Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-21 · Administracinė byla Nr. eI-3359-402/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
eI-3359-402/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00569-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Atsakovas
Alytaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
V. Ž.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3359-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00569-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms D. B. ir E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 1225; 2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių priimti sprendimą – pareiškėjai V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

Pareiškėja skunde nurodo, kad su Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 1225 nesutinka. Socialinės paramos skyrius skundžiamą sprendimą priėmė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame nurodyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę: patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja.

2018 m. vasario 21 d. Socialinės paramos skyriaus specialistė D. B. su kolege atvyko į pareiškėjos gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad Socialinės paramos skyriuje sprendžiama dėl jos prašymų skirti piniginę socialinę pašalpą ir dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., todėl yra būtina patikrinti gyvenimo sąlygas ir surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu bus nustatyta, ar prašymus patenkinti. Specialistės patikino, kad joms viskas aišku, ir davė pareiškėjai tuščią tik spausdintu šriftu surašytą dokumentą, kurio apačioje nurodė įrašyti vardą, pavardę, datą ir pasirašyti. Kadangi į Socialinės paramos skyrių ji jau ne kartą kreipėsi dėl socialinių išmokų ir kompensacijų ir su specialistėmis yra bendravusi, jos ir anksčiau yra buvę pareiškėjos namuose ir tikrinę gyvenimo sąlygas bei surašę buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, todėl nekilo įtarimų ar abejonių, kad Socialinės paramos skyriaus specialistės elgiasi netinkamai. Pareiškėja nuo pat gimimo gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), šeimos nesukūrusi, vaikų neturi, mirus tėvams, šiame bute gyvena visiškai viena. Jai buvo įteiktas 2018 m. vasario 21 d. pranešimas Nr. 6367 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas“, kuriame nurodyta, kad 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 1225 yra nustatyta, jog ji neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Pareiškėjai žodžiu buvo paaiškinta, kad 2018 m. vasario 21 d. patikrinus gyvenimo sąlygas buvo surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad jos bute nuo 2018 m. sausio 1 d. gyvena G. M., kuris šiuo adresu nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos. Buvo pažymėta, jog G. M. moka jai 50,00 Eur nuomos mokestį. Pareiškėja pateikė paties G. M. parašytą pranešimą, kuriame jis patvirtina niekada negyvenęs ir negyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini). Jis netgi nurodo, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė gretimų savo kaimynų rašytinius patvirtinimus, kad bute adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena tik ji, ir niekas kitas jame negyveno ir negyvena. Dar pateikė daugiabučio Naujoji g. 36 pirmininkės patvirtinimą, kad bute adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena tik ji viena. Tačiau į jos pateiktus dokumentus niekas nekreipė dėmesio. Atsakovė papildomai nekvietė jos atvykti į skyrių ir neprašė pateikti papildomų dokumentų ar įrodymų. Mano, kad atsakovės priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka. Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad 2018 m. sausio 24 d. V. Ž. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių su prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. AS-3698 už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Prašyme-paraiškoje pareiškėja nurodė norinti gauti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas.

Prašymo pateikimo metu patikrinus duomenų bazių registrus nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3616 pardavė nuosavybės teise turėtą žemės sklypą. Pareiškėjos paprašyta į Socialinės paramos skyrių pristatyti turto pirkimo–pardavimo sutartį. Prašymo pateikimo metu pareiškėja neigė pardavusi turtą, tačiau 2018 m. vasario 20 d. į Socialinės paramos skyrių pristatė pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad V. Ž., atstovaujama įgalioto asmens E. K., pardavė žemės sklypą už 2490,00 Eur. Pareiškėja 2018 m. vasario 21 d. taip pat pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad motinos laidotuvėms buvo pasiskolinusi 2900,00 Eur, todėl 2017 m. birželio mėnesį pardavusi sodą grąžino skolą ir pinigų už parduotą turtą neturi.

Pildydama 2018 m. sausio 24 d. prašymą-paraišką pareiškėja nurodė pajamas, kurios skaičiuojamos skiriant piniginę socialinę paramą, t. y. prašymo 1 priedo 20 eilutėje pareiškėja nurodė, kad gauna 50,00 Eur už nekilnojamojo daikto nuomą ir minėtą sumą patvirtino savo parašu. 2018 m. sausio 25 d. G. M. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių su prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. AS-4101 už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Prašyme G. M. nurodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini).

2018 m. vasario 5 d. skyriaus specialistėms patikrinus G. M. buities ir gyvenimo sąlygas nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), jis buvo rastas namuose. G. M. nurodė, kad gyvena pareiškėjos bute ir už nuomą moka 50,00 Eur per mėnesį, bendro ūkio neveda, pateiktus paaiškinimus patvirtino savo parašu.

2018 m. vasario 21 d. skyriaus specialistė D. B. patikrino pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygas, surašė buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Patikrinimo metu pareiškėja paaiškino, kad nuo 2018 m. sausio mėnesio jos bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena G. M., kurio gyvenamoji vieta bute nedeklaruota. Pareiškėja paaiškino, kad su G. M. bendro ūkio neveda, už būsto nuomą G. M. jai moka 50,00 Eur per mėnesį.

2018 m. vasario 21 d. priimtas sprendimas Nr. 1225 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, kuriuo nustatyta, kad V. Ž. neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

2018 m. vasario 21 d. pranešimu Nr. 6367 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ pareiškėja buvo informuota, kad nustatyta, jog ji neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 9 dalis numato, kad buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti. Atsižvelgiant į buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes 2018 m. vasario 21 d. priimtas sprendimas Nr. 1225 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, kuriuo nustatyta, kad V. Ž. neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Prašymas skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nepatenkintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu (deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba būste nuolat faktiškai gyvena asmenys, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja). 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 7131 V. Ž. skirta socialinė pašalpa nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d.

Atsiliepimas

Atsakovė teigė, kad pareiškėja skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad nėra gavusi skundžiamo sprendimo, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 15 punktu, prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, o pareiškėjai Socialinės paramos skyriuje buvo įteiktas 2018 m. vasario 21 d. pranešimas Nr. 6367 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, kuriame asmuo informuojamas apie paramos neskyrimą, nurodomas sprendimo numeris ir data, sprendimo apskundimo tvarka.

Nesutinka su pareiškėjos skundu dėl galimai neteisingo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto užpildymo. Siekiant objektyvaus piniginės socialinės paramos gavėjų buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo, pas pareiškėjus visada vyksta 2 skyriaus specialistai, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas užpildomas bendraujant su žmogumi, jis susipažįsta su akte pateikta informacija ir ją patvirtina savo parašu (arba atsisako pasirašyti). Pareiškėja už nuomą gaunamą 50,00 Eur sumą savo ranka įrašė 2018 m. sausio 24 d. pateiktame prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti Nr. AS-3698 ir įrašytą sumą dar patvirtino savo parašu. Nurodo, jog pareiškėjos argumentai atmestini ir skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 1225; 2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių priimti sprendimą – pareiškėjai V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

Bylos duomenimis, 2018 m. sausio 24 d. V. Ž. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių su prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. AS-3698 už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Prašyme-paraiškoje V. Ž. nurodė norinti gauti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas.

Pildydama 2018 m. sausio 24 d. prašymą-paraišką, pareiškėja nurodė pajamas, kurios skaičiuojamos skiriant piniginę socialinę paramą, t. y. prašymo 1 priedo 20 eilutėje pareiškėja nurodė gaunanti 50,00 Eur už nekilnojamojo daikto nuomą ir minėtą sumą patvirtino savo parašu. 2018 m. sausio 25 d. G. M. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių su prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. AS-4101 už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Prašyme G. M. nurodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini).

2018 m. vasario 5 d. skyriaus specialistėms patikrinus G. M. buities ir gyvenimo sąlygas nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), asmuo buvo rastas namuose. G. M. nurodė, kad gyvena pareiškėjos bute ir už nuomą moka 50,00 Eur per mėnesį, bendro ūkio neveda, pateiktus paaiškinimus patvirtino savo parašu.

2018 m. vasario 21 d. skyriaus specialistė D. B. patikrino pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygas, surašė buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Patikrinimo metu pareiškėja paaiškino, kad nuo 2018 m. sausio mėnesio jos bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena G. M., kurio gyvenamoji vieta bute nedeklaruota. V. Ž. paaiškino, kad su G. M. bendro ūkio neveda, už būsto nuomą G. M. jai moka 50,00 Eur per mėnesį. Tokias aplinkybes pareiškėja patvirtino savo parašu, pasirašydama buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą.

2018 m. vasario 21 d. priimtas sprendimas Nr. 1225 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, kuriuo nustatyta, kad V. Ž. neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

2018 m. vasario 21 d. pranešimu Nr. 6367 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ pareiškėja buvo informuota, kad nustatyta, jog ji neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

Kaip jau minėta, pareiškėja 2018 m. sausio 24 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. AS-3698. Prašymo pateikimo metu skyriaus specialistė patikrino duomenų bazių registrus ir nustatė, kad pareiškėja 2017 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3616 pardavė nuosavybės teise turėtą žemės sklypą. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 17 punktas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą į pajamas įskaitomos turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą), todėl pareiškėjos buvo paprašyta į Socialinės paramos skyrių pristatyti turto pirkimo–pardavimo sutartį. Prašymo pateikimo metu pareiškėja neigė pardavusi turtą, tačiau 2018 m. vasario 20 d. į Socialinės paramos skyrių pristatė pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad V. Ž., atstovaujama įgalioto asmens E. K., pardavė žemės sklypą už 2490,00 Eur. Pareiškėja 2018 m. vasario 21 d. taip pat pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad motinos laidotuvėms buvo pasiskolinusi 2900,00 Eur, todėl 2017 m. birželio mėnesį pardavusi sodą grąžino skolą ir pinigų už parduotą turtą neturi.

2018 m. vasario 21 d. skyriaus specialistė D. B. patikrino V. Ž. buities ir gyvenimo sąlygas, surašė buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. BTA 8529, kuriame nurodoma, kad pareiškėja pardavė sodą, tačiau grynųjų pinigų neturi, kadangi už gautus pinigus padengė pasirašyto vekselio skolą. Patikrinimo metu pareiškėja paaiškino, kad nuo 2018 m. sausio mėnesio jos bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena G. M., kurio gyvenamoji vieta bute nedeklaruota. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad su G. M. bendro ūkio neveda, už būsto nuomą G. M. jai moka 50,00 Eur per mėnesį. Už nuomą gaunamos pajamos sudaro 50,00 Eur.

Atmestini pareiškėjos argumentai, jog patikrinus buities ir gyvenimo sąlygas jai buvo pateiktas neužpildytas aktas („tuščias lapas“), kurį ji pasitikėdama darbuotojais pasirašė, o vėliau akte buvo įrašyti duomenys, neatitinkantys tikrovės. Pareiškėja yra veiksnus asmuo, todėl turi suprasti, jog neužpildyti dokumentai nepasirašomi, ir tokių savo veiksmų galimas pasekmes. Be to, pareiškėjos argumentai yra paneigti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, o būtent ji pati savo ranka įrašė akte sumą, gaunamą už būsto nuomą, – 50,00 Eur ir patvirtino tai savo parašu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėja ginčija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 1225 dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, kuriuo nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. neturi teisės į minėtas kompensacijas. Prašymas skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nepatenkintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu (deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba būste nuolat faktiškai gyvena asmenys, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja). Taigi, sprendime aiškiai ir logiškai, nedviprasmiškai išdėstyti argumentai bei nurodytas teisinis tokio priimto sprendimo pagrindas, todėl ginčijamas sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus. Taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas naikintinas.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 17 punktas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą į pajamas įskaitomos turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą), todėl pareiškėjos buvo paprašyta į Socialinės paramos skyrių pristatyti turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurią ji pateikė vėliau. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 9 dalis numato, kad buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti. Atsižvelgiant į buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, 2018 m. vasario 21 d. priimtas sprendimas Nr. 1225 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, kuriuo nustatyta, kad V. Ž. neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Prašymas skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nepatenkintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu (deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba būste nuolat faktiškai gyvena asmenys, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja). Taigi, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Antruoju reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių priimti sprendimą – pareiškėjai V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Toks reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl skundžiamo akto panaikinimo. Netenkinus reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Be to, pažymėtina, jog Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatyta, kad kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjos skundas atmestinas.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė