- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- I-903-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02634-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. L. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-8).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose, dirba pataisos namų valgykloje tvarkiniu. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2016-06-13 jis kalbėjosi su Marijampolės pataisos namų direktoriumi dėl jam mokamo atlyginimo ir tą pačią dieną dėl to buvo netikėtai užpultas pataisos namų valgyklos vedėjo A. B.. Dėl šio įvykio 2016-06-16 pareiškėjas raštu kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių prašydamas užkirsti kelią prieš jį vykdomai agresijai, tačiau pataisos namų administracija nesiėmė jokių veiksmų, jog sustabdytų A. B. psichologinį smurtą. Teigė, kad laikotarpiu nuo 2016-06-18 iki 2016-06-22 jam specialiai nebuvo išduotas maisto davinys, dėl to 2016-06-20 skundu pakartotinai kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių. Pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namų 2016-07-11 atsakyme pateikta informacija apie incidentą yra neteisinga, nes konfliktas su A. B. įvyko 2016-06-13, o pareigūnai pas pataisos namų direktorių negalėjo būti iškviesti nedarbo dieną – šeštadienį. Tvirtino, kad 2016-07-12 pataisos namų direktoriaus kabinete taip pat patyrė psichologinį spaudimą ir grasinimus iš vidaus tyrimų skyriaus viršininko G. J.. Pareiškėjui buvo pagrasinta neberašyti skundų. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, įtampą, nemigą, baimę, vartojo raminamuosius vaistus. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 28-30) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys dėl susidorojimo yra nepagrįstas. Teigė, kad 2016-06-21 A. B. buvo įspėtas dėl atsakomybės, o pareiškėjui tą pačią dieną paaiškinta, kad pavojus jam negresia. Aplinkybę, kad pareiškėjo baimė yra išgalvota patvirtina Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės kriminalinės policijos skyriaus 2016-10-27 nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-76182-16. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kuo A. B. tariamai agresyvus elgesys pasireiškia prieš pareiškėją. Pažymėjo, kad 2016-07-11 Marijampolės pataisos namų atsakyme Nr. 20/07-1019 buvo padaryta redakcinio pobūdžio klaida, vietoje 2016-06-17 per aplaidumą įrašant 2016-06-18. Taip pat atsakyme buvo suklysta nurodant incidento datą. Dėl aplaidumo ir didelio darbo krūvio buvo supainiotos datos, kurios yra smulkaus redakcinio pobūdžio klaidos ir visiškai neturi esminės reikšmės nagrinėjant pareiškėjo skundą. Pareiškėjas į Psichologinę tarnybą dėl problemų darbe kreipėsi 2016-06-21. Pareiškėjas nurodė, kad jaučia spaudimą, apie tai buvo informuotas Marijampolės pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius, pareiškėjui išaiškinta, kad A. B. jam įtakos padaryti negali. Teigė, kad nei pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) neužtikrinus pareiškėjui saugių kalinimo sąlygų, nesiėmus veiksmų, jog būtų sustabdyti neteisėti veiksmai grasinant susidoroti su pareiškėju.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Marijampolės pataisos namai arba pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Nagrinėjamu atveju byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją dėl jo atžvilgiu vykdomo psichologinio smurto ir garsinimų, ir jeigu kreipėsi, tai ar Marijampolės pataisos namai tinkamai sureagavo į pareiškėjo prašymą ir ėmėsi visų priemonių, kad būtų užtikrintas jo saugumas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose nuo 2010-12-15 (b. l. 4). Pareiškėjas buvo paskirtas dirbti valgykloje tvarkdariu (patalpų valytoju) (b. l. 21).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2016-06-13 tarp G. L. ir UAB „Niklita“ darbuotojo A. B. įvyko konfliktas dėl pareiškėjo darbo užmokesčio. Minėtas aplinkybes patvirtina Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės kriminalinės policijos skyriaus 2016-10-27 nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12-15).
Byloje nustatyta, kad 2016-06-16 G. L. skundu kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių, kuriame nurodė, kad 2016-06-13 po pokalbio su pataisos namų direktoriumi jis buvo užpultas UAB „Niklita“ darbuotojo A. B., kuris jam grasino susidorojimu, jog bus paskirtas į kitą būrį ir neturės darbo. Pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių prašydamas imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo saugumas (b. l. 10-11, 54-55).
2016-06-20 pareiškėjas Marijampolės pataisos namų direktoriui pateikė skundo papildymą, kuriame nurodė, kad A. B. vykdomas psichologinis smurtas nesiliauja, pareiškėjas nebegauna maisto davinio (b. l. 56, 96).
Marijampolės pataisos namai 2016-07-11 raštu Nr. 20/07-1019 (toliau – ir Raštas) atsakydami į pareiškėjo 2016-06-16 ir 2016-06-20 skundus nurodė, kad A. B. pokalbio su direktoriumi metu neigė, jog buvo užpuolęs pareiškėją, jam negrasino, nežemino ir neketino susidoroti. Pareiškėjui paaiškinta, kad A. B. nėra pataisos namų darbuotojas (dirba UAB „Niklita“) ir neturi galimybės daryti įtakos pareiškėjui. Pažymėjo, kad A. B. buvo įspėtas dėl atsakomybės už galimai neteisėtus veiksmus prieš pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, apie įvykį raštu informuota UAB „Niklita“ vadovybė (b. l. 9, 57).
Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės grindė aplinkybėmis, kad Marijampolės pataisos namai nesiėmė veiksmų, jog A. B. vykdomas psichologinis smurtas būtų sustabdytas.
Nagrinėjamu atveju ginčui aktualios Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), kurios reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 6, 7 punktuose numatyta, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Pagal Taisyklių 50 punktą, pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.
Teismo vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad po 2016-06-13 vykusio konflikto Marijampolės pataisos namų administracija nesiėmė veiksmų, jog būtų sustabdyti A. B. veiksmai. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Marijampolės pataisos namų administracija į pareiškėjo skundus reagavo nedelsiant. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-17 ir 2016-06-21, t. y. sekančią dieną po to, kai pareiškėjas pateikė skundus, A. B. buvo iškviestas pokalbiui pas pataisos namų direktorių ir įspėtas dėl atsakomybės už galimai neteisėtus veiksmus prieš pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, apie įvykį raštu informuota UAB „Niklita“, kurioje A. B. dirbo, vadovybė. Bylos duomenys patvirtina, kad maisto davinys pareiškėjui buvo išduotas (valgyklos pirmame aukšte), šios aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas (b. l. 9, 57, 12-15). Be to, pareiškėjo argumentus, jog jam kilo reali grėsmė, kad su juo bus realiai susidorota, paneigia Marijampolės kriminalinės policijos skyriaus 2016-10-27 nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad A. B. žodžiai negali būti vertinami kaip tiesioginis grasinimas nužudyti ar sutrikdyti sveikatą (b. l. 2-15). Pats A. B. 2016-06-17 pokalbio metu pas direktorių neigė aplinkybę, jog buvo užpuolęs pareiškėją, tvirtino, kad pareiškėjui negrasino, nežemino ir neketino susidoroti (b. l. 12-15).
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2016-07-12 patyrė psichologinį spaudimą, grasinimus iš vidaus tyrimų skyriaus viršininko G. J.. Pažymėjo, kad G. J. direktoriaus kabinete jam grasino niekur nesikreipti.
Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės kriminalinės policijos skyriaus 2016-09-30 nutarimo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2016-07-12 Marijampolės pataisos namų direktoriaus kabinete su pareiškėju buvo kalbama apie problemas valgykloje, darbo sąlygas, užmokestį. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl G. J. grasinimų, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad su pareiškėju buvo realiai bandoma susidoroti, o Marijampolės pataisos namų administracija nesiėmė veiksmų sustabdyti psichologinį smurtą. Priešingai, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad Marijampolės pataisos namų administracija nedelsiant reagavo į pareiškėjo skundus, vedė pokalbius tiek su A. B., tiek su G. L., informavo apie įvykį UAB „Niklita“ vadovybę, įspėjo A. B. dėl atsakomybės, išsamiai atsakė į pareiškėjo skundus. Bylos duomenys patvirtina, kad maisto davinys pareiškėjui buvo išduotas, šios aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas. Teismo vertinimu, Marijampolės pataisos namai neatliko pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), veikė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Nenustačius neteisėtų veiksmų, pagrindo spręsti dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo nėra.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.