Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2008-10-03 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. S. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka. Skundu pareiškėjas prašė pripažinti V. V. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. Skunde J. S. nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarnautojas V. V. 2008-06-30 paruošė ir Klaipėdos apygardos teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias ir taip jį įžeidė bei apšmeižė, t. y. nurodė, kad „J. S. veikė nerūpestingai, aplaidžiai, neprotingai ilgai delsė prieš pateikdamas ieškinį...“, „Šios aplinkybės leidžia teigti, kad J. S. pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį ir tokiu būdu piktnaudžiauja savo teisėmis“. Pareiškėjas nurodo, kad minėti viešai paskleisti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tokiais veiksmais jis buvo pažemintas, apibūdintas kaip negatyvus asmuo, buvo pakirstas pasitikėjimas juo, pakenkta jo įvaizdžiui civilinėje byloje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakoma pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, yra nepagrįsta ir užkertanti kelią ginti jo pažeistas teises, todėl prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują nutartį. Pareiškėjas mano, kad apylinkės teismo nutartis prieštarauja BPK 1 str. nuostatai, kuri pasisako, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginti piliečių teises, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nurodo, kad pažeistos jo privataus kaltintojo teisės numatytos BPK 34 str. J. S. mano, kad skundžiama nutartimi iš esmės pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, o valstybinės institucijos atstovas skleidžia apie piliečius tikrovės neatitinkančią informaciją. Mano, kