Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, Jolitai Slavinskienei, Rimai Sankauskaitei, vertėjaujant Virginijai Narmontaitei, Svetlanai Agafonovai, dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui, kaltinamojo gynėjai advokatei Vidai Šeikienei, kaltinamojo įstatyminei atstovei I. J., J. V., nukentėjusiesiems K. D., E. G., A. G., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui Airidui Vitkevičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J. (V. J.), gimęs 1995-07-14, Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vėliučionių vaikų socializacijos centro moksleivis, šiuo metu atliekantis bausmę Kauno nepilnamečių pataisos namuose, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2011-01-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą šešeriems mėnesiams įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamuose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

2. 2011-09-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011-01-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris 2011-04-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patikslintas, neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams; bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose;

3. 2011-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-09-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrina bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2011-09-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose;

4. 2012-02-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai); vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2011-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dviejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2011-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį,

5. 2012-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-02-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirta subendrinta bausme - prie griežtesnės 2012-02-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos dviejų metų devynerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė pagal šiuos nuosprendžius V. J. paskirta - laisvės atėmimas trejiems metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. J. kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą.

2011-04-16, apie 14.20 val. netoli „Maxima“ parduotuvės, esančios Šilutės pl.14/16A, kaltinamasis V. J. pribėgo iš nugaros prie nukentėjusiosios K. D., ranka sudavė jai vieną smūgį į kaklo sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, po ko iš maisto pirkinių krepšio ištraukė nukentėjusiajai K. D. priklausančią piniginę, kurios vertė - 150 Lt, kurioje buvo 120 Lt, nukentėjusiosios vardu išduoti pensininko pažymėjimas, asmens (perkeltojo) pažymėjimas, PC „Maxima“ nuolaidų kortelė „Ačiū“, „Euro vaistinės“ nuolaidų kortelė „Medus“ ir J. D. pensininko pažymėjimas. Tokiu būdu, V. J. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė K. D. priklausantį turtą, kurio vertė – 270 Lt.

Be to, kaltinamasis V. J., panaudojęs peilį, pagrobė svetimą turtą.

2011-04-17, apie 10.30 val. kartu su mažamečiu L. B., nusikalstamos veikos padarymo metu nesulaukusio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, priėjo prie nepilnamečio nukentėjusiojo A. G., gimusio 1999 m., sportavusio prie Ąžuolyno giraitės, netoli „Aitvaro“ gimnazijos, esančios Paryžiaus Komunos g. 18A, Klaipėdoje, kuriam kaltinamasis V. J., pridėjęs peilį prie pilvo, pareikalavo atiduoti MP3 grotuvą „Philips“. Nukentėjusysis A. G., išsigandęs, atidavė E. G. priklausantį MP3 grotuvą „Philips“, kurio vertė - 200 Lt. Tokiu būdu, V. J. panaudodamas peilį, pagrobė svetimą, E. G. priklausantį turtą, kurio vertė – 200 Lt.

Dėl nukentėjusiosios K. D. turto pagrobimo, panaudojus fizinį smurtą.

Kaltinamasis V. J. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad 2011-04-16 jis ėjo kartu su L. B., o priekyje jų ėjo V. S. ir A. V.. Kai tik išgirdo apie planuojamą vagystę, jis nuėjo į prekybos centrą „Akropolis“. Nukentėjusiosios jis nėra matęs, apiplėšimo taip pat nematė. Iš V. ir S. išgirdo, kad jiems reikalingi pinigai alkoholiui. Be jų dar buvo B. Jis su V. ir B. apie apiplėšimą nekalbėjo. Kitą dieną jis matė, kad V., S. ir B. turėjo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, nes nenorėjo dalyvauti byloje, kadangi nusikaltime nedalyvavo. Po įvykio su paminėtais asmenimis nebendrauja.

Nukentėjusioji K. D. parodė, kad 2011-04-16, apie 14 val. ėjo į Sodžiaus parduotuvę. Pamatė, kad prie kampo stovi du vaikinai ir trys mergaitės. Su savimi turėjo krepšį, o ant viršaus buvo padėta piniginė. Paėjusi gal apie 100 metrų pamatė, kad visi penki vaikai pribėjo prie jos, o vienas iš berniukų trenkė jai per galvą ir pasakė: „viskas, močiute“. Ji atsisukusi pamatė kaltinamąjį. Apiplėšimo metu jis vilkėjo juodą sportinę aprangą, su baltomis juostelėmis šonuose. Jis pagrobė jos piniginę ir pabėgo. Ji pradėjo jį vytis, bet nepavijo. Kažkoks vyriškis iškvietė policijos pareigūnus. Bekalbant su vyriškiu, matė kaip iš devynaukščio išbėgo tie vaikai, su jais buvo ir merginos, kurios nubėgo į priešingą pusę. Tada ji su vyriškiu pasivijo tuos vaikus. Nurodė jiems grąžinti pagrobtą piniginę, tačiau jie teigė, kad piniginės neėmę. Piniginėje buvo 120 Lt, o pačios piniginės vertė - apie 200 – 250 Lt. Tvirtina, kad būtent kaltinamasis jai trenkė į kaklo sritį ir iš rankinės paėmė piniginę. Kaltinamąjį atpažino iš jo rūbų. Kai susistabdė vaikinus, jų neapieškojo. Pamena, kad su jais buvo mergina, kuri jau buvo nuteista ir ji supratusi, kad mergina vadovavo berniukams. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad tiksliai neprisimena, ar liudytojas G. K. yra būtent tas žmogus, kuris įvykio dieną sulaikė vaikinus. Liudytojo veido neįsidėmėjo. Policijos pareigūnai jai pasakė, kad surado liudytoją, sulaikiusį vaikinus pagal telefono numerį, iš kurio buvo skambinta policijai.

Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio neprisimena, nes tai vyko seniai. Pamena, kad įvykio dieną, jis kartu su V. J., V. S., L. B., gal buvo ir N. ar kitų merginų, jis neprisimena, vaikščiojo. Stabtelėjo prie parduotuvės „Maxima“. Pamatė, kad iš vaistinės išėjo pensijinio amžiaus moteris. V. S. pribėgo prie jos, paėmė piniginę ir pabėgo. Paties įvykio nematė, nes ėjo tiesiai, o po to, kai kažkas šūktelėjo, visi pabėgo. Už „Maxima“ parduotuvės kampo jį ir jo draugą V. S. sustabdė šviesių plaukų, su tatuiruote vyriškis ir apieškojo. Nukentėjusioji nebuvo priėjusi prie jo. V. S. laikė piniginę rankose. Po įvykio susitiko su V. J. Viskas vyko labai greitai. Teigia, kad V. S. bėgdamas turėjo juodą piniginę, kada jis ištraukė ją, jis nematė. Nukentėjusiosios nepamena. Kiek buvo merginų įvykio metu, jis neprisimena. Kaip įvykio metu buvo apsirengęs kaltinamasis, jis neprisimena. Nurodė, kad kaltinamasis visada rengdavosi juodai.

Liudytojas G. K. parodė, kad 2011-04-16 jam beinant išgirdo, kaip senyvo amžiaus moteris šaukė, kad ją apvogė. Jis sulaikė bėgančius vaikinus. Nukentėjusioji jam pasakiusi, kad tai ne tie vaikinai, tačiau jis vis tiek juos apieškojo. Kai atvyko policija, jo nebuvo. Nepamena, ar tie vaikinai, kurie yra teismo posėdžių salėje, yra būtent tie, kuriuos sulaikė. Pamena, kad buvo ir merginos. Policijos pareigūnus iškvietė jis. Vaikų apibūdinti negali, nes tiksliai neatsimena. Vienas vaikinų buvo aukštas, kitas – žemas, kai juos apžiūrėjo, jie nukentėjusiosios piniginės neturėjo. Kai sulaikė vaikinus, priėjo nukentėjusioji ir pasakė jam, kad tai ne tie vaikinai, kurie ją apiplėšė, dėl to vaikinus jis paleido.

Kaltinamojo V. J. įstatyminė atstovė I. J. parodė, kad jos sūnus V. J. niekada nenešiojo sportinių rūbų.

Liudytojas L. P. teigia, kad apie vagystę nieko nežino, todėl nieko negali pasakyti.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad apie įvykį nieko negali pasakyti, nes viską pamiršo, tačiau pagarsinus teisiamojo posėdžio metu jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. pavasarį, gal balandžio mėn. jis kartu su savo pažįstamais A. V., L. B., V. J. iš prekybos centro „Akropolis“ atėjo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Šilutės pl. 14, Klaipėdoje, kur tiesiog vaikštinėjo. Po pietų, tikslaus laiko neprisimena, taku ėjo nuo parduotuvės „Maxima“ link daugiabučio, pasiskirstę po du – jis ėjo su A. V. priekyje, o už jų atsilikę – maždaug 10 metrų, ėjo dviese L. B. ir V. J. Tarp jų, viduryje, šiek tiek šone, matė einančią senyvo amžiaus moterį, kuri rankoje nešėsi didoką krepšį, o ant jo viršaus buvo uždėtos gėlės. Atskiros rankinės ji neturėjo. Jam einant su A. dviese priekyje, kažkuriuo momentu išgirdo, kaip už nugaros, suklykė ta moteris, lyg kažkas jai būtų atsitikę. Tada jis su A. atsisuko ir pamatė, kad moteris nukrito ant žemės, tiksliau klūpėjo ant kelių, rankomis rėmėsi žemę. Tuo metu jis pamatė, kad kaltinamasis staigiai nubėga į šalį su tos moters krepšiu. Momento, kad V. J. pagriebė iš moters krepšį, jis nematė. Matė, kaip kaltinamasis bėga link nedidelio pastato, esančio Šilutės pl. 20 D, Klaipėdoje. Prie šio pastato V. J. išėmė iš rankinės piniginę, o rankinę numetė ant žemės. V. J. bebėgant iš jo paskos bėgo ir A. L. nubėgo į kitą pusę. Netrukus atbėgo kažkoks nepažįstamas vyriškis, kuris sugriebė A. už rankos, o V. staigiai numetė piniginę į šoną ir pradėjo bėgti. Kur nubėgo V. J., jis nežino. Vyriškis sulaikytą A. nusivedė prie nukentėjusiosios, o jis nuėjo į prekybos centrą „Akropolis“. Piniginės jis neėmė. Kiek vėliau iš A. pasakojimo sužinojo, kad jis padavė nukentėjusiajai jos rankinę ir raktus. Vėliau sutiktas kaltinamasis jam pasakė, kad pagrobtą piniginę numetė prie to paties daugiabučio, Šilutės pl. 20, Klaipėdoje, nes nieko joje nerado. Kodėl kaltinamasis taip pasielgė, jis nežino. Prieš įvykį nesitarė apie jokią vagystę, tai sugalvojo V. J. Kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai į kaklo sritį iš nugaros, jis nematė, nes buvo nusisukęs (t. 1, b. l. 42-43).

Liudytojas L. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes buvo su juo draugais. Kartu nieko neveikdavo, šiaip vaikštinėdavo kieme. Mano, kad įvykio dieną buvo keturiese – jis, V. J., V. S. ir A. V. Kur tądien ėjo, neprisimena, gal Šilutės pl., Klaipėdoje, kažkur prie „Maxima“ parduotuvės. Pamena, kad kalbėjo su senyvo amžiaus moterimi ir teigia, kad V. S. paėmė moters rankinę ir policijos pareigūnai juos pagavo. Po apiplėšimo visi išsiskirstė ir pabėgo link prekybos centro „Akropolis“. Kurį iš jų pagavo vyriškis, jis neprisimena.

2011-07-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusiajai K. D. pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, kuris ją apiplėšė, iš jai pateiktų atpažinti 6 asmenų fotonuotraukų, ji neatpažino nė vieno vaikino, kuris 2011-04-16 iš jos pagrobė pinigus bei pabėgo. Nukentėjusiajai buvo pateiktos 6 fotonuotraukos, tarp kurių Nr. 4 pažymėtoje nuotraukoje yra V. J.. Nukentėjusioji neatpažino kaltinamojo V. J. (t. 1, b. l. 30-33).

2011-09-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas G. K. iš jam pateiktų atpažinti 6 asmenų fotonuotraukų jis atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 2, kurį 2011 m. balandžio mėn. pagavo kartu su kitu vaikinu prie namo, esančio Kauno g. 39A, Klaipėdoje, iš kart po įvykio. Patikrinus to vaikino rūbus, vaikino rūbuose piniginės jis nerado. Vaikiną atpažino iš veido bruožų. Fotonuotraukoje Nr. 2 esantis asmuo – V. S. (t. 1, b. l. 63-67).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nėra įrodymų, patvirtinančių V. J. dalyvavimą padarant nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. J. apklausos teisme metu neigė savo kaltę dėl dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme ir parodė, kad nukentėjusiosios K. D. apiplėšime jis nedalyvavo. Neneigia, kad 2011-04-16 įvykio dieną buvo kartu su L. B., V. S. ir A. V. Girdėjo, kad A. V. ir V. S. kalbėjo, kad jiems reikalingi pinigai alkoholiui. Išgirdęs apie planuojamą vagystę, nuėjo į prekybos centrą „Akropolis“. Teigia, kad nukentėjusiosios jis nėra matęs, jos apiplėšimo taip pat nematė. Kitą dieną jis matė, kad A. V., V. S. ir L. B. turėjo pinigų. Kaltinamasis aiškindamas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, nurodė, kad nenorėjo būti įtrauktas kaip įtariamasis byloje, kadangi nusikaltime jis nedalyvavo. Priešingai apie įvykį nurodė nukentėjusioji K. D., kuri tvirtino, kad būtent kaltinamasis jai trenkė į kaklo sritį ir iš rankinės paėmė piniginę. Kaltinamąjį atpažino iš jo rūbų. Nurodė, kad kaltinamasis vilkėjo juodais sportiniais rūbais su baltomis juostelėmis. Pamena, kad su jais buvo ir mergina. Be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad tiksliai neprisimena, ar liudytojas G. K. yra būtent tas žmogus, kuris įvykio dieną sulaikė vaikinus. Liudytojo veido neįsidėmėjo. Kaltinamojo įstatyminė atstovė teigė, kad jos sūnus V. J. niekada nenešiojo sportinių rūbų. Kiti įvykį matę liudytojai neprisimena, kaip kaltinamasis buvo apsirengęs įvykio dieną, be to, nė vienas liudytojų tądien buvusių su V. J. neprisiminė, kad įvykio dieną su jais kartu būtų buvusios merginos. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji K. D. neatpažino nė vieno vaikino, kuris 2011-04-16 iš jos pagrobė pinigus bei pabėgo. Nukentėjusiajai buvo pateiktos 6 fotonuotraukos, tarp kurių Nr. 4 pažymėtoje nuotraukoje buvo V. J. Nukentėjusioji neatpažino kaltinamojo V. J. (t. 1, b. l. 30-33). Liudytojas A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad piniginę iš nukentėjusiosios greičiausiai pagrobė V. S., nes matė, kad V. S. nešėsi piniginę rankose. Paties įvykio nematė, nes ėjo tiesiai, o po to, kai kažkas šūktelėjo, visi pabėgo. Už „Maxima“ parduotuvės kampo, kur jį ir jo draugą V. S. sustabdė šviesių plaukų, su tatuiruote vyriškis ir apieškojo. Nukentėjusioji nebuvo priėjusi prie jo. Teigė, kad būtent V. S., bėgdamas turėjo juodą piniginę, kada jis ištraukė ją, jis nematė. Apklausiamas teisme liudytojas L. B. taip pat parodė, kad jo manymu, nukentėjusiosios rankinę paėmė V. S., o ikiteisminio tyrimo metu nurodė matęs, kad nukentėjusiosios piniginę turėjo A. V. ir ją rodė V. S.. Be to, nurodė, girdėjęs, kad būtent A. V. ir V. S. kalbėjosi apie apvogtą senyvo amžiaus moterį. Liudytojas G. K. po įvykio sulaikęs vaikinus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nukentėjusioji tarp sulaikytųjų vaikinų neatpažinusi vaikino, pagrobusio jos piniginę, bei jam nurodžiusi, kad tai ne tie vaikinai. Iš dviejų sulaikytųjų liudytojas G. K. iš jam pateiktų atpažinti fotonuotraukų atpažino V. S., kaip asmenį, kurį 2011 m. balandžio mėn. pagavo kartu su kitu vaikinu prie namo, esančio Kauno g. 39A, Klaipėdoje. Patikrinus to vaikino rūbus, vaikino rūbuose piniginės nerado. Vaikiną atpažino iš veido bruožų (t. 1, b. l. 63-67). Kito sulaikytojo vaikino liudytojas G. K. neprisiminė. Liudytojas V. S. teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog įvykio jis neprisimena, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, jis patvirtino, kad nukentėjusiąją apiplėšė būtent kaltinamasis, o liudytojas L. K. po įvykio sulaikė jį ir A. V..

Vertinant vien tik nukentėjusiosios K. D. parodymus ir liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad būtent V. J. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Nukentėjusioji tik teisiamojo posėdžio metu patvirtino atpažinusi kaltinamąjį, pagrobusį iš jos piniginę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, kuris vyko praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio, nukentėjusioji atpažinimo iš nuotraukų metu neatpažino kaltinamojo V. J.. Be to, nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įsitikinusi, kad liudytojas G. K. yra tas pats žmogus, kuris įvykio dieną sulaikė vaikinus. Visų kitų liudytojų A. V., L. B., V. S. parodymai tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu prieštarauja vieni kitiems. Byloje nėra kitų įrodymų, pagrįstai ir objektyviai patvirtinančių, kad V. J. 2011-04-16, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajai K. D. priklausančią piniginę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad kaltinamasis V. J. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Todėl teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. J. dalyvavimą šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Nesurinkus patikimų ir neginčijamų V. J. kaltės įrodymų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė K. D. baudžiamojoje byloje pareiškė 270 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą.

Teismui konstatavus, kad nėra įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo V. J. dalyvavimą darant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. panaudojus fizinį smurtą, pagrobiant svetimą K. D. priklausantį turtą ir išteisinus V. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, K. D. civilinis ieškinys atmetamas.

Dėl nukentėjusiojo nepilnamečio A. G. apiplėšimo, panaudojus peilį.

Kaltinamasis V. J. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies ir parodė, kad kartu su V. S., A. V. ir L. B. vaikščiojo po Ąžuolyno giraitę. L. B. priėjo prie ten sportuojančio vaikino ir pakvietė jį. Tada jis paprašęs vaikino, kad šis duotų mobilaus ryšio telefoną SMS žinutei parašyti, tačiau vaikinas teigė, kad telefono neturi. Tuomet jis pareikalavo vaikino telefono ir jam pridėjo šaką prie pilvo. Matė, kad berniukas išsigando. Iš anksto apiplėšti vaikino neketino. Kai gavo MP3 grotuvą, nutarė parduoti praeiviui. Pinigus išleido savo reikmėms. Tvirtina, kad peilio neturėjo, o vaikinui grasino medžio šaka. Medžio šaka nebuvo didelė, apie 5 cm. Kiti vaikinai – A. V., V. S. ir L. P. stovėjo apie 2-3 metrų atstumu nuo jo ir L. B.. Iš pradžių medžio šaką turėjo rankoje, o vėliau ją įsikišo į rankovę, kad atrodytų tikroviškiau. Pagrobto MP3 grotuvo lombardo darbuotojas nepirko, nes jis buvo nepilnametis ir neturėjo asmens dokumentų.

Nukentėjusysis nepilnametis ir civilinis ieškovas A. G. parodė, kad 2011-04-17, apie 10.30 val. jis sportavo Ąžuolų giraitėje. Prie jo priėjo kaltinamasis ir jam parodė peilį, prikišdamas jį prie pilvo. Kad tai buvo peilis, jis įsitikinęs, nes pasilenkęs, pamatė peilio ašmenis. Peilis buvo neplatus, apie 7 cm. Kaltinamasis pareikalavo, kad šis jam atiduotų, ką turintis. Jis pasakė kaltinamajam, kad mobilaus telefono neturi, o turi tik MP3 grotuvą. Pamatęs peilį, jis labai išsigando, todėl MP3 grotuvą atidavė. Kaltinamasis įvykio dieną buvo ne vienas, jų buvo keturiese, tačiau jo apiplėšimo metu, du berniukai stovėjo nuošalyje. Pasiėmę MP3 grotuvą, jie visi kažkur nuėjo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. parodė, kad jo sūnus A. G. išėjo iš ryto sportuoti. Netrukus grįžęs pasakė, kad iš jo atimtas MP3 grotuvas. Tuomet vyresnysis sūnus išbėgo ieškoti vaikinų, pagrobusių grotuvą. L. jis pažinojo, todėl nuėjo į jo namus, tačiau L. namuose rado tik neblaivią L. mamą, kuri paaiškino, kad nežinanti, kur yra sūnus ir, kad ji su juo nesusitvarko. Byloje pareiškė 200 Lt dydžio civilinį ieškinį, nes MP3 grotuvas negrąžintas.

Kaltinamojo V. J. įstatyminė atstovė I. J. paaiškino, kad gailisi dėl savo sūnaus elgesio. Sūnus taip pradėjo elgtis, nes susidėjo su bloga kompanija. Jos sūnus nėra blogas žmogus, todėl mano, kad, kai atliks bausmę, jo elgesys pasitaisys. Į Vėliučionių socializacijos centrą sūnus buvo išvežtas jos iniciatyva, ji norėjo jį apsaugoti nuo blogos kompanijos. Susidėjęs su naujais draugais, jis pradėjo blogai mokytis, vėlai grįžti į namus. Buvo su draugu pabėgęs iš Vėliučionių socializacijos centro. Mano, kad jos sūnus pasikeitė. Kreipėsi į psichologą ir psichiatrą. Jos sūnui nustatyti elgesio ir veiklos sutrikimai.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2011-04-17 kartu vaikščiojo su Luku, kurio pavardės nepamena, ir V. J. Jam beeinant „Maxima“ parduotuvės link, jį pasivijo kaltinamasis, kuris jau turėjo MP3 grotuvą. Kaip kaltinamasis pagrobė MP3 grotuvą ir iš kokio berniuko jį pagrobė, jis nematė. Teigia, kad kaltinamasis įvykio dieną turėjo mažą atlenkiamą peiliuką. Jis kartu su V. J. nusikalstamų veikų nedarė, tačiau pinigus leisdavo kartu.

Liudytojas L. P. parodė, kad jis V. J., L. B. ir A. V. ėjo pas V. S., tačiau jis miegojo ir atsisakė su jais eiti kartu. Jiems einant pamatė, kad kažkoks berniukas bėgioja Ąžuolyno giraitėje. Kažkuris sugalvojo nueiti pas berniuką ir jį „pareketuoti“. V. J. turėjo peilį, kurį buvo atlenkęs ir laikė prieš nukentėjusįjį, po to pradėjo nukentėjusiajam grasinti, po ko pastarasis atidavė jiems MP3 grotuvą. Nukentėjusiojo jis nepažinojo, mano, kad ir kiti jo nepažinojo. Peilis buvo mažiukas, sulenkiamas. Viską matė, nes stovėjo netoli, gal 8 metrų atstumu. Pagrobtą MP3 grotuvą norėjo parduoti lombardui, bet nepavyko, nes jie buvo nepilnamečiai, tada MP3 grotuvą pasiūlė netoliese buvusiam pagyvenusiam žmogui mainais už alų.

Liudytojas L. B. parodė, kad 2011-04-17 matė, kaip V. J. ir A. V. priėjo prie berniuko, kuris sportavo Ąžuolų giraitėje, ir grasindami peiliu paėmė iš pastarojo MP3 grotuvą. Jis, V. S. ir L. P. ėjo paskui V. J. iš galo, apie 30 metrų atstumu. Jam žinoma, kad kaltinamasis įvykio metu turėjo peilį, nes matė, kaip jį išsitraukė, o ar peiliu buvo grasinama, jis nematė. Nepamena, ar nešė MP3 grotuvą į lombardą, bet kad grotuvą pardavė - jam yra žinoma. Ką už gautus pinigus nusipirko, nepamena. Kaip atrodė peilis, neprisimena. Tvirtina, kad jis šalia berniuko nebuvo.

2011-11-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad A. G. iš pateiktų 6 fotonuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį vaikiną, kaip vaikiną, kuris 2011 m. balandžio mėn., apie 10.30 val. Ąžuolyno giraitėje netoli tvenkinio ir „Aitvaro“ mokyklos, turėdamas peilį, liepė jam atiduoti MP3 grotuvą „Philips“ ir ausines. Būtent tam vaikinui jis atidavė grotuvą ir ausines, nes jis savo peilį laikė jam prie pilvo, dėl ko jis išsigando. Vaikiną jis atpažino iš veido bruožų. Nuotraukoje Nr. 1 yra kaltinamasis V. J. (t. 1 , b. l. 34-36).

2012-11-12 pakvitavimu nustatyta, kad nukentėjusysis E. G. patvirtina, kad gavo iš I. J. 200 Lt žalai, padarytai jos sūnaus V. J. nusikaltimu atlyginti, ir nurodo, kad materialinių pretenzijų neturi.

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo pažyma nustatyta, kad V. J. konsultuotas 2009-12-08 ir jam nustatytas veiklos ir dėmesio sutrikimas ( t. 1, b. l. 155).

VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro pažyma nustatyta, kad V. J. nėra Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitoje, tačiau jam diagnozuotas socializuotas elgesio sutrikimas (t. 1, b. l. 156).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma nustatyta, kad V. J. šeima yra įtraukta į Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą (t. 1, b. l. 174).

Vėliučionių vaikų socializacijos centro charakterizuojamas neigiamai, kaip itin agresyvaus bei neadekvataus elgesio, besikeikiantis, žeminantis pedagogus ir kitus centro darbuotojus jaunuolis (t. 1, b. l. 185).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. J., panaudodamas peilį, pagrobė iš nukentėjusiojo A. G. svetimą turtą, priklausantį E. G.. Fakto, kad įvykio metu iš nukentėjusiojo A. G. pagrobė MP3 grotuvą, kaltinamasis V. J. neneigia, tačiau skirtingai nei nukentėjusysis nurodo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. neigia peilio panaudojimą prieš nukentėjusįjį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. tvirtino, kad peilio neturėjo, o nukentėjusiajam grasinęs medžio šaka. Iš pradžių medžio šaką turėjo rankoje, o vėliau ją įsikišo į rankovę, kad atrodytų tikroviškiau. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nusikaltimo metu peilio nenaudojo, teismas atmeta ir vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją bei siekimą sušvelninti savo padėtį, nes jie paneigti byloje esančiais įrodymais, t.y. nuosekliais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais nukentėjusiojo A. G. parodymais, kuriais jis patvirtino jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo panaudojant peilį faktą, teisme konkretizavo įvykio vietą, patvirtino, kad plėšimą jo atžvilgiu įvykdė būtent V. J., kuris pagrobė MP3 grotuvą, tiek tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų A. V., L. P. ir L. B. parodymais. Nukentėjusysis A. G. nurodė matęs peilį pas V. J. ir jį apibūdino. Dar nurodė, kad pamatęs peilį pas kaltinamąjį labai išsigando. 2011-11-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. G. atpažino kaltinamąjį V. J., kaip asmenį, kuris 2011 m. balandžio mėn. jam grasino peiliu ir atėmė iš jo MP3 grotuvą „Philips“. Jį atpažino iš veido bruožų (t. 1, b. l. 34-36). Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas pagrindo neturi, kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio nebuvo pažįstami.

Tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos metu turėjo peilį ir juo grasino nukentėjusiajam, po ko nukentėjusysis atidavė kaltinamajam MP3 grotuvą, patvirtino liudytojas ir L. P.. Jis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis V. J. įvykio metu turėjo peilį, kurį buvo atlenkęs, ir laikė prieš nukentėjusįjį, po to pradėjo nukentėjusiajam grasinti, po ko nukentėjusysis atidavė MP3 grotuvą kaltinamajam. Liudytojas L. B. taip pat parodė, kad kaltinamasis V. J. įvykio metu turėjo peilį, nes matė, kaip jį išsitraukė, ar peiliu buvo grasinama, jis nematė. Liudytojas A. V. parodė, kad jam žinoma apie tai, kad kaltinamasis įvykio dieną turėjo mažą atlenkiamą peiliuką. Teismui nėra pagrindo netikėti tiesioginių įvykio liudytojų A. V., L. P. ir L. B. parodymais, buvusių kartu su V. J. nusikalstamos veikos padarymo metu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas plėšimo metu gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar darančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės. Plėšimo metu kaltininkas grasinimus naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų arba neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti daiktais laikomi ne tik daiktai, kuriuos kaltininkas iš anksto paruošia ar pritaiko plėšimui padaryti arba tai padaro plėšimo metu, bet ir daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Tuo pabrėžiama, kad specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu laikomas toks daiktas, kurio panaudojimas yra būdas neteisėtomis priemonėmis užvaldyti svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą bei remiantis bylos duomenimis, konstatuotina, kad fizinio smurto kaltinamasis prieš nukentėjusįjį nenaudojo, tačiau plėšimas buvo įvykdytas esant šią veiką kvalifikuojančiam požymiui – peilio panaudojimui tokiu būdu, nenaudojant fizinio smurto, palaužiant nukentėjusiojo pasipriešinimą buvo pagrobtas MP3 grotuvas „Philips“. Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. J. grasindamas peiliu A. G. pagrobė E. G. turtą. Kaltinamojo V. J. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte, aprašant V. J. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą. Nusikalstamos veikos tikslas nėra būtinas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis, neturi reikšmės kaltinamojo atsakomybės dydžiui, todėl ši aplinkybė yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama. Iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinami ir šioje baudžiamojoje byloje neteisiamo mažamečio asmens L. B. anketiniai duomenys.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: grasindamas peiliu nepilnamečiui A. G., kaltinamasis suvokė, kad veikia prieš akivaizdžiai amžiumi jaunesnį ir fiziškai silpnesnį asmenį, suprato, kad turtą pagrobia peiliu įbauginęs nukentėjusįjį ir palaužęs jo valią, numatė savo nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas LR baudžiamojo kodekso 91 straipsnio numatytas aplinkybes, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, į nepilnamečio kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą.

Kaltinamasis V. J. padarė sunkų savanaudišką nusikaltimą. Jis yra nepilnametis, tačiau jo išsivystymas socialinės ir emocinės brandos atžvilgiu, gebėjimas vertinti visuomenės keliamus reikalavimus ir savo poelgio padarinius, sąlygoja teismo išvadą, kad kaltinamasis yra visavertis nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, subjektas.

V. J. anksčiau teistas penkis kartus už nusikaltimus nuosavybei, šį sunkų nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ne kartą baustas administracine tvarka, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio normoms. Kaltinamasis nuo 2010-12-27 yra įtrauktas į Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato policiją dominančių vaikų elgesio apskaitą, kaip asmuo įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį. 2011-01-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu kaltinamajam buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės (t. 1, b. l. 176). 2011-06-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011-06-07 direktoriaus įsakymu bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nepilnamečiui V. J. buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė – kaltinamasis pasiųstas į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą (t. 1, b. l. 184). Kaltinamasis Vėliučionių vaikų socializacijos centro charakterizuojamas kaip itin agresyvaus bei neadekvataus elgesio, besikeikiantis, žeminantis pedagogus ir kitus centro darbuotojus, linkęs save žaloti, gadinti po ranka pasitaikančius daiktus, besimušantis, pažeidinėjantis nustatytas taisykles jaunuolis (t. 1, b. l. 185).

Nors V. J. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą, neigdamas peilio panaudojimą, tačiau davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, be to, kaltinamojo valia jo mama nukentėjusiajam visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Teismas, žalos atlyginimą iki nuosprendžio priėmimo, pripažįsta kaltinamojo lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. J. paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią įstatymo numatyto šios bausmės vidurkio. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Kaltinamojo V. J. nusikalstama veika padaryta prieš priimant 2012-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinama su 2012-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2012-02-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirta subendrinta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma atlikta bausmės dalis pagal subendrintą 2012-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 126). Bylos medžiaga nustatyta, kad V. J. šiuo metu atlieka jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam V. J. šioje byloje paskirtos kardomosios priemonės taikymas nebetikslingas, todėl ši kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusysis E. G. pareiškė 200 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą (b. l. 20). Kaltinamasis V. J. iš nepilnamečio nukentėjusiojo A. G. pagrobė nukentėjusiajam E. G. priklausantį turtą - 200 Lt vertės MP3 grotuvą „Philips“. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo V. J. įstatyminė atstovė I. J. atlygino nusikalstama veika padarytą 200 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam E. G.. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis E. G. pasirašytas pakvitavimas. E. G. pretenzijų kaltinamajam nebeturi. Kadangi už kaltinamojo padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo teisminio nagrinėjimo metu savanoriškai atlygino civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėtas procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas (LR BPK 107 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu - 305 straipsniu, 307 straipsniu ir 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. (V. J.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme - prie griežtesnės 2012-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės dvejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius V. J. paskirti - laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal subendrintą 2012-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, nuosprendį paskelbus, panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškovo E. G. pareikšto civilinio ieškinio dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Civilinės ieškovės K. D. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.