43-44)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. Č. parodė, kad 2016-07-19 į V. M. antstolių kontorą, kurioje ji dirba antstolės padėjėja, kreipėsi Ž. P. dėl išlaikymo vaiko V. P. naudai lėšų iš savo vyro A. P.. Buvo pradėta vykdomoji byla 0015/16/01391. A. P., vykdomajame dokumente nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas raginimas, kuris buvo įteiktas 2016-07-28 buto savininkei R. F.. Raginimu skolininkas buvo raginamas mokėti išlaikymą vaikui V., t. y. vykdyti teismo sprendimą. Skolininkas į raginimą niekaip neatsiliepė, nei skambino, nei atvyko. A. P. buvo išsiųstas šaukimas tuo pačiu adresu, kurį pastarasis priėmė pats 2016-09-03. Pagal šaukimą neatvyko, raštiško pasiaiškinimo neatsiuntė. Vykdomojoje byloje skolininko turto nenustatyta. Automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienintelis turtas registruotas skolininko vardu, tačiau Ž. P. pateikė duomenis, kad automobilis priklauso jai, todėl jis nebuvo areštuotas. Jokių duomenų apie A. P. darbovietes nėra. Sodros duomenimis pastarasis niekur nedirba ir negauna oficialių pajamų. Areštuotos A. P. sąskaitos, bet jose nėra pinigų. Iki šiol iš skolininko negauta jokios informacijos ir negautos jokios lėšos. (b. l. 54)

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-30 sprendimu priteista atsakovo A. P. nepilnamečio sūnaus V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomos po 200 eurų per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui 2015 m. lapkričio 9 d. iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant atsakovo faktiškai sumokėtas sumas vykdant 2015-11-10 laikinųjų apsaugos priemonių nutartį.

Vilniaus teritorinės darbo biržos 2016-09-28 rašte Nr. S-4487-(1.15) nurodyta, kad A. P. laikotarpyje nuo 2016-06-30 iki šios dienos Vilniaus teritorinėje darbo biržoje neįregistruotas.

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. P. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-30 sprendimu nustatyta, jog A. P. privalo nepilnamečio sūnaus V. P. naudai iki pilnametystės mokėti 200 eurų kas mėnesį. Pats kaltinamasis pripažino padaręs šią veiką. Buvo bedarbis, buvo užsienyje, turėjo problemų, dėl to nemokėjo pinigų. Dabar dirba oficialiai ir galės mokėti. Nedirbo, nes nebuvo darbo, bet buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Nukentėjusioji Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po to, kai jos, Ž. P. vyras, pasak jo, 2015 m. gegužės mėn. išvažiavo pas draugą, jis nesirūpina šeima, vaikais, neišlaiko jų, nieko nedovanoja ir net nebendrauja. Teismų praktikoje suformuluotos nuostatos, kad tėvai (tėvas ir motina) privalo imtis priemonių, kad uždirbtų pajamas tokio dydžio, kad galėtų patenkinti būtiniausius savo vaikų poreikius. Kreiptinas dėmesys, kad A. P. žinodamas apie savo pablogėjusią finansinę padėtį nesikreipė į teismą dėl alimentų sumažinimo. CK 3.201 str. 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus teismo sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tas aplinkybes, kad kaltinamasis nuo 2016-06-30 nesiėmė jokių veiksmų pareigai išlaikyti vaiką vykdyti. Vilniaus teritorinės darbo biržos 2016-09-28 rašte Nr. S-4487-(1.15) nurodyta, kad A. P. laikotarpyje nuo 2016-06-30 iki šios dienos ( t.y. 2016-09-28) Vilniaus teritorinėje darbo biržoje neįregistruotas. Dabar A. P. dirba puse etato, jo darbo užmokestis yra 480 Eur „ant popieriaus“. Neturi jokių finansinių įsipareigojimų. A. P. jau ilgą laiką visiškai nesidomi savo vaiku ir nesistengia ne tik finansiškai, bet ir kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo.

Teismas daro išvadą, kad A. P. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas sūnaus V. P. išlaikymui vengė sąmoningai. Tokie V. P. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis bei nukentėjusioji susitaikė, pasirašė taikos sutartį ir paprašė šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui:

kaltinamasis turi pripažinti savo kaltę,jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo, jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju,byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. numato atvejus, kai asmuo pagal šią normą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas negali būti:

kai kaltinamasis yra pavojingas recidyvistas,kai jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei 4 metai.

Kaltinamojo A. P. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, susitarė dėl žalos atlyginimo, anksčiau nėra teistas, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiąja susitaikė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, taikant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nuostatas.

Ž. P. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, jog nepilnametis sūnus V. P. labai išgyveno tėvo išėjimą iš šeimos, vaikas kas dieną iki šiol laukia tėčio atsiradimo ar skambučio. A. P. išėjo iš šeimos, kai sūnui buvo 14 metų. Tai labai sunkus vaiko brendimo laikotarpis. Iš pradžių visa šeima manė, kad A. P. atsitiko nelaimė, ieškojo pastarojo ligoninėse, morge, manė, gal žuvo. Visa tai labai juos paveikė. Sūnų teko vesti pas psichologą, nes be psichologo pagalbos buvo neįmanoma normaliai gyventi. Prieš kelis mėnesius sužinojo, kad A. P. gyvas, o prieš kelias savaites sužinojo, kad jis buvo Vilniaus miesto 6 PK, tai yra jis buvo visai šalia jų buto ir pas vaiką neužėjo, nepaskambino, nei cento neatnešė vaikui. Sūnus iš naujo išgyvena tokį nepaaiškinamą tėvo elgesį. Vėl teko su sūnumi kreiptis pas psichologą. Akivaizdu, kad po tokios sunkios psichologinės traumos vaikui nelengva teigiamai galvoti apie tėvą. Palikimas vaiką be išlaikymo, nusišalinimas nuo vaiko auklėjimo, nuo bendravimo su vaiku tiesiogiai veikia vaiko psichiką ir sveikatą. Vaiko gyvenimo kokybė tėvui neteikiant išlaikymo labai pablogėjo. Teko atsisakyti minties lankyti sporto klubą, neturi galimybių nusipirkti vaikui geresnį drabužį ar geresnės kokybės maistą, tam tiesiog nėra pinigų. Ji kaip vaiko motina labai išgyvena dėl susiklosčiusios situacijos tiek psichologiškai, tiek turi materialinių vaiko aprūpinimo problemų.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl A. P. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo paveikta nepilnamečio vaiko psichika ir sveikata, pastarasis patyrė didelį stresą, nusivylimą, emocinius išgyvenimus, patirtus emocinius išgyvenimus patiria iki šiol, lankėsi ir lankosi pas psichologus, pablogėjo vaiko gyvenimo kokybė, dėl ko Ž. P. taip pat išgyvena, pastarosios emocinė būseną dėl lėšų stygiaus akivaizdi, pagrįsta ir rašytine bylos medžiaga. Iš vaiko išlaikymo fondo ji kas mėnesį gavo po 57 eurus. 2016-07-18 sudaryta vartojimo kredito sutartis. Pastarosios atlyginimas 300 eurų. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo veiksmus po nusikaltimo padarymo – jis nukentėjusiosios atsiprašė, kaltę pripažino. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Kaip nurodė kaltinamasis jis šiuo metu dirba bandomąjį laikotarpį.

Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 1000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant kaltinamąjį neturtinę žalą atlyginti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytų nusikalstamų veikų ir jų sukeltų padarinių.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nustatyta, kad šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, siekiant užtikrinti rungtyniškumą, kadangi nukentėjusiąją Ž. P. procese atstovauja advokatė T. Benetė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje ir priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios Ž. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 156,33 Eur - valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, kad nukentėjusiajai Ž. P. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Tatjana Benetė.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 156,33 Eur. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už nukentėjusiajai Ž. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš kaltinamojo A. P. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. P. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. P. 156,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant A. P. nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nukentėjusiosios Ž. P. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti patenkinti visiškai, ir priteisti iš A. P. 1000 eurų Ž. P. naudai, įpareigojant kaltinamąjį neturtinę žalą atlyginti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė