- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-03
- Bylos Nr.
- A-502-290-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kauno teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui G. R.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kauno teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini); Bendrovė; pareiškėjas; apeliantas) su skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM; tretysis suinteresuotas asmuo) 2006 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 6KM32/12 „Dėl (duomenys neskelbtini) mokestinio patikrinimo 2006 m. sausio 20 d. akto Nr. 6KM002M tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 6KM32/12);
2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas; atsakovas) 2006 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-342 „Dėl (duomenys neskelbtini) skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1A-4.14-342);
3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2006 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. S-353(7-331/2006) „Dėl (duomenys neskelbtini) 2006 m. rugpjūčio 18 d. skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-353(7-331/2006)) ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta keisti KN kodą importuojamoms moliūgų sėkloms taikant 3 % muito tarifą pagal bendrojo administracinio dokumento rinkinius (toliau – ir BAD) Nr. 4KR10409933 (2004.06.01), Nr. 4KR10413106 (2004.11.13), Nr. 4KR10413310 (2004.11.23), Nr. 4KR10413499 (2004.12.03), Nr. 4KR10413977 (2004.12.27), Nr. 5KR1S400143 (2005.02.10), remiantis KN kodo keitimu dėl moliūgų sėklų perklasifikavimo iš pozicijų 1207 ir 1212 į 1209, priskaičiuota papildomų mokesčių, baudų bei delspinigių ir priskaičiuota papildomų mokesčių, baudų ir delspinigių dėl importuotų saulėgrąžų deklaruotinos vertės perskaičiavimo;
4) ištirti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos (toliau – ir BAD pildymo instrukcija) teisėtumą ta apimtimi, kuria nustatytas BAD pildymas ir jo atitiktis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) IV antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsniui (62-75 straipsniams).
Pareiškėjas skunduose paaiškino, kad 2006 m. kovo 3 d. Kauno TM priėmė sprendimą Nr. 6KM32/12, kuriuo Bendrovė buvo įpareigota sumokėti 6891 Lt muito mokesčio, 33702 Lt importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 4578 Lt delspinigių bei 8119 Lt baudą. Muitinės departamento 2006 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 1A-4.14-342 minėtas Kauno TM sprendimas buvo patvirtintas. Komisijos 2006 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. S-353(7-331/2006) buvo patvirtintas Muitinės departamento sprendimas Nr. 1A-4.14-342. Nurodė, kad Kauno TM, įpareigodama pareiškėją sumokėti papildomus mokesčius, delspinigius bei baudą, netinkamai vertino 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo“ (su pakeitimais, padarytais Reglamento (EB) Nr. 969/2002, 10 straipsnio 1 dalyje) (toliau – ir Reglamentas Nr. 2658/87) dėl moliūgų sėklų klasifikacijos 1209 ir 1212 pozicijose. Teigė, kad 1209 pozicijoje, kuri vadinasi „Sėklos, vaisiai ir sporos, tinkamos sėti“, klasifikuojamų sėklų skiriamasis požymis yra jų daigumas (tinkamumas sėjai). Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad daigios sėklos iš esmės gali būti tinkamos ir žmogaus maistui, šioje pozicijoje gali būti klasifikuojamos ir tokios sėklos, tačiau tik jei jos yra daigios, todėl moliūgų sėklos, kurios naudojamos žmogaus maistui, bet nėra daigios, negali būti klasifikuojamos 1209 pozicijoje. Nurodė, kad nedaigios moliūgų sėklos, tinkamos žmogaus maistui, klasifikuotinos 1212 pozicijoje kaip „kiti augaliniai produktai <...>, dažniausiai vartojami žmonių maistui, nenurodyti kitoje vietoje <...>“. Akcentavo, jog Kauno TM taip pat netinkamai vertino Europos Bendrijų kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimus (2002C256/01), išleistus remiantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 969/2002 (toliau – ir Kombinuotoji nomenklatūra). Remdamasis ja, pareiškėjas teigė, kad moliūgų sėklos, kurios nėra tinkamos sėjai (pavyzdžiui, dėl terminio ar kitokio apdorojimo), gali būti klasifikuojamos 12129980 subpozicijoje, nes kaip matyti iš pareiškėjo pateikiamų sutarčių su tiekėju įmone (duomenys neskelbtini), importuotos moliūgų sėklos buvo pakepintos ir jų drėgnumas neviršijo 3%. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad 1209 pozicijoje pagal pavadinimą „Sėklos, vaisiai ir sporos, tinkamos sėti“ klasifikuojamos tik tinkamos sėjai sėklos, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi. Nurodė, kad fitosanitariniuose sertifikatuose pateikiamas moliūgų sėklų sutrumpintas lotyniškas pavadinimas Cucurbita pepo L. apima moliūgų sėklas, neturinčias luobelės, kurių lotyniškas pavadinimas yra Cucurbita pepo L. var. Oleifa Pietsch, ir šie pavadinimai skiriasi tik tuo, jog fitosanitariniuose sertifikatuose nurodytas pavadinimas yra trumpesnis, o tai nebūtinai reiškia, jog tai yra kitos moliūgų sėklos, nes trumpuoju lotynišku pavadinimu gali būti pavadintos ir moliūgų sėklos, genetiškai neturinčios luobelės. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato oficialių rašytinių įrodymų ir, vadovaujantis šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teigė, jog oficialius rašytinius įrodymus, kurie turi didesnę įrodomąją galią, numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis, tačiau pagal ABTĮ 1 straipsnio 2 dalį CPK nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai ABTĮ jas tiesiogiai nurodo. Pažymėjo, jog šiuo atveju tokios nuorodos nėra. Teigė, jog vieninteliai byloje esantys įrodymai yra pareiškėjo tiekėjo įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. V. P. ir Ukrainos Respublikos valstybinės augalų apsaugos tarnybos Nikolajevo srities viršininko M. R. pasirašyti raštai, kadangi fitosanitariniai sertifikatai nepateikia tikslios informacijos apie importuojamas moliūgų sėklas, nes juose nurodyti sutrumpinti, o ne pilni moliūgų sėklų lotyniški pavadinimai. Pabrėžė, kad muitinės įforminimo metu (duomenys neskelbtini) pateikė visas turimas sąskaitas, reikalingas importuotų prekių vertei nustatyti. Nurodė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) už papildomus darbus, t. y. parduodamų saulėgrąžų valymą, džiovinimą ir kitokį perdirbimą, išrašytas sąskaitas pateikdavo vėliau, nei turėjo būti pateikiama importo deklaracija. Dėl šios priežasties, nustatant deklaruojamų prekių vertę, jos negalėjo būti įvertintos. Paaiškino, jog PVM pagal visus ginčijamus importo BAD jau yra sumokėtas, nes visos importuotos prekės jau yra parduotos ir dėl visų jų yra deklaruotas PVM nuo šių prekių pardavimo sumos. Pažymėjo, kad pareiškėjo mokestinė prievolė dėl 33702 Lt PVM, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jau yra pasibaigusi, dėl PVM jokios žalos valstybės biudžetui nėra padaryta. Nurodė, kad turėtų būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos dėl atleidimo nuo baudos, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žalos valstybės biudžetui. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, kad PVM jau yra sumokėtas, ir vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuo PVM baudos bei delspinigių pareiškėjas turi būti atleistas. Teigė, jog Bendrovė muito mokesčio nesumokėjo dėl įstatymo netobulumo. Nurodė, kad buvo pateikti įrodymai, jog dalis importuotų sėklų buvo nedaigios ir netinkamos sėjai, todėl jos neklasifikuotinos 1209 pozicijoje. Teigė, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareiškėjas turi būti atleistas nuo muito mokesčio 133 Lt baudos ir 62 Lt delspinigių pagal importo BAD Nr. 5KR1S400143 (nuo papildomai priskaičiuoto 665,99 Lt muito mokesčio). Paaiškino, kad įformindamas importo BAD Nr. 4KR10409933, Nr. 4KR10413106, Nr. 4KR10413310, Nr. 4KR10413499, Nr. 4KR10413977, pareiškėjas importavo sėklas, neturinčias luobelės, tačiau prekių siuntėjo pateikti sertifikatai netiksliai apibūdino jų lotynišką pavadinimą, todėl pareiškėjas, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, turi būti atleistas nuo 1244 Lt baudos ir 756 Lt delspinigių pagal minėtus importo bendrojo administracinio dokumento rinkinius (nuo papildomai priskaičiuoto 6222 Lt muito mokesčio).
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai papildomai paaiškino, kad pareiškėjas neteisingai užpildė BAD 31 langelį bei kad dėl teisingo deklaracijų pildymo buvo konsultuojamasi su Muitinės departamentu.
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimuose į pareiškėjo skundus nurodė, kad su skundais nesutinka, ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad KN prekės subpozicija nustatoma vadovaujantis 6 – ąja Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykle, kurioje nurodyta, kad juridiniais tikslais klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoje, vadovaujantis subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis 1-5 taisyklėmis ir laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Pažymėjo, jog taikant šią taisyklę, taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip (6 punktas). Nurodė, kad vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 10 straipsnio 1 dalimi, KN 12129980 subpozicijoje klasifikuojami augaliniai produktai, dažniausiai vartojami žmonių maistui, nenurodyti kitoje vietoje, KN 12079998 subpozicijoje klasifikuojamos minkštos žaliosios moliūgų sėklos, genezės požiūriu neturinčios išorinio sėklos lukšto sluoksnio (Cucurbita pepo L. convar. Citrulima Greb. Var. Styriacia ir Cucurbita pepo L. var. oleifera Pietsch; atkreipė dėmesį į tai, kad o (duomenys neskelbtini) nurodė importuojanti Cucurbita pepo L. ir Cucurbita pepo). Pažymėjo, jog šie moliūgai auginami dėl jų sudėtyje esančio aliejaus ir nevartojami maistui kaip daržovės. Nurodė, kad KN 12099190 subpozicijoje klasifikuojamos moliūgų, auginamų kaip daržovės, sėklos, naudojamos sėjai, žmonių maistui, maisto pramonėje arba medicininiams tikslams. Nukreipė į Tarybos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jog pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Taip pat į BAD pildymo instrukcijos 27.35.2 punktą, kuriame nurodyta, kad importo deklaracijos 31 langelyje prekės turi būti aprašytos taip, kad pakaktų duomenų jas vienareikšmiškai suklasifikuoti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą. Pažymėjo, jog importo BAD 31 langeliuose pareiškėjas deklaravo moliūgų sėklas Cucurbita pepo L. ir Cucurbita pepo, be to, muitinio įforminimo metu pateiktuose dokumentuose – fitosanitariniuose sertifikatuose bei krovinio gabenimo dokumentuose nurodytas moliūgų sėklų lotyniškas pavadinimas taip pat Cucurbita pepo L. ir Cucurbita pepo. Teigė, jog atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą ir vadovaujantis 6 – ąja Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykle, KN 12129980 ir KN 12079998 subpozicijose pareiškėjo importuotos moliūgų sėklos negali būti klasifikuotos, kadangi subpozicijų aprašymas neatitinka pareiškėjo importuotų prekių aprašymo. Pažymėjo, jog pareiškėjo importuotos moliūgų sėklos klasifikuotinos KN 12099190 subpozicijoje, nes jos aprašymas labiausiai atitinka pareiškėjo importuotų moliūgų sėklų aprašymą. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjo pateiktas Ukrainos Respublikos valstybinės augalų apsaugos tarnybos Nikolajevo srities viršininko M. R. bei įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. V. P. pasirašytas raštas nevertintinas kaip įrodymas, pagrindžiantis tikslų importuotų moliūgų sėklų pavadinimą, kadangi šio rašto tikrumas kelia pagrįstų abejonių (raštas laisvos formos, nėra numerio, datos). Dėl priskaičiuotos PVM sumos, delspinigių ir baudos nurodo, kad Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnio 1 dalies e punktas nustato, jog į importuotų prekių muitinę vertę įskaitytinos prekių vežimo išlaidos ir su importuojamų prekių vežimu susiję krovimo ir tvarkymo privalomieji mokėjimai iki jų įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją, todėl (duomenys neskelbtini) privalėjo į prekių muitinę vertę įtraukti išlaidas pagal įmonės (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas. Pažymėjo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1B-835 patvirtintos Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklės (toliau – ir Duomenų taisymo taisyklės) suteikia muitinės procedūros vykdytojui galimybę kreiptis į muitinę su prašymu taisyti bendrojo administracinio dokumento rinkinius po jų muitinio įforminimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo. Akcentavo, kad už atitinkamų dokumentų gavimą laiku yra atsakinga ne muitinė, o pats pareiškėjas. Teigė, jog vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, muitinė yra muitų ir, kiek jai pavesta pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – ir PVM įstatymas) ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, PVM bei akcizų administratorius. Nurodė, kad, remiantis PVM įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, importuotojas privalo mokėti importo PVM. Prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda PVM įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nustatytu metu, o importo PVM įskaitymas gali būti vykdomas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 patvirtintų Importo PVM įskaitymo taisyklių nustatyta tvarka. Rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 138 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir teigė, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymą ar kitus mokesčių įstatymus skiriamos baudos turi būti laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant, mokesčių mokėtojo kaltė visada preziumuojama. Be to, laiku nesumokėjęs mokesčių valstybės biudžetui, pareiškėjas padarė žalą biudžetui.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepimuose į pareiškėjo skundus nurodė, kad su skundais nesutinka, ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad Kombinuotosios nomenklatūros 12129980 subpozicijos paaiškinime nurodyta, kad šioje subpozicijoje neklasifikuojamos moliūgų sėklos (1207 arba 1209), o pareiškėjo sutartiniai santykiai neapsprendžia prekių (moliūgų sėklų) klasifikavimo klausimo. Teigė, jog nežinodamas tikslaus deklaruojamų prekių (moliūgų) KPN kodo, pareiškėjas, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 5-14 straipsniais, galėjo kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo. Pažymėjo, jog importo BAD 31 – ajame langelyje prie prekės aprašymo buvo nurodyta, jog prekės yra „aliejinių kultūrų moliūgų sėklos, nekepintos“. Muitinio įforminimo metu pateiktuose dokumentuose – fitosanitariniuose sertifikatuose nurodytas moliūgų sėklų lotyniškas pavadinimas Cucurbita pepo L. ir Cucurbita pepo, tačiau pareiškėjas prekės taip neaprašė. Nors pareiškėjas teigia, kad šiuose sertifikatuose pateikiama ne visa informacija, bei grindžia savo poziciją nauja informacija, tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad fitosanitariniai sertifikatai yra išduoti tam įgaliotos institucijos, veikusios pagal savo kompetenciją, iki šiol nepaneigti bei pareiškėjo iniciatyva netikslinti juos išdavusios institucijos, o muitinio įforminimo metu bei po įforminimo pastabų taip pat nepareikšta. Todėl juos skundą nagrinėjusios institucijos vertino kaip oficialų dokumentą, turintį didesnę įrodomąją reikšmę, o (duomenys neskelbtini) pateiktas raštas vertintinas kritiškai, nes jis laisvos formos, be numerio, be datos. Akcentavo, kad vertinant prekių (moliūgų sėklų) aprašymą, turi reikšmės pilnas, su pilnu lotynišku pavadinimu, prekės aprašymas, nes remiantis Kombinuotąja nomenklatūra, lotyniškų moliūgų sėklų pavadinimų yra ne vienas, ir tai gali turėti įtakos prekių klasifikavimui, todėl prekes pareiškėjas turėjo aprašyti pilnai. Nurodė, kad muitinė muitinę vertę ir PVM apskaičiavo pagal muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus, t. y. sąskaitas faktūras ir CMR. Teigė, jog (duomenys neskelbtini)atliktų paslaugų vertę pagal Kauno TM skundžiamame sprendime įvardintas sąskaitas įskaičiavo į importuotų prekių savikainą, apskaitė atsiskaitymų su įmone (duomenys neskelbtini) sąskaitoje ir sumokėjo firmai įmonei (duomenys neskelbtini), tačiau muitinėje jų nedeklaravo. Pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija, jog išlaidos pagal įmonės (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas turėtų būti įtrauktos į prekių muitinę vertę, tačiau tvirtina negalėjęs to padaryti dėl to, kad šias sąskaitas gaudavo po muitinio įforminimo. Nepaisant to, kad pareiškėjas sumokėjo už minėtas paslaugas, muitinėje jų nedeklaravo. Deklarantas (pareiškėjas) atsako už teisingų duomenų pateikimą muitinei laiku, todėl, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnio 1 dalies e punktu bei PVM įstatymo 15 straipsnio 15 dalimi, minėtos išlaidos į prekių muitinę vertę buvo įskaičiuotos pagrįstai, PVM taip pat buvo apskaičiuotas pagrįstai. Pažymi, kad delspinigiai, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ir baudos, skiriant pareiškėjui 20 % mokėtinos sumos baudą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnį, buvo paskaičiuoti visiškai pagrįstai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, kuriomis remiantis nustatomas baudos dydis. Atkreipė dėmesį į Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte įtvirtintas mokesčių mokėtojų pareigas, taip pat PVM įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 12 bei 13 punktų nuostatas, kad importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal šio įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje, kad importo PVM atsiranda, kai prekės ne iš Europos Bendrijų teritorijos įvežamos į šalies teritoriją ir kad prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus Europos Bendrijų teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Bendrijų mastu, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas. Pažymėjo, jog tais atvejais, kai prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda tada, kai pagal atitinkamas Bendrijos muitinės kodekso nuostatas šalies teritorijoje būtų apskaičiuota importo skola muitinei, jeigu prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų taikomi. Nurodė, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, „importo skola muitinei atsiranda išleidžiant į laisvą apyvartą importo muitais apmokestinamas prekes <...>“ , o minėto straipsnio 2 dalis numato, kad skola muitinei atsiranda tuo metu, kai priimama atitinkama muitinės deklaracija. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal PVM įstatymo 3 straipsnį importo PVM ir pareiškėjo nurodytas PVM nuo parduotų prekių yra visiškai skirtingi PVM objektai, kadangi importo PVM skola valstybei šiuo nagrinėjamu atveju atsirado muitinės deklaracijų priėmimo muitinėje metu. Nesutinko su teiginiu, kad valstybė nepatyrė žalos, nes valstybė atitinkamą laikotarpį negalėjo naudotis mokestinės prievolės suma. Nurodė, kad apie atsiradusią importo PVM skolą nebūtų žinoma, jei Kauno TM nebūtų atlikusi (duomenys neskelbtini)komercinės ir ūkinės veiklos patikrinimo. Pabrėžė, kad importo PVM nebuvo sumokėtas ir nėra sumokėtas iki šiol, o jo išieškojimas, prasidėjus mokestiniam ginčui, Kauno TM 2006 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 1651 buvo sustabdytas iki mokestinio ginčo pabaigos. Nurodė, kad delspinigiai apskaičiuoti vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatomis mokestinę nepriemoką skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kada mokesčiai turėjo būti sumokėti į biudžetą, iki patikrinimo akto surašymo dienos. Teigė, kad nėra prieštaravimų teisės aktuose, reglamentuojančiuose moliūgų sėklų klasifikavimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmėtė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), importuodama iš Ukrainos įmonės (duomenys neskelbtini) saulėgrąžas, Kauno TM įformino BAD Nr. 4KR10412520 (2004.10.05), Nr. 4KR10412575 (2004.10.11), Nr. 4KR10412779 (2004.10.23), Nr. 4KR10412928 (2004.11.02), Nr. 4KR10413037 (2004.11.08), Nr. 4KR10413106 (2004.11.13), Nr. 4KR10413310 (2004.11.23), Nr. 4KR10413368 (2004.11.29), Nr. 4KR10413499 (2004.12.03), Nr. 4KR10413619 (2004.12.09), Nr. 4KR10413713 (2004.12.13), Nr. 4KR10413869 (2004.12.21), Nr. 5KR1S400067 (2005.01.24), Nr. 5KR1S400090 (2005.01.28). Prekių muitinė vertė buvo nustatyta pagal muitinio įforminimo metu pateiktose sąskaitose nurodytas kainas. Ukrainos įmonė (duomenys neskelbtini) papildomai pateikė Bendrovei 12 sąskaitų už paslaugas, susijusias su (duomenys neskelbtini) importuotų saulėgrąžų paieška, perdirbimu ir išsiuntimu, kurių bendra suma sudaro 178705 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad pateiktose sąskaitose nurodyti prekių transportavimo dokumento numeriai ir transporto priemonių numeriai atitinka numerius, nurodytus muitinio įforminimo metu pateiktuose importuotų prekių dokumentuose – sąskaitose faktūrose, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pateiktos sąskaitos yra papildomi mokėjimai už importuotas prekes. Rėmėsi Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnio 1 dalies e punktu, PVM įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 14 