- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 1-1372-923/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00934-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- A. S., G. E.
- Kaltinamasis
- R. J.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės ,,Seesam insurance AS Lietuvos filialas“
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiesiems A. S., G. E., jų atstovei advokatei J. S., kaltinamajam R. J., gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, civilinio atsakovo draudimo bendrovės ,,Seesam insurance AS Lietuvos filialas“ atstovui nedalyvaujant, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1994-02-07, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2013-10-21, apie 20.40 val., vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje su K. B. gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 123, 133 punkto reikalavimus tuo, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės dėl ko susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. R., po to dvipusio eismo kelyje su skiriamąja juosta, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su Kovo 11-osios gatvės link važiavusiu automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. S.. Eismo įvykio metu sužaloti automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. S. ir keleivė G. E., kuriems nustatyta nesunkūs sveikatos sutrikdymai bei sugadintos transporto priemonės.
K. R. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad eismo įvykio metu jo vairavimo stažas buvo 8 mėnesiai, eismo sąlygos prastos, kelio danga padengta šlapiais lapais, lijo lietus. Vairavo savo motinos automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo judėjo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės K. B. gatvės link, apie 70 km/h greičiu. Artėdamas prie sankryžos su K. B. gatve, matė, kad prie jos stovi BMW markės automobilis ir buvo įjungtas dešinio posūkio signalas. Norėjo sulėtinti greitį, spaudė stabdžio pedalą, automobilis pradėjo slysti, todėl siekdamas išvengti tiesioginio smūgio su BMW markės automobiliu suko vairą dešiniau, taip užvažiavo ant dešiniojo bordiūro, po to viskas įvyko akimirksniu, pajuto susidūrimą. Atsipeikėjęs po smūgio iš automobilio išlipo, pamatė stipriai sugadintą automobilį taip pat Audi A6, jo vairuotojas jau buvo išlipęs. Matė, kad priekyje sėdėjo mergina, jos rankos buvo kraujuotos. Nukentėjusiuosius išvežė greitoji medicinos pagalba.
Nukentėjusysis A. S. parodė, kad eismo įvykio metu jo vairavimo stažas buvo 7 metai. Oro sąlygos tą dieną buvo prastos, krito dulksna. Važiavo K. B. gatve link VI- forto žiedo. Su juo kartu automobilyje važiavo G. E., kuri sėdėjo priekyje, šalia jo. Pati situacija buvo netikėta, nes R. J. vairuojamas automobilis peršoko per žalią veją ir trenkėsi į jo vairuojamą automobilį Audi A6 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Smūgio metu galva trenkėsi į kairės pusės statramstį. Išlipęs iš automobilio bėgo žiūrėti kas atsitiko Gintarei. Ji buvo sužalota. Greitoji medicinos pagalba juos pristatė į gydymo įstaigą. Autoavarijos metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tris mėnesius buvo nedarbingas.
Nukentėjusioji G. E. parodė, kad 2013-10-21, apie 20.30 val., važiavo tėvui G. E. priklausančiame automobilyje Audi A 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos draugas A. S.. Sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Važiavo Kaune, K. B. g. nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., pirma eismo juosta, apie 30-40 km/greičiu. Neprivažiavus pėsčiųjų perėjos, ties PC „(duomenys neskelbtini)“, kad pajuto smūgį iš kairės pusės ir po to prarado sąmonę. Kas nutiko nesuprato, atsigavo tuo metu, kai įvykio vietoje jau buvo medikai, kurie ją išvežė į Kauno klinikas. Eismo įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Gydėsi apie tris mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 4 d., teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo D. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 44-45). Liudytojas parodė, kad 2013-10-21, apie 20.40 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės K. B. gatvės link. Privažiavęs sankryžą su K. B. gatve, jam iš kairės pusės atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, todėl ramiai suko į dešinę pusę. Jau užsukus, t.y. įvažiavus į pagrindinį kelią, staiga pajuto smūgį į dešinę automobilio pusę, daugiau priekinę dalį. Nuo smūgio suveikė oro pagalvės, todėl iš karto nieko nematė, tik spėjo pastebėti kaip žalia veja pro jo automobilio priekį į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę išlėkė automobilis. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad minėtas automobilis atsitrenkęs į kitą automobilį, Jis matė, kad automobilyje Audi A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo keleivė mergina, kuri nejudėjo ir nelipo iš automobilio, matė, kad šio automobilio vairuotojas taip pat sužalotas.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G3067 /13 (02) nurodyta, kad A. S. dėl dešinio stipinkaulio skeveldrinio intrasąnarinio, dešinės plaštakos II-o piršto proksimalinės falangos intrasąnarinio, dešinės pėdos medialinio laivakaulio krašto skeveldrinio, vidinio pleištakaulio laterinio sąnario krašto, II-o padikaulio pamato, IV-o padikaulio medialinio krašto lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 38-39).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G3069/13(02) G. E. konstatuota poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų klubų srityse, kairėje čiurnoje, apatinio žandikaulio kairės pusės VII danties lūžis, pokapsulinės kraujosruvos kepenyse, priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio dalinis plyšimas, dešinės plaštakos sumušimas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 41-42).
Eismo įvykio vietos plane ir fotolentelėse užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-10-21, (duomenys neskelbtini) g. (b.l. 4-8).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. J. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. S. ir G. E. sveikata, pasitvirtino. R. J. padaryti Kelių eismo taisyklių 123, 133 punktų reikalavimų pažeidimai, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiesiems A. S. ir G. E. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis savo kaltę dėl eismo įvykio padarymo pripažino, nėra abejonių dėl kaltinamojo parodymų, kadangi eismo įvykio faktą bei jo metu padarytus sveikatos sutrikdymus patvirtina eismo įvykio planas, teismo medicinos specialisto išvados, nukentėjusiųjų bei liudytojo D. R. parodymai. R. J. neatsargios formos kaltė yra įrodyta ir jo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 281 str. 1 d.
R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. J. padarė neatsargų nusikaltimą, veikdamas nusikalstamo pasitikėjimo forma. Vertinant R. J. asmenybę pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, šiais metais baigė vidurinę mokyklą, planuoja mokytis, psichikos ir priklausomybės ligų gydymo įstaigų įskaitoje neįrašytas. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už LR BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą R. J. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda.
Nustatyta, kad 2010-10-21 eismo įvykį R. J. padarė turėdamas itin mažą vairavimo stažą (vairuotojo pažymėjimas išduotas 2013-01-09), jo padarytas Kelių eismo taisyklių grubus pažeidimas šiuo atveju netgi dviem asmenims sukėlė sveikatos sutrikdymus, todėl R. J. skirtina LR BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise t.y. teise vairuoti Kelių eismo transporto priemones. Teismo vertinimu, būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju yra optimaliausia priemonė siekiant bausmės tikslų.
Nukentėjusysis A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 litų (b.l. 72-78), G. E. dėl 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 789-85). Įvertinus tai, kad nukentėjusieji žalą patyrė dėl nusikalstamų R. J. veiksmų, jie turi teisę reikalauti, kad jiems būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta neturtinė žala (LR BPK 109 str.). K. R. J. vairuoto automobilio „Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė E. J. šios transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ,,Seesam insurance AS Lietuvos filialas“, ši bendrovė į bylą įtraukta civiliniu atsakovu, taip pat turinčiu pareigą atlyginti žalą nukentėjusiesiems.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dvasiniai išgyvenimai.
