Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. R. šeimynos pareiškimą dėl juridinę reikšmę palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. S., valstybinė įmonė (toliau - VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja M. R. šeimyna, atstovaujanti globotinį M. S., tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio, V. S., mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama valdyti paveldimą turtą priėmė visą V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

2. Nurodė, kad pareiškėja M. R. šeimyna yra nepilnamečio vaiko M. S. globėja ir turto administratorė. M. S. yra mirusios N. S. vaikaitis ir jos įpėdinis, nes po senolės mirties kreipėsi į notarų biurą ir priėmė palikimą. N. S. sutuoktinis V. S., yra miręs (duomenys neskelbtini). N. S. vaikas yra suinteresuotas asmuo R. S., kitų įpėdinių nėra. Po V. S. mirties sūnus jo palikimo nepriėmė, į notarą nesikreipė, testamentinių įpėdinių taip pat nėra. Pareiškėjos globotinio senolė N. S. po savo sutuoktinio V. S. mirties (duomenys neskelbtini) į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdama valdyti V. S. turtą iškart po jo mirties. V. S. ir N. S. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, tai yra butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kur abu sutuoktiniai ir visą laiką gyveno. Kadangi po V. S. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau N. S., toliau likus gyventi jų bendrame bute, juo naudotis kaip savo, todėl laikytina, kad N. S. po savo sutuoktinio V. S. mirties iš karto pradėjo valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą. Tam, kad pareiškėjos globotinis M. S. galėtų paveldėti visą N. S. priklausantį turtą yra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S. po sutuoktinio V. S. mirties, (duomenys neskelbtini), pradėdama valdyti paveldimą turtą priėmė visą V. S. palikimą.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės?

5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad N. S. mirė (duomenys neskelbtini), jos paveldimą turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), skola UAB „Šiaulių vandenys“, UAB „Ignitis“, UAB „Mano būstas Šiauliai“ (el. bylos apyrašo 25, 27 b. l.). Pareiškėja M. R. šeimyna (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu paskirta nepilnamečio vaiko M. S. globėja ir turto administratore (el. bylos apyrašo 9-20 b. l.). V. S. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki (duomenys neskelbtini) nėra (el. bylos apyrašo 23, 30 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga - 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

7. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 586/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

8. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nepilnamečio M. S. senolė N. S. priėmė po sutuoktinio V. S. mirties atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes turtą prižiūrėjo ir juo naudojosi, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą - per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).

9. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas sprendžia, kad kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjos globotiniui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Nustačius, kad N. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S., po sutuoktinio V. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti, pareiškėjos globotinis turės galimybę priimti visą senolės palikimą. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.?

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos M. R. šeimynos, atstovaujančios globotinį M. S., pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi ((duomenys neskelbtini)), po sutuoktinio V. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) (a. k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.