Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-16 · Administracinė byla Nr. I-10257-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
I-10257-596/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
P. I.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-10257-596/2015Proceso Nr. 3-61-3-03816-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. I. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 500 eurų neturtinę žalą. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2015-07-23 (skundo padavimo dienos) buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, kurios neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Buvo laikomas kamerose, kurių plotas yra 6–8 m², kartu su 3–4 nuteistaisiais, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus 3,6 m² kameros ploto. Pareiškėjas buvo kalinamas žiauriomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis, antisanitarinėmis sąlygomis (pelėsis, drėgmė, šaltis), trūko privatumo, dėl to jautė nuolatinę įtampą, didžiulę psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervuotas, jaučia padidėjusią baimę visuomenei, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Kadangi atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500 eurų (b. l. 1–2).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-03-23. Nurodo, kad atitinkamais laikotarpiais, pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

Žemesnės instancijos teismas

Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas taip pat kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vedina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

Taip pat nurodo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojamas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Pareiškėjo patirti nepatogumai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą (b. l. 10–15).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-03-23 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 106, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,38 m² ploto); 2015-03-24 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2015-03-31 grįžo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 119, kurios plotas – 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,31 m² ploto); 2015-04-01 buvo kameroje Nr. 119, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,65 m² ploto); 2015-04-02 buvo perkeltas į kamerą Nr. 292, kurios plotas – 7,8 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,8 m² ploto); nuo 2015-04-03 iki 2015-04-10, 2015-04-14 buvo kameroje Nr. 292, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,9 m² ploto); nuo 2015-04-11 iki 2015-04-13 buvo kameroje Nr. 292, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,6 m² ploto); 2015-04-15 perkeltas į kamerą Nr. 297, kurios plotas – 8,08 m², kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,69 m² ploto); nuo 2015-04-16 iki 2015-04-21, nuo 2015-04-24 iki 2015-05-16, nuo 2015-05-20 iki 2015-05-25, nuo 2015-05-27 iki 2015-05-28 buvo kameroje Nr. 297, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,69 m² ploto); nuo 2015-04-22 iki 2015-04-23, nuo 2015-05-17 iki 2015-05-19, 2015-05-26 buvo kameroje Nr. 297, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 4,04m² ploto); 2015-05-29 buvo perkeltas į kamerą Nr. 277, kurios plotas – 7,99 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,99 m² ploto); nuo 2015-05-30 iki 2015-06-02 buvo kameroje Nr. 277, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,66 m² ploto); 2015-06-03 buvo perkeltas į kamerą Nr. 252, kurios plotas – 42,33 m², kurioje buvo 9 asmenys (asmeniui teko 4,7 m² ploto); 2015-06-04 buvo kameroje Nr. 252, kurioje buvo 10 asmenų (asmeniui teko 4,23 m² ploto); nuo 2015-06-05 iki 2015-06-08 buvo kameroje Nr. 252, kurioje buvo 12 asmenų (asmeniui teko 3,52 m² ploto); nuo 2015-06-09 iki 2015-06-10 buvo kameroje Nr. 252, kurioje buvo 11 asmenų (asmeniui teko 3,84 m² ploto); nuo 2015-06-11 iki 2015-06-12, nuo 2015-06-14 iki 2015-06-16 buvo kameroje Nr. 252, kurioje buvo 9 asmenys (asmeniui teko 4,7 m² ploto); 2015-06-13, nuo 2015-06-17 iki 2015-06-18 buvo kameroje Nr. 252, kurioje buvo 8 asmenys (asmeniui teko 5,29 m² ploto); 2015-06-19 buvo perkeltas į kamerą Nr. 391, kurios plotas – 34,27 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 17,13 m² ploto); nuo 2015-06-20 iki 2015-06-24 buvo kameroje Nr. 391, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 8,56 m² ploto); 2015-06-25 buvo perkeltas į kamerą Nr. 388, kurios plotas – 26,96 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 29,96 m² ploto); nuo 2015-06-26 iki 2015-06-29, nuo 2015-07-02 iki 2015-07-06 buvo kameroje Nr. 388, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 7,49 m² ploto); nuo 2015-06-30 iki 2015-07-01 buvo kameroje Nr. 388, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 8,98 m² ploto); 2015-07-07 buvo perkeltas į kamerą Nr. 405, kurios plotas – 17,02 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 8,51 m² ploto); nuo 2015-07-08 iki 2015-07-20 buvo kameroje Nr. 405, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 8,51 m² ploto); 2015-07-21 buvo perkeltas į 1-ąją sekciją, kurios plotas – 105,14 m², kurioje buvo 16 asmenų (asmeniui teko 6,57 m² ploto) (b. l. 7–12).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y. kad per laikotarpį nuo 2015-03-20 iki 2015-07-23 (skundo padavimo dienos) nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos nuo 2015-03-20, kadangi į Lukiškių TI-K atvyko 2015-03-23.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

KD prie TM direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

BVK 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. HN 76:2010 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus laikotarpiu 2015-03-23, nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10, 2015-04-14, nuo 2015-04-22 iki 2015-04-23, nuo 215-05-17 iki 2015-05-19, 2015-05-26, 2015-05-29, nuo 2015-06-03 iki 2015-06-04, nuo 2015-06-09 iki 2015-07-20, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, taip pat 2015-03-24, kai išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ir 2015-07-21, kai buvo perkeltas į 1-ąją sekciją, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad kameros neatitinka higienos normų, t. y. jose šalta, drėgna, yra pelėsis.

Vadovaujantis HN 76:2010 24, 56, 60 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių; esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla.

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-07-10 patikrinimo akto matyti, kad atlikus kameros Nr. 405, kurioje kalėjo pareiškėjas, operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę buvo nustatyta, kad šioje kameroje santykinė oro drėgmė, temperatūra atitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimus (kameroje Nr. 405 santykinė oro drėgmė siekė 54,4 %, temperatūra – 23 oC), ant sienų ir lubų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (b. l. 39–42). Kitų pažeidimų, aktualių šiam ginčui, Vilniaus visuomenės sveikatos centras nenustatė. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri, ginčo laikotarpiu, atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus (b. l. 81–84). Šie į bylą pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo argumentus dėl antisanitarinių sąlygų (šalta, drėgna, yra pelėsis) bei patvirtinta, kad atsakovas siekia užtikrinti kiek įmanoma geresnes kalinimo sąlygas suimtiesiems ir nuteistiesiems, rūpinasi švaros palaikymu kamerose.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. ir V. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis adm. byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis adm. byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis adm. byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis adm. byloje Nr. A525-2542/2012 ir kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti 500 Eur neturtinę žalą atitinkamai už laikotarpį, kai jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²), t. y. už laikotarpį nuo 2015-03-20 iki 2015-07-23 (skundo padavimo dienos).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-04-11 iki 2015-04-13, 2015-04-15, nuo 2015-04-16 iki 2015-04-21, nuo 2015-04-24 iki 2015-05-16, 2015-05-20 iki 2015-05-25, 2015-05-27 iki 2015-05-28, nuo 2015-05-30 iki 2015-06-02, nuo 2015-06-05 iki 2015-06-08 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas (2,6 m² – 3,52 m²), t. y. iš viso 49 dienas.

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, iš viso 49 dienas, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 6 eurų (LVAT 2015-03-25 nutartis adm. byloje Nr. A-533-442/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis adm. byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis adm. byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis adm. byloje Nr. A-1169-442/2015 ir kt.), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais (iš viso 49 dienas) buvo perpildytos, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 270 Eur neturtinės žalos dydis laikotarpiu nuo 2015-03-23, nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10, 2015-04-14, nuo 2015-04-22 iki 2015-04-23, nuo 215-05-17 iki 2015-05-19, 2015-05-26, 2015-05-29, nuo 2015-06-03 iki 2015-06-04, nuo 2015-06-09 iki 2015-07-20, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, taip pat 2015-03-24, kai išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ir 2015-07-21, kai buvo perkeltas į 1-ąją sekciją, t. y. už 49 kalinimo dienas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatytos normos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. I. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui P. I. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinę žalą.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė