Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui D. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvada teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaikių teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi atsakovas ieškinį pripažįsta, jam apie posėdį pranešta tinkamai, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl civilinė byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-12-05 išduotame gimimo liudijime AB Nr. 111962, įrašo Nr. 408, vaiko A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), motina įrašyta G. D., įrašo apie vaiko tėvą nėra.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kitais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2–3 dalys).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2014 metų pradžioje, pradėjo draugauti. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra V. M., kurios tėvas yra atsakovas. Po dukros gimimo, nuo 2015 metų liepos mėnesio iki 2016 metų birželio mėnesio šalys gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A.. Apie ieškovės nėštumą atsakovas žinojo, vaiką jis pripažįsta, bet jo neįregistravo, nes niekaip nerasdavo laiko, o vėliau nebeturėjo laiko, nes buvo suimtas. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir ieškovė, atsakovas tėvystės neginčija, sutinka A. D. duoti savo pavardę.

Teismas įvertinęs ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimus, tai, jog atsakovas tėvystės neginčija ir pripažįsta jog A. D. yra jo sūnus, daro išvadą, jog atsakovas D. M. yra G. D. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. D. tėvas, todėl ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkintinas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. D. be sūnaus A. D. išlaiko ir bendrą šalių dukrą V. M.. Nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi, šiuo metu niekur nedirba, laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-10-31 gavo socialines išmokas, kurios vidutinis dydis per mėnesį siekė 129,31 Eur.

Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo sutiko. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, todėl teismas savo iniciatyva bei suteikta teise šeimos bylose būti aktyviam iš viešų registrų išsitraukė pažymas apie atsakovo turimą turtą. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras ir VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog atsakovo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių nėra. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sūnaus išlaikymui ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 70 Eur kas mėnesį, nors sūnui išlaikyti reikalinga skirti apie 400 Eur per mėnesį, kad patenkinti jo minimalius biologinius, lavinimo, sveikatos apsaugos, gyvenamos patalpos poreikius, užtikrinančius tai, kad vaikas užaugtų pilnaverte asmenybe. Minėtos sumos sūnaus išlaikymui, kol atsakovas prie išlaikymo neprisideda, ieškovė neišleidžia, nes neturi tokių galimybių. Mano, kad šiuo metu nėra patenkinami ir patys būtiniausi vaiko poreikiai, nes ieškovė negali nupirkti vaisių, mėsos, vitaminų.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečiui A. yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, vaikas specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį, pageidauja, kad sūnaus išlaikymui iš atsakovo būtų priteista po 70 Eur kas mėnesį. Teismas pripažįsta, kad ši suma yra minimali, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, prašoma priteisti suma yra proporcinga atsakovo turtinei padėčiai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus nepilnamečio vaiko kasdieninius poreikius, tėvų turtinę padėtį, į tai, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. išlaikymui priteistina po 70 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2018-02-09 iki vaiko pilnametystės (CK 1.2, 1.5, 3.192 straipsniai).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Kadangi sūnus gyvena su ieškove, ieškovė skirtina vaiko lėšų tvarkytoja (CK 3.190 straipsnio 1dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo

Nustatydamas nepilnamečio sūnaus A. D. gyvenamąją vietą, teismas atsižvelgia į ieškovės pareikštą valią, į tai, kad atsakovas auginti vaiko šiuo metu neturi galimybės, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę ir mano, kad nepilnamečio A. D. gyvenimas su motina labiausiai atitinka vaiko interesus, vaikas nuo gimimo gyvena su mama, su mama juos sieja tvirtas tarpusavio ryšys (CK 3.169, 3.174 straipsniai).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: tėvas D. M. gali bendrauti su sūnumi A., kai turės tokią galimybę, apie pageidavimą bendrauti pranešdamas ieškovei prieš 2 dienas SMS žinute. Ši bendravimo tvarka nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai (CK 3.170 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 19 Eur (70 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. (byla vedama elektronine forma), kuris priteistinas iš atsakovo.

Ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Advokato užmokestis šioje byloje yra 279,50 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo 279,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146, 3.148 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2018-02-09, iki A. D. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio sūnaus A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas D. M. gali bendrauti su sūnumi A. D., kai turės tokią galimybę, apie pageidavimą bendrauti pranešdamas ieškovei prieš 2 (dvi) dienas SMS žinute.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 279,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 50 ct) už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai (įmokos kodas 5630).

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.