Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-714-253/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
2A-714-253/2015
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01198-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
A. P.
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-714-253/2015

Teisėjas Erikas Jurgutis (Proceso Nr. 2-25-3-01198-2014-8)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.5.2.8; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. birželio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos subrogacijos tvarka, palūkanų ir kitų teismo išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 8 120,82 Lt sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2013-12-28 ant ieškovo drausto automobilio užkrito plytos nuo remontuojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas namas įvykio metu priklausė atsakovui. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu, todėl nukentėjusiajam asmeniui atlygino 8 102,82 Lt dydžio įvykio metu padarytą žalą. Vadovaudamasis CK 6.266 str., 6.1015 str., prašė iš atsakovo priteisti draudimo išmoką.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-01-08 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. P. 2 351,95 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-09-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 799,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai, taip pat priteisė iš atsakovo A. P. 6,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų) valstybės naudai. Teismas nustatė, kad 2013-12-28 ant ieškovo drausto automobilio užkrito plytos nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas namas įvykio metu priklausė atsakovui. Nukentėjusioji UAB „Vandteka“ kreipėsi dėl žalos atlyginimo ir ieškovas jai dėl įvykio metu apgadinto automobilio išmokėjo 8 120,82 Lt draudimo išmoką. Nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1967 m., o 2013 m. atlikta šio pastato rekonstrukcija, 2013‑11‑07 įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą, 2013-11-25 pirkimo­–pardavimo sutarties Nr. 2-3587 pagrindu atsakovas šį namą kartu su priklausiniais įsigijo ir įregistravo asmeninės nuosavybės teise. Teismas reikšminga laikė aplinkybę, kad namo siena nugriuvo praėjus tik šiek tiek daugiau nei mėnuo laiko po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei oficialiai deklaruojamos rekonstrukcijos darbų pabaigos. Teismas vertino, kad gyvenamojo namo galinės sienos viršutinė dalis nugriuvo dėl netinkamai vykdomos rekonstrukcijos ir remonto darbų, o ne dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, todėl šiuo atveju civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais pagrindais. Įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio stovėjimo vieta buvo akivaizdžiai pavojinga, atsakovas nepateikė, todėl, teismas vertino, kad vairuotojo veiksmai pasistatant transporto priemonę gyvenamojo namo kiemo važiuojamoje dalyje, nesant įspėjimo apie galimą pavojų, negali būti pripažinti rizikos prisiėmimu, dėl ko būtų netaikoma atsakovo civilinė atsakomybė. Nustatyta, kad nugriuvo gyvenamojo namo galinės sienos viršutinė dalis. Gyvenamuoju namu naudojosi atsakovas, pastato techninė priežiūra nebuvo perleista kitam asmeniui, todėl būtent atsakovas privalėjo pasirūpinti tinkamu jo naudojimu, įsitikinti, ar visos gyvenamojo namo konstrukcijos atitinka saugos reikalavimus. Atsakovas, įsigijęs seną pastatą, turėjo pareigą rūpintis, kad gyvenamajame name nebūtų jokių trūkumų ir juos pašalinti. Tačiau atsakovas elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, t. y. įsigijęs seną namą, nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų seno gyvenamojo namo būklę, ar juo galima naudotis ir ar jis atitinka visus reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, teismas nustatė atsakovo kaltę. Teismas vertino, kad atsakovas, žinodamas, jog pastatas yra labai senas, privalėjo imtis visų būtinų priemonių, nebūtinai vien tų, kurios numatytos teisės aktuose, įsitikinti, kad pastato naudojimas nesukels neigiamų padarinių kitiems asmenims. Atsakovas minėtu gyvenamuoju namu realiai naudojosi ir privalėjo įsitikinti, ar pastatas tinkamai įrengtas bei kontroliuoti jo techninę būklę. Teismas vertino, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti. Byloje nustatyta, jog automobilis buvo apgadintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Akivaizdu, kad žala padaryta dėl nugriuvusios gyvenamojo namo galinės sienos viršutinės dalies. Jeigu atsakovas būtų elgęsis kaip protingas ir apdairus asmuo, žalos nebūtų padaryta. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti 2015-01-08 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka, jog namo galinės sienos viršutinė dalis nugriuvo dėl netinkamai vykdomos rekonstrukcijos ir remonto darbų, kadangi toks faktas nėra įrodytas leistinais įrodymais. Į bylą pateiktas oficialus rašytinis įrodymas – nekilnojamojo turto registro išrašas – patvirtina faktą, kad atsakovo įgytas pastatas – gyvenamasis namas iki įvykio buvo visiškai neseniai rekonstruotas, todėl negalėjo kilti abejonių dėl pastato tinkamumo naudoti ar jo tvirtumo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo iš internetinio tinklapio pateiktos nuotraukos darytos dar iki namo rekonstrukcijos pabaigos. Be to, pažymi, kad po įvykio vyko sugriuvusios dalies atstatymo darbai, kurie nesusiję su iki įvykio buvusia pastato būkle ar iki įvykio tariamai vykusiais darbais. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų, kad namas buvo užbaigtas rekonstruoti iki namo įsigijimo. Ieškovas privalėjo įrodyti faktą, kad namo dalis nugriuvo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. kad namo konstrukcijos įvykio metu buvo netinkamos arba turėjo trūkumų. Teismas tik formaliai įvertino vairuotojo atsakomybę, nevertindamas fakto, kad tiek namo savininkas, tiek vairuotojas yra vienas ir tas pats asmuo, todėl tam pačiam asmeniui negali būti taikomi dvejopi standartai. Teigia, kad nebuvo įrodyta būtina civilinės atsakomybės taikymo sudėtis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DK „PZU Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmestini. Ieškovo nuomone, byloje įrodyta, kad už padarytą žalą turi atsakyti atsakovas, įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymi, kad neteisėti atsakovo veiksmai, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu), nepakankama jam priklausančio namo priežiūra, nesiėmimas jokių veiksmų bei priemonių, būtinų bendro pobūdžio pareigai elgtis atidžiai ir rūpestingai įgyvendinti. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo asmens veiksmai neturėjo įtakos žalos padarymui, nes, jei atsakovas būtų tinkamai pasirūpinęs jam nuosavybės teise priklausančio pastato būkle, sienos dalis nebūtų nugriuvusi ir žala nebūtų kilusi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-12-28 ant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ drausto ir UAB „Vandteka“ priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užkrito plytos nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis namas įvykio metu priklausė A. P.. Nustatyta, kad UAB DK „PZU Lietuva“ įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 8 102,82 Lt draudimo išmoką dėl įvykio metu padarytos žalos. UAB DK „PZU Lietuva“ 2014-03-31 draudimo išmokos pažymoje numatyta kreiptis dėl 8 120,82 Lt sumos atlyginimo į pastato savininką A. P., nes nuo pastato ant automobilio užvirto plytos. 2014-04-07 UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į A. P. su pretenzija 8 120,82 Lt sumai, tačiau A. P. žalos neatlygino. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovui, kaip statinio savininkui (CK 6.1015 str., CK 6.266 str. 1 d.).

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl netinkamo faktinių aplinkybių byloje nustatymo bei materialinių teisės normų taikymo, taip pat ir netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių bei pateiktų įrodymų vertinimo, ir teigia, kad šiuo atveju neįrodytos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Pažymėtina, kad CK 6.266 str. 1 d. reglamentuoja, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. CK 6.270 str. 1 d., be kita ko nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2013-11-25 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso atsakovui A. P.. Apeliantas nesutinka, jog namo galinės sienos viršutinė dalis nugriuvo dėl netinkami vykdomos rekonstrukcijos ir remonto darbų ir teigia, kad įvykio metu namas nebuvo rekonstruojamas, o atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t. y. kad neįrodyta, jog namo konstrukcijos įvykio metu buvo netinkamos arba turėjo trūkumų. Apeliantas, remdamasis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kaip oficialiais įrodymais, teigia, kad atsakovo įsigytas pastatas iki įvykio buvo visiškai neseniai rekonstruotas ir negalėjo kilti jokių abejonių dėl pastato tinkamumo naudoti ar jo tvirtumo, o po įvykio vyko sugriuvusios dalies atstatymo darbai. Iš 2014‑02-06 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1967 m., 2013 m. atlikta šio pastato rekonstrukcija, 2013‑10-29 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2013-11-07 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu įregistruotas rekonstrukcijos faktas. Tačiau tai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad atsakovui priklausančio pastato sienos dalis griuvo. Atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad pastato sienos dalis nugriuvo, teisėjų kolegijos vertinimu, vien apelianto nurodoma aplinkybė dėl ankstesnio rekonstrukcijos darbų užbaigimo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įvykio dieną pastatas buvo tinkamos techninės būklės ir neturėjo trūkumų. CK 6.263 str. įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Apeliantas teigia, kad neatliko neteisėtų veiksmų, tačiau neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir tiesiogiai įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra ginčo pastato savininkas. Atsakovas neneigia, kad įvykio metu būtent jis valdė ir naudojosi gyvenamuoju namu, kurio dalis griuvo, pastato techninė priežiūra nebuvo perleista kitam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad būtent atsakovas privalėjo pasirūpinti tinkamu statinio naudojimu (CK 4.37 str. 1 d., Statybos įstatymo 40 str. 1 d., 41 str. 1–3 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju atsakovui, įsigijusiam ir valdančiam seniai pastatytą bei rekonstruotą pastatą, kilo pareiga imtis visų būtinų priemonių įsitikinti ir užtikrinti, kad pastato naudojimas nesukels neigiamų padarinių kitiems asmenims.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovo bendrovės draustas automobilis, kuris buvo pastatytas šalia atsakovui priklausančio (jo valdomo) gyvenamojo namo sienos, buvo apgadintas būtent nugriuvus šio pastato sienos daliai. Bylos duomenimis žalos dydis sudaro 2 351,95 Eur (8 120,82 Lt), ginčo dėl žalos dydžio nekilo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žala padaryta dėl nugriuvusios gyvenamojo namo sienos dalies. CK 6.266 str. nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Įvertinus bylos aplinkybes darytina išvada, kad žala šiuo atveju kilo CK 6.266 str. 1 d. nustatytu būdu, todėl žalą sukėlusio objekto savininkas (valdytojas) – atsakovas A. P., atsako be kaltės. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė specialiosios CK 6.266 str. 1 d. normos, reglamentuojančios statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę ir vertino, kad šiuo atveju civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais pagrindais, t. y. nustačius ir atsakovo kaltę, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau tai neturi esminės įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui (CPK 328 str.).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiama, jog pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pažeidžiant įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodymų vertinimo taisykles. Vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d., statinio savininkas (valdytojas) gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CPK 178 str.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Taigi atsakovas, teigdamas, jog draudiminio įvykio priežastis šiuo atveju nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam priklausančio namo sienos dalis griuvo dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad jis, nei kaip vairuotojas, nei kaip pastato savininkas, net ir būdamas itin apdairus bei rūpestingas, negalėjo numatyti, kad pastato sienos dalis galėtų nugriūti. Šioje byloje civilinės atsakomybės taikymas atsakovui A. P. kyla būtent kaip statinio, kurio dalis sugriuvo, savininkui (valdytojui) – be kaltės. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju aplinkybių, nurodytų CK 6.270 str. 1 d., buvimo atsakovas byloje neįrodė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ieškinio reikalavimai pagrįsti ir tenkintini.

Ištyrusi ir įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš apelianto (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. P. 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAlvydas Žerlauskas