straipsnio 12 ir 13 punktais bei 15 straipsnio 15 dalimi ir nurodė, kad Muitinės departamentas pagrįstai patvirtino teritorinės muitinės sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatyta prievolė dėl papildomo importo PVM, jo delspinigių bei baudos sumokėjimo. Pažymėjo, kad pardavimo PVM ir importo PVM yra skirtingi šio mokesčio objektai, todėl pareiškėjo teiginys, kad sumokėjus PVM nuo parduotų prekių, nepadaryta žala valstybei, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas importavo iš Ukrainos įmonės (duomenys neskelbtini) moliūgų sėklas ir jas deklaravo importo BAD Nr. 4KR10409933, Nr. 4KR10413106, Nr. 4KR10413310, Nr. 4KR10413499, Nr. 4KR10413977 ir Nr. 5KR1S400143 KN kodais 1207999800 ir 1212998000, neapmokestinant muito mokesčiu. Nurodė, kad pareiškėjo pateiktuose Ukrainos Respublikos valstybinės augalų apsaugos tarnybos išduotose fitosanitariniuose sertifikatuose nurodytas moliūgų sėklų lotyniškas botaninis pavadinimas Cucurbita pepo ir Cucurbita pepo L., o pareiškėjo pateiktame Ukrainos Respublikos valstybinės augalų apsaugos tarnybos Nikolajevo srities viršininko M. R. bei įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. V. P. pasirašytame rašte patvirtinama, kad prekių, įsigytų pagal sąskaitas faktūras Nr. 16, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 13, Nr. 17 ir Nr. 21 tikslus lotyniškas pavadinimas yra Cucurbita pepo L. var. oleifera Pietsch. Pastarąjį raštą pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, kadangi nebuvo duomenų, kad aukščiau minėti fitosanitariniai sertifikatai pripažinti negaliojančiais, o pateiktas dokumentas yra laisvos formos, be datos, numerio. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius, jog moliūgų sėklos, kurios naudojamos žmogaus maistui, bet nėra daigios, negali būti klasifikuojamos 1209 pozicijoje bei kad, remiantis sutartimis su Ukrainos įmone (duomenys neskelbtini) importuotos moliūgų sėklos buvo pakepintos ir jų drėgnumo procentas neviršijo 3 %, taip pat vertino kritiškai, kadangi minėtuose fitosanitariniuose sertifikatuose grafoje „Apdorojimo būdas” buvo nurodyta, kad sėklos nėra apdorotos, be to, BAD nurodyta, kad įvežtos nekepintos sėklos. Konstatavo, jog Kauno TM ir Muitinės departamentas pagrįstai vertino, kad importuotos moliūgų sėklos turėtų būti klasifikuojamos 12099190 subpozicijoje, dėl ko pareiškėjui pagrįstai buvo priskaičiuota mokėtino muito mokesčio ir delspinigių nuo šio mokesčio suma. Dėl pareiškėjo prašymo ištirti teisės aktų atitiktį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad BAD pildymo instrukcija ta apimtimi, kuria nustatytas BAD pildymas, neprieštarauja Bendrijos muitinės kodekso IV antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsniui.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikinti Kauno TM sprendimas Nr. 6KM32/12 ir Muitinės departamento sprendimas Nr. 1A-4.14-342 ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta keisti KN kodą importuojamoms moliūgų sėkloms taikant 3 % muito tarifą pagal BAD Nr. 4KR10409933, Nr. 4KR10413106, Nr. 4KR10413310, Nr. 4KR10413499, Nr. 4KR10413977, Nr. 5KR1S400143, remiantis KN kodo keitimu dėl moliūgų sėklų perklasifikavimo iš pozicijų 1207 ir 1212 į 1209, priskaičiuota papildomų mokesčių, baudų bei delspinigių ir priskaičiuota papildomų mokesčių, baudų ir delspinigių dėl importuotų saulėgrąžų deklaruotinos vertės perskaičiavimo.
1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog jam buvo neteisingai priskaičiuotos baudos už importuotas sėklas, kurios buvo deklaruotos 1209 pozicijoje:
1.1. pareiškėjas negali būti laikomas kaltu nesumokėjęs muito mokesčio, nes akivaizdu, jog dalies šio mokesčio jis nesumokėjo dėl įstatymo netobulumo, dėl ko turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, įtvirtinančia, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ir neaiškumai aiškinami mokesčio mokėtojo naudai;
1.2. Muitinės departamentas 2005 m. lapkričio 18 d. pateikė išaiškinimą Nr. 3B-15.4/16-12724, kuriame nurodoma, kad 1209 pozicijoje yra klasifikuojamos tik tinkamos sėti sėklos, vaisiai ir sporos, todėl pareiškėjas negali būti laikomas kaltu pažeidęs teisės aktų reikalavimus, kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo baudos.
2. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vertino pareiškėjo argumentus dėl to, jog neturėtų būti skaičiuojamos baudos ir delspinigiai už nesumokėtą importo PVM, kadangi pareiškėjas teismui pateikė visus įrodymus, kad visas PVM nuo parduotų prekių, kurios buvo importuotos pagal importo BAD, yra sumokėtas. Teismas laikėsi pozicijos, jog dėl nesumokėto importo PVM yra padaryta žala valstybei, nors pardavimo PVM yra sumokėta daugiau, nes pardavimo ir pirkimo PVM yra skirtingos prievolės. Pabrėžia, kad padaryta žala valstybei pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi būti reali. Nurodė, kad pagal PVM įstatymą importo PVM įtraukiamas į ataskaitą skaičiuojant pardavimo PVM, kadangi pardavimo PVM buvo sumokėta daugiau, nebuvo ko atskaičiuoti iš deklaruojamo pardavimo PVM. Teigia, jog padaryta žala valstybės biudžetui turėtų būti vertinama kaip fakto, o ne teisės klausimas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įstatymą, kadangi netyrė realios žalos valstybės biudžetui, o apsiribojo tik formaliu to konstatvimu.
3. Pirmosios instancijos teismas teikė prioritetą fitosanitariniams sertifikatams, nors pareiškėjas pateikė įrodymus, jog dalis importuotų moliūgų sėklų buvo nedaigios, o kita dalis neturėjo išorinės luobelės. Pažymi, jog teismas neargumentavo tokios savo pozicijos, nors visi įrodymai turi vienodą įrodomąją galią.
4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sėklos buvo importuojamos maistui, o ne sėjai, o tai reiškia, kad importuotos sėklos, kurios jau yra atitinkamai apdorotos ar be išorinio lukšto.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išnagrinėjo apelianto teiginius dėl mokesčių ir delspinigių paskaičiavimo bei baudos skyrimo pagrįstumo bei įvertino byloje esančius įrodymus, apie tai pasisakydamas sprendime. Paaiškino, kad tam, jog mokesčių mokėtojas būtų atleistas nuo baudos, nepakanka tik sumokėti mokesčius, kadangi nuo baudos mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas tik esant Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams. Teigia, jog apelianto teiginys, jog jis nepadarė žalos valstybei, yra nepagrįstas, kadangi dėl neteisingo prekių deklaravimo buvo sumažinti mokėtini mokesčiai ir tokiu būdu padaryta žala valstybei. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas BAD Nr. 4KR10409933, Nr. 4KR10413106, 4KR10413310, Nr. 4KR10413499, Nr. 4KR10413977 moliūgų sėklas deklaravo 1207999800 subpozicijoje, aprašydamas jas kaip „nekepintos, nelukštentos moliūgų sėklos“, „nekepintos moliūgų sėklos“, „aliejinių kultūrų – moliūgų sėklos, nekepintos“; BAD Nr. 5KR1S400307 ir Nr. 5KR1S400143 – 1212998000 subpozicijoje, aprašydamas kaip „moliūgų sėklos“. Pabrėžia, jog Bendrovė turėjo importuojamą prekę aprašyti taip, kad nekiltų abejonių ir ginčų dėl jos klasifikavimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog tik dalis importuotų sėklų buvo nedaigios ir netinkamos sėjai, tačiau nekonkretizuoja, kokia dalis. Kiti atisliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išsdėstytiems atsiliepimuose į pareiškėjo skundus pirmosios instancijos teismui.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog apelianto teiginiai dėl atleidimo nuo delspinigių nėra pagrįsti, kadangi nebuvo nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti atleidimo nuo delspinigių pagrindai. Kiti atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški atsiliepimusoe į pareiškėjo skundus pirmosios instancijos teismui išdėstytiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl papildomo muito mokesčio, importo PVM, jo delspinigių bei baudos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarybos reglamento (EEEB) Nr. 2913/29, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 32 straipsnio 1 dalies e punktu įtvirtinta, jog nustatant prekių muitinę vertę, prie faktiškai sumokėtos ar mokėtinos importuojamų prekių kainos pridedama importuojamų prekių vežimo ir draudimo išlaidos ir su importuojamų prekių vežimu susiję krovimo ir tvarkymo privalomieji mokėjimai iki jų įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalyje išvardintos sumos, kurios papildomai pridedamos prie prekių muitinės vertės, nustatant importuojamų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM. Minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal PVM įstatymo nuostatas laikomos importuotos šalies teritorijoje. Prievolė apskaičiuoti importo PVM apibrėžta šio įstatymo 14 straipsnio 12, 13 punktuose.
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), importuodamas iš Ukrainos įmonės (duomenys neskelbtini) saulėgrąžas, Kauno TM įformino BAD Nr. 4KR10412520 (2004.10.05), Nr. 4KR10412575 (2004.10.11), Nr. 4KR10412779 (2004.10.23), Nr. 4KR10412928 (2004.11.02), Nr. 4KR10413037 (2004.11.08), Nr. 4KR10413106 (2004.11.13), Nr. 4KR10413310 (2004.11.23), Nr. 4KR10413368 (2004.11.29), Nr. 4KR10413499 (2004.12.03), Nr. 4KR10413619 (2004.12.09), Nr. 4KR10413713 (2004.12.13), Nr. 4KR10413869 (2004.12.21), Nr. 5KR1S400067 (2005.01.24), Nr. 5KR1S400090 (2005.01.28). Byloje nustatyta, kad prekių muitinė vertė buvo apskaičiuota pagal muitinio įforminimo metu pateiktose sąskaitose nurodytas kainas. Ukrainos įmonė (duomenys neskelbtini) papildomai pateikė Bendrovei 12 sąskaitų už paslaugas, susijusias su (duomenys neskelbtini) importuotų saulėgrąžų paieška, perdirbimu ir išsiuntimu, kurių bendra suma sudaro 178705 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad pateiktose sąskaitose nurodyti prekių transportavimo dokumento numeriai ir transporto priemonių numeriai atitinka numerius, nurodytus muitinio įforminimo metu pateiktuose importuotų prekių dokumentuose – sąskaitose faktūrose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pateiktos sąskaitos yra papildomi mokėjimai už importuotas prekes. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnio 1 dalies e punktu, PVM įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 14 straipsnio 12 ir 13 punktais bei 15 straipsnio 15 dalimi pagrįstai nuspręsta, kad Muitinės departamentas turėjo patvirtinti teritorinės muitinės sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatyta prievolė dėl papildomo importo PVM, jo delspinigių bei baudos sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškindamas teisės normas, konstatavo, kad pardavimo PVM ir importo PVM turi skirtingus mokesčio objektus, dėl ko pareiškėjo teiginys, kad sumokėjus PVM nuo parduotų prekių, nepadaryta žala valstybei, buvo atmestas kaip nepagrįstas ir nereikšmingas.
Kita dalis ginčo dėl muito mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo už pareiškėjo iš Ukrainos įmonės (duomenys neskelbtini) importuotas moliūgų sėklas, deklaruotas importo BAD Nr. 4KR10409933, Nr. 4KR10413106, Nr. 4KR10413310, Nr. 4KR10413499, Nr. 4KR10413977 ir Nr. 5KR1S400143 KN kodais 1207999800 ir 1212998000, neapmokestinant muito mokesčiu.
Įvertinus pareiškėjo pateiktus Ukrainos Respublikos valstybinės augalų apsaugos tarnybos išduotus fitosanitarinius sertifikatus, kuriuose nurodytas moliūgų sėklų lotyniškas botaninis pavadinimas Cucurbita pepo ir Cucurbita pepo L., ir tai, jog sėklos nėra apdorotos, bei BAD rinkinius, kuriuose nurodyta, kad importuojamos nekepintos moliūgų sėklos, atsakovas bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog importuotos moliūgų sėklos turėtų būti klasifikuojamos 12099190 subpozicijoje, dėl ko pareiškėjui pagrįstai buvo priskaičiuota mokėtino muito mokesčio ir delspinigių nuo šio mokesčio suma. Pagal Europos Bendrijų kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų (2002C256/01), išleistų, remiantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 969/2002, 10 straipsnio 1 dalį 12099190 KN subpozicijoje klasifikuojamos moliūgų, auginamų kaip daržovės, sėklos, naudojamos sėjai, žmonių maistui, maisto pramonėje arba medicininiams tikslams. Pateiktų ir įvertintų įrodymų pagrindu padaryta pagrįsta išvada, jog būtent tokios prekės buvo importuotos pagal paminėtus BAD importo rinkinius.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 5-14 straipsnius deklarantas, abejodamas deklaruoto kodo teisingumu, turi galimybę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo. Paminėto reglamento 199 straipsnio 1 dalies pagrindu, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nekyla abejonių dėl BAD pildymo instrukcijos ta apimtimi, kuria nustatytas BAD pildymas, prieštaravimo Bendrijos muitinės kodekso IV antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsniui.
Nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
TeisėjaiAnatolijus BaranovasArtūras DrigotasBirutė Janavičiūtė