Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti 2022 m. lapkričio 10 d. patvarkymą dėl parduodamo turto kainos nustatymo ir patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių. Nurodo, kad priimti patvarkymai buvo priimti vėliau nei prasidėjo pačios varžytinės. Pagal viešai prieinamą informaciją ir informaciją nurodyta patvarkyme, varžytinės buvo pradėtos 2022 m. lapkričio 10 d., 09 vai. 33 min. 18 sek, kai tuo tarpu patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytinių buvo priimtas 2022-11-10, 15 vai. 26 min. 13 sek. Nesant antstolio patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytinių, varžytinės negalėjo būti pradėtos, o jeigu buvo pradėtos, tai turi būti atšauktos, nes yra neteisėtos. Antstolio parduodamas turtas iš varžytinių nebuvo tinkamai įvertintas ir nebuvo nustatyta jo vertė. Per antstolio nustatytą 7 darbo dienų, terminą nepavyko galutinai suderinti su ekspertais visų klausimų dėl ekspertizės atlikimo, todėl buvo prašoma pratęsti terminą dėl ekspertinės įstaigos pasiūlymo, papildomai 7 darbo dienoms. Pagal surinktą informaciją apie ekspertizės apimtis, nes antstolio buvo reikalaujama atlikti pilną ekspertizę, tikėtina, jog tokios ekspertizės atlikimas gali užtrukti iki 6 mėnesių, nes vien pati ekspertizė bus atlikta per 30 dienų nuo dokumentų ir turto apžiūros. Įvertinant tai, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ turtas yra transporto priemonės, kurios pakaitomis grįžta ir išvažiuoja iš Lietuvos, todėl jų apžiūra gali užtrukti labai ilgai. Antstolis įvertinęs skolininko prašymą pratęsė terminą ekspertui surasti. Skolininkas bandė individualiai tartis su ekspertais, buvo bendrauta su keliais ekspertais, tačiau visi išsiaiškinę vertinamos įmonės specifiką bei atsižvelgdami, jog tai yra užsakovo prašymas, o ne privaloma teismo ekspertizė, atsisakydavo teikti pasiūlymus dėl ekspertizės atlikimo. Per antstolio nustatytą terminą skolininkui nepavyko surasti teismo eksperto, kuris sutiktų atlikti ekspertizę, o sutikęs ekspertas nepateikė galiojančio pasiūlymo. Išieškotojas ir antstolis matydamas, jog yra ginčas dėl areštuoto turto vertės nepateikė eksperto kandidatūros, kuris galėtų atlikti ekspertizę. Esant tokiai situacijai, kai yra ginčas dėl parduodamo turto vertės ir nėra ekspertų, kurie per antstolio nustatytus terminus atliktų ekspertizę, neturėtų būti turtas parduodamas už antstolio nustatytą vertę. Tokio turto pardavimas už antstolio nustatytą vertę, kuri remiasi tik nominalia akcijų verte negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga. Pagal viešai prieinamus registrus, kuriais gali naudotis tiek antstolis, tiek išieškotojas, galima nustatyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 metais deklaravo, kad turi ilgalaikio turto kurio vertė 1 799 774 Eur, trumpalaikio turto, kurio vertė 1 266 130 Eur. Įmonės pardavimo pajamos per 2021 metus buvo 6 211 521 Eur. Tačiau antstolis vykdydamas 195 235,30 Eur piniginį išieškojimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kurių nominali vertė 721 104 Eur, varžytinėse nusprendė pardavinėti už 576 883 Eur. Pareiškėja teigia, kad esant ginčui dėl turto vertės antstolis ir pats galėjo paskirti ekspertą turto vertei nustatyti, bet to neatlikęs priėmė skundžiamą patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių. Pažymėjo, kad turi ir kito turto, kurio vertės nustatymas, o vėliau realizacija tikėtina būtų ženkliai paprastesnė. Tačiau dėl nežinomų ir nesuprantamų priežasčių antstolis yra nusiteikęs pardavinėti brangų, sunkiai įvertinamą turtą, kurio jau dabartinė vertė viršija išieškotojo reikalavimą. Pareiškėja mano, kad antstolis nesiekia derinti išieškotojos ir skolininkės interesų vykdymo procese, o piktnaudžiaudamas susiklosčiusia padėtimi siekia realizuoti brangų turtą už nepagrįstą kainą.