Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Jevgenijai Grigorjevai, vertėjaujant Ritai Daškevičienei, dalyvaujant ieškovei G. L., ieškovės atstovei J. D., atsakovui V. A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui A. V. L. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. L. teisme pareiškė ieškinį atsakovui V. A. L. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 3 apylinkės teisme, turtas nebuvo dalijamas. Bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės pagrindais tuo metu sutuoktiniams priklausė 3 kambarių 44.45 kv.m ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) kuris buvo krosninio šildymo, be patogumų, ir V. L. personalinė įmonė. Ieškovė nurodė nežinanti apie įmonės veiklą ir jos vertę. Po santuokos nutraukimo atsakovas išsikėlė iš buto, išėjo gyventi su kita moterimi. Nuo 1994 m. atsakovas bute negyvena, juo nesirūpina, nemoka jokių buto mokesčių, neprisideda prie būtinųjų išlaidų butui išlaikyti ir išaugoti. Ieškovė nurodė, kad ji savo ir savo giminaičių lėšomis iš esmės pertvarkė ir suremontavo butą, ji įrengė vandentiekį, kanalizaciją įstatė naujus langus, pakeitė duris, įrengė tualetą, vonios kambarį, pilnai suremontavo virtuvę ir kambarius. Darbus vykdė ūkio būdu, tam išleido apie 22.002,00 Lt, tai patvirtina čekiai, patvirtins darbus atlikę liudytojai. Butas buvo šildomas malkomis, nuo 1994 iki 2012 m butui apšildyti ji pirko malkų už 4.075,00 Lt, už butui teikiamas paslaugas sumokėjo 3.089,84 Lt, ne visi mokėjimo dokumentai išsaugoti. Atsakovas niekada nepretendavo į butą, neprašė jo padalinti, taigi, faktinis turto pasidalijimas įvyko iš karto po santuokos nutraukimo – ieškovei teko butas, atsakovui – jo įmonė. Būtinybė teisiškai padalinti santuokoje įgytą turtą iškilo antstoliams areštavus butą už atsakovo asmenines skolas (butas registruotas atsakovo vardu). Pagal VĮ Registrų centras pažymą buto vertė yra 67.600,00 Lt. Ieškovė pagal CK 3.123 str. prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai didesnę turto dalį, kadangi faktinis turto padalijimas jau įvyko, ji viena rūpinosi butu, iš savo asmeninių lėšų jį iš esmės pagerino. Ieškovė prašo priteisti jai butą natūra, jai išmokant 10.000,00 Lt dydžio kompensaciją atsakovui (Ieškinys, b.l. 1-2).

Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė (b.l. 43, 44).

Į bylą trečiuoju asmeniu įstojęs atsakovo kreditorius N. G. vėliau nurodė, kad skola jam sumokėta, teismas tenkino prašymą atsiimti savarankišką reikalavimą, 2012-07-11 d. nutartimi N. G. savarankišką reikalavimą paliko nenagrinėtu (b.l. 80-81, 101-102).

Šalių nurodytas kreditorius AB Lesto į bylą neįstojo (b.l. 92, 93), atsakovas nurodė, kad skolą jis sumokėjo. Kitų kreditorių šalys nenurodė.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. L. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, atsakovo vardu registruotą įmonę priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, kompensacijos jai už įmonę neišmokėti, butą priteisti jai natūra, įpareigojant išmokėti atsakovui 10.000,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad jiems skiriantis atsakovas žadėjo butą palikti jai, per visą šį laiką pretenzijų dėl buto nekėlė. Poreikis padalinti santuokoje įgytą butą teisiškai atsirado tada, kai antstoliai 2010 m. areštavo butą už asmenines atsakovo skolas, paskelbė buto varžytines. Kad neprarastų buto, ieškovė paskambino atsakovui dalį pinigų skolai sumokėti jis atrado, ieškovė paskolino jam 5.000,00 Lt (jis pasirašė šiai sumai vekselį), tada varžytinės buvo atšauktos. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovas turi dar vieną 25.000,00 Lt skolą. Paprašius grąžinti 5.000,00 Lt, atsakovas sakė pamiršti apie skolą, pradėjo grasinti, kad išmes iš namų. Atsakovas santuokos metu ir vėliau buvo nesąžiningas, jis nieko nesakęs įsteigė individualią įmonę, vėliau santuokos metu 1993 m. buvo įgytas dar vienas butas (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas slapta perrašė butą savo motinos vardu, vėliau paliko šeimą – ieškovę su nepilnamete dukra, bute (duomenys neskelbtini) g. gyveno su kita moterim. Atsakovas nemokėjo alimentų, visiškai nepadėjo auginti dukros, kuri dabar jau pilnametė, nepadėjo išlaikyti buto, nors ieškovė ne kartą prašė jo pagalbos. Atsakovui išėjus, buto (duomenys neskelbtini) būklė buvo tiesiog tragiška, be kita ko, atsakovas apgyvendino jame savo draugą alkoholiką, stogas buvo visiškai supuvęs, į vidų varvėjo vanduo, tekdavo statyti voneles, kad vanduo nebėgtų visur, bute nebuvo tualeto, nebuvo dušo, tualetas lauke. Buvo supuvusios ir buto grindys, nebuvo dujų, maistas buvo gaminamas ant krosnelės, nebuvo vandens, vandenį tekdavo neštis iš lauke esančios vandens kolonėlės. Ieškovė prašė padėti jai su dukra, bent suremontuoti stogą, tačiau atsakovas pasakė, kad jis neturi pinigų ir padėti negali. Savo rankomis ir kas mėnesį sutaupytomis lėšomis ūkio būdu ieškovė nurodė viena tvarkiusi butą, palaipsniui įvedė vandentiekį, kanalizaciją, bute įrengė tualetą, dušą, pastatė boilerį, dabar bute yra ir šaltas ir šiltas vanduo, suremontavo stogą, apšiltino butą ir stogą, įrengė grindis, pakeitė buto elektros instaliaciją tiek lauke, tiek viduje, pakeitė naujus plastikinius langus, remontavo krosnį, o pastaruoju metu pastatė naują krosnį. Ieškovė nurodė iš esmės pagerinusi butą viena, atsakovas visiškai neprisidėjo nei lėšomis, nei darbu. Ieškovė nurodė visų čekių neišsaugojusi, realiai buto pagerinimui ji išleido apie 50.000,00 – 60.000,00 Lt. Butas šildomas krosnimi, per tą laiką, kai santuoka nutraukta iki šiol teko pirkti malkas ir šildyti – kad butas nedrėktų ir nepūtų, atsakovas visiškai neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo, vien šildymui malkomis ieškovė nurodė išleidusi 4.075,00 Lt (b.l. 126, 134-135, 189).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 178 str.).

Teismo posėdyje ištyrus bylos įrodymus, išanalizavus bylos dalyvių argumentus ir žodinius bei rašytinius paaiškinimus, o taip pat išklausius liudytojų parodymus, nustatyta, kad ieškovės G. L. ir atsakovo V. A. L. (L.) santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), ji nutraukta Vilniaus m. 3 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie santuokos nutraukimą Vilniaus m. CM skyriuje atliktas (duomenys neskelbtini) (Sprendimas, santuokos liudijimas, ištuokos liudijimas, b.l. 5-8). Iš teismo sprendimo matyti, kad nutraukiant šalių santuoką santuokoje įgytas turtas nebuvo dalinamas.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2011-12-07 išrašo matyti, kad 1992-06-25 atsakovo V. A. L. nuosavybės teise registruotas trijų kambarių 44.45 kv.m ploto butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagrindas – 1992-06-25 pirkimo – pardavimo sutartis Nr.3477 pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr.I-1374 (b.l. 2). Šalys nurodė, kad butas įgytas santuokos metu ir yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.). VĮ Registrų centro 2011-09-22 pažymoje nurodyta, jog minimo buto vidutinė rinkos vertė 2011-09-21 d. buvo 67.600,00 Lt (b.l. 4). Atsakovas parengiamajame teismo posėdyje nurodė, jog buto rinkos vertės neginčija. Pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, atsakovas pareiškė, jog nesutinka su minima buto kaina, ketina prašyti skirti ekspertizę buto vertei nustatyti, tačiau šalys raštu susitarė, jog ginčo buto rinkos vertė teismo posėdžio dieną yra 80.000,00 Lt (b.l. 185), atsakovas prašymo dėl ekspertizės atsisakė. Šalys taip pat nurodė, kad santuokos metu atsakovas V. A. L. (duomenys neskelbtini) įsteigė individualią įmonę V. L. personalinė įmonė, kurios kodas (duomenys neskelbtini), tai patvirtina atsakovo pateikta Vilniaus m. savivaldybės teisės departamento rejestro tarnybos individualios įmonės įregistravimo pažymos kopija ir SoDra pažyma (b.l. 145, 51). Atsakovas V. A. L. nurodė, kad įmonė jau keletą metų veiklos nevykdo, šalys teismo posėdyje nurodė, kad įmonės vertė nulinė. Teismui pateiktos minimos įmonės pajamų deklaracijos už 1998 – 2006 metus (b.l. 146-179), iš kurių matyti jog paskutiniu laikotarpiu darbuotojų įmonėje nėra, atsakovas nurodė, kad įmonė nevykdo veiklos nuo 2006-01-01 iki šiol. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad minėta įmonė Juridinių asmenų tvarkytojui metinių finansinių atskaitomybių dokumentų neteikė. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismas sutinka su šalių argumentu, jog įmonės vertė yra nulinė.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006;2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; kt.). Esant šalių susitarimui, teismas pripažįsta, kad nagrinėjant bylą iš esmės ginčo buto rinkos vertė teismo posėdžio dieną yra 80.000,00 Lt, ginčo įmonės vertė nulinė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas).

Spręsdamas šalių ginčą, teismas pažymi, jog privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Dalijant sutuoktinių turtą turi būti sudaromas jo balansas. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kasacinis teismas tokios rūšies bylose ne kartą pažymėjo, jog įstatymų leidėjas šioje teisės normoje vartoja bendrąją sąvoką „turtas“, tačiau Turtas kaip civilinių teisių objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias asmenys (civilinės teisės subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtas gali būti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės). Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įsigijo turto – butą ir įmonę. Šalys nenurodė, kad santuokos metu butų įgijusios kreditorių. Po santuokos 1994 m. nutraukimo atsakovas buvo įgijęs asmeninių kreditorinių prievolių - N. G., UAB LESTO, tačiau šias prievoles įvykdė. Ieškovė nurodė, kad antstoliams areštavus ginčo butą dėl asmeninių atsakovo skolų, ji paskolino atsakovui 5.000,00 Lt, kuriuos jis sumokėjo antstoliui ir įsipareigojo ieškovei grąžinti, tai patvirtindamas 2010 m. gruodžio 8 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (Vekselis, b.l. 115). Šios aplinkybės atsakovas neginčijo, nurodė, kad 1.000,00 Lt pagal vekselį jis ieškovei grąžino. Ieškovė 1.000,00 Lt grąžinimą pripažino (b.l. 133). Tarp šalių nesant ginčo, teismas konstatuoja, jog asmeninė atsakovo skola ieškovei pagal 2010-12-08 vekselį sudaro 4.000,00 Lt.

Nustatęs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis) ir turto vertę (CK 3.119 straipsnis), dalindamas santuokoje įgytą turtą teismas turi spręsti dėl buvusių sutuoktinių ieškovės ir atsakovo tenkančių turto dalių (CK 3.117, 3.123 straipsniai) bei paskirstyti dalijamą turtą ieškovei ir atsakovui. Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje nurodytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nelygios sutuoktiniams tenkančio turto dalys gali būti nustatytos ir jeigu sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę (CK 3.123 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovė teisme tokias aplinkybes nurodė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą ji nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas dar vienas atvejis, kai dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, net ir laikantis bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, faktinės sutuoktiniams tenkančio turto dalys gali būti nevienodos: vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, suma. Tokių aplinkybių buvimas byloje taip pat nėra įrodytas CPK leistinais įrodymais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali inter alia tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo laikomas nevienodas asmenų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ar kūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, įvertinus vienos iš šalių didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, teismams atsiranda pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-345/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007).

Iš ieškovės (b.l. 126, 134-135) ir atsakovo (b.l. 183, 187-188) paaiškinimų teisme bei iš liudytojų O. P. (b.l. 127, 137), V. U. (b.l. 128, 136-137), R. G. (b.l. 129, 135-136), V. Š. (b.l. 130, ), A. Ž. (b.l. 131, 137-138), J. G. (b.l. 132, 138) parodymų ir iš ieškovės pateiktų nuotraukų (b.l. 120-125) nustatyta, kad atsakovui palikus šeimą ir išsikėlus iš ginčo buto, ieškovė viena savo asmeninėmis lėšomis ir jėgomis butą ūkio būdu kapitaliai suremontavo taip padidindama jo vertę, ieškovė apšiltino būstą, suremontavo grindis, sienas, stogą, įstatė naujus langus, įrengė vandentiekį ir kanalizaciją, vandens šildymo įrenginius, kitus patogumus, kurių iki tol bute nebuvo – tualetą, vonią, kriauklę, maisto gaminimo vietą (dujomis). Ieškovė pateikė statybinių medžiagų įgijimo per laikotarpį nuo 2001 m. iki 2012 m. liepos mėn. kvitų 11.058,07 Lt sumai (b.l. 9-28, 116-119, originalai pridedami voke), vertinant rašytinius įrodymus kartu su liudytojų parodymais, teismui nekyla abejonių, kad šios statybinės medžiagos buvo panaudotos ginčo buto remontui: liudytojas V. U. paliudijo, kad jis ginčo bute ieškovės prašymu nuo 2003 m. etapais atliko apdailos darbus, sutvarkė grindis, sienas, lubas, už darbą jam buvo apmokėta 10.000,00 Lt; O. P. paliudijo, kad ginčo bute ieškovės prašymu nuo 2003 m. darė apdailos darbus, įrengė kriauklę, tualetą, dušą, pastatė boilerį, sutvarkė santechniką virtuvėje, už darbus iš ieškovės gavo apie 1.300,00 Lt; A. Ž. paliudijo, kad ginčo bute ieškovės prašymu prieš 7 – 8 m. darė elektros instaliacijos darbus lauke ir viduje, keitė senus laidus, saugiklius, jungiklius ir kita, pajungė boilerį. Už darbus jam ieškovė sumokėjo apie 1.000,00 Lt; liudytojas J. G. paliudijo, kad prieš metus remontavo ginčo bute krosnį, ji buvo avarinės būklės, šiais metais įrengė naują krosnį. Už darbus jam sumokėta 2.500,00 Lt. Ieškovė įrodė, kad būsto pagerinimui ji išleido 25.858,07 Lt (už darbus ir medžiagas).

Pasisakydamas dėl kompensavimo sutuoktiniui už panaudotas asmenines lėšas turtui įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kasacinis teismas vadovaujasi nuostata, kad tokiais atvejais taikomas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti ar iš esmės pagerinti, mechanizmas, bet CK 3.123 straipsnio nuostatos - pirmiau nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. Z. v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-463/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., byla Nr. 3K-3-220/2007 ir kt.). Ši praktika taikytina ir santuokoje įgyto turto esminiam pagerinimui. Lėšų kompensavimo principas reikalautų, kad būtų kompensuojama tiek lėšų, kiek jų panaudota kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Tuo tarpu sprendžiant dėl panaudotų sutuoktinio asmeninių lėšų kompensavimo padalijant bendrąją jungtinę nuosavybę svarbūs tokie kriterijai kaip investicijos būtinumas ir jos panaudojimo racionalumas. Vertindamas bylos įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ginčo buto būklė šalims nutraukus bendrą gyvenimą buvo kritinė ir neatitiko šeimos ir tuomet augusios nepilnametės dukters poreikių į būstą užtikrinimui. Teismas pripažįsta, kad ieškovės atlikti būsto pagerinimo darbai buvo būtini ir racionalūs. Teismas taip pat vertina kito sutuoktinio valia dėl remonto darbų ir tam reikiamų lėšų panaudojimo. Ieškovė ir liudytojai patvirtino, kad atsakovui buvo žinoma kokia ginčo buto būklė ir kad būtinas remontas (pro stogą tekėjo vanduo, bute buvo šalta, nebuvo nei šilto nei šalto vandens, tualeto, kur nusiprausti, kur gaminti maistą), o prašomas prisidėti prie šių darbų atsakovas tai padaryti atsisakė. Ieškovės atliktų investicijų pobūdis yra ilgalaikis, racionalus ir didinantis ginčo buto vertę. Teismas daro išvadą, kad ieškovės asmeninių lėšų panaudojimas buvo sėkmingas, nes sukūrė vertingesnį visą bendrasavininkių turtą. Teismas pabrėžia, kad asmeninių lėšų panaudojimo kompensavimas negali būti vykdomas tik iš vieno sutuoktinio turto dalies, nes jos buvo skirtos viso turto vertei didinti. Kasacinis teismas nurodė, kad teisinga būtų panaudotas lėšas įvertinti ir išskaidyti turto savininkams proporcingai jų turimai turto daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje N. M. V. A. M. ir M. M., bylos Nr. 3K-3-361/2010). Teismas daro išvadą, kad CK 3.123 straipsnio nuostatos taikymas šiuo atveju yra pagrįstas ir yra pagrindas nurodytą aplinkybę vertinant nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir ieškovei teisingai ir adekvačiai jos įnašui kompensuoti panaudotas bendrajai jungtinei nuosavybei gerinti lėšas jai skiriant tris ketvirtąsias dalis turto, o atsakovui vieną ketvirtąją dalį turto.

Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, įstatyme prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatyta, kad jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas daro išvadą, jog šioje byloje parenkant turto padalijimo būdą turto dalijimas natūra neadekvačiai pažeistų ieškovės teises, kadangi šalių santykiai ilgą laiką įtempti ir konfliktiški dėl to, kad atsakovas paliko šeimą, laiku nemokėjo alimentų, dėl to, kad ne vieną kartą asmeninių atsakovo skolų antstoliai vienintelį turimą atsakovės gyvenamą būstą areštuodavo, atsakovas nuo santuokos nutraukimo visiškai neprisidėjo išlaikant būstą, nemokėjo jokių komunalinių mokesčių (vien už būsto šildymą ieškovė apmokėjo virš 4.000,00 Lt). Šiuo metu šalys visiškai nutraukusios santykius, atsakovas net nebendrauja su dukra. Šias aplinkybes, o taip pat tai, kad butas yra pritaikytas vienai šeima, teismas naudodamasis savo diskrecijos teise pripažįsta svarbiomis parenkant turto padalijimo būdą ir daro išvadą, kad siekiant apsaugoti ieškovės interesus turtas negali būti padalytas natūra. Dėl nurodytų subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio veiksnių, ginčo butas natūra skirtinas ieškovei, įpareigojant ją atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją už jo dalį, o atsakovui skiriant jo įsteigtą individualią įmonę, kompensacijos ieškovei neišmokant. Teismo vertinimu, toks padalijimo būdas atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje ir yra proporcingas. Atsakovo prašymas padalinti įmonę šalims lygiomis dalimis būtų neracionalus, nes ieškovė įmonės veikloje nedalyvavo, be to, įmonė individuali, atsakovo valia neveikianti. Kadangi CK 3.119 straipsnis nustato, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, o šalių susitarimu ginčo buto vertė yra 80.000 Lt, įmonės vertė nulinė, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 20.000,00 Lt piniginė kompensacija, iš kurios išskaitytina asmeninė 4.000,00 Lt atsakovo skola ieškovei pagal vekselį (už asmeninių atsakovo prievolių įvykdymą per antstolį), ir galutinė kompensacijos suma atsakovui sudaro 16.000,00 Lt.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2011-09-09 sprendimu Nr.(1.7.)-S-2675-11 šioje byloje ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2012-10-17 pažymos matyti, kad advokato užmokestis sudaro 1.660,00 Lt (b.l. 29-31, 114, 182). Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Byloje susidarė 65,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pagal CPK 79 str., 80 1 d. 1 p., 82 str., 88 str., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str., proporcingai tenkinto ir atmesto ieškinio daliai, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo veiksmų bylos nagrinėjimas buvo ilgesnis nei galėjo būti (atsakovas neteikė įrodymų, už tai teismo nutartimi jam buvo paskirta piniginė bauda, b.l. 140), iš atsakovo valstybės naudai priteistina 90 procentų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1.494,00 Lt teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei ir 59,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 1553,00 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

ieškovei G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti natūra butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį a(duomenys neskelbtini).

atsakovui V. A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninėn nuosavybėn V. L. personalinę įmonę, kurios kodas (duomenys neskelbtini).

priteisti iš ieškovės G. L. 16.000,00 Lt (šešiolika tūkstančių litų 00 ct) kompensaciją atsakovui V. A. L..

Išieškoti iš atsakovo V. A. L. 1.553,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt tris litus 00) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbanke, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.