Teismui nekyla abejonių, jog dėl R. J. sukelto eismo įvykio A. S., kuriam lūžo dešinysis stipinkaulis, dešinės plaštakos II-o piršto falanga, dešinės pėdos laivakaulio kraštas, vidinis pleištakaulio laterinio sąnario kraštas, II-o padikaulio pamatas, IV-o padikaulio kraštas, o G. E., kuriai padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų klubų srityse, kairėje čiurnoje, apatinio žandikaulio kairės pusės VII danties lūžis, pokapsulinės kraujosruvos kepenyse, priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio dalinis plyšimas, dešinės plaštakos sumušimas, patyrė fizinį skausmą. Be fizinio skausmo po eismo įvykio nukentėjusieji patyrė ir nepatogumus kasdieniniame gyvenime, nes A. S. dėl sužalotos dešinės kojos ir rankos, G. E. dėl dešinės rankos ir kairės kojos buvo apribotas jų judėjimas, negalėjo tinkamai patys save apsitarnauti, nes abu yra dešiniarankiai, o kaire ranka atlikti įprastus judesius ne iš karto pavyko. Abu nukentėjusieji po eismo įvykio buvo nedarbingi tris mėnesius, G. E. dėl kepenų sužalojimo buvo gydoma ligoninėje. Be to, eismo įvykio metu ir gydymo procese nukentėjusieji patyrė stresą, emocinę įtampą, neigiamus išgyvenimus, A. S. iki šiol jaučia baimę vairuodamas transporto priemonę, bijo kad nepasikartotų eismo įvykis. Nukentėjusioji E. E. paaiškino, kad dėl sužalojimų prarado darbą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kad atsirado rizika dėl būsimos motinystės, nukentėjusiųjų atstovė paaiškino, kad abu nukentėjusieji po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų negalėdami sportuoti prarado fizinę formą ir seksualinį patrauklumą. Šios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teismas jų nevertina. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis A. S. įvertino 20 000 litų, o G. E. – 30 000 litų. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sužalojimo mastą, į tai, kad nukentėjusiuosius R. J. sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, kad kaltinamasis nedirba, tačiau yra jaunas ir darbingas asmuo, į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, priteisiant G. E. 6000 litų, A. S. – 5000 litų.
Nustačius neturtinės žalos dydį, teismui kyla pareiga nustatyti, kas ir kokia apimtimi privalo atlyginti šią žalą. Draudiko pareigos apimtys nustatomos pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (LR CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (LR CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo.
Šiuo atveju pareiga atlyginti teismo nustatytą neturtinį žalos dydį lieka civiliniam atsakovui draudimo bendrovei Seesam insurance AS Lietuvos filialas“, nes priteista suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų. Civilinis atsakovas draudimo bendrovė ,,Seesam insurance AS Lietuvos filialas“ informavo teismą, kad dėl šio eismo įvykio nukentėjusiesiems jau išmokėjo 3460 litų neturtinės žalos atlyginimo (1920 litų G. E. ir 1540 litų – A. S. (b.l. 92-94)). Kadangi draudikas jau yra atlyginęs dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems, išmokėtoji dalis iš priteistos sumos išminusuojama.
Nukentėjusieji ir jų atstovė prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo R. J. turėtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitus, pagrindžiančius, jog G. E. ir A. S. atstovavimo išlaidas sudaro po 2050 litų, bendroje sumoje 4100 litų (b.l. 131-133). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos pobūdį, nukentėjusiųjų pateiktus procesinius dokumentus (du civilinio ieškinio pareiškimai), teismo posėdžių skaičių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis 2K-605/2011), konstatuotina, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, ji mažintina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 10 MGL (1300 litų) baudą.
Vadovaujantis LR BK 67 str., 68 str., R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių Kelių eismo transporto priemones.
R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ,,Seesam insurance AS Lietuvos filialas“ 3460 litų neturtinei žalai atlyginti.
G. E. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ,,Seesam insurance AS Lietuvos filialas“ 4080 litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš R. J. išieškoti 1500 litų nukentėjusiojo A. S. ir 1500 litų nukentėjusiosios G. E. atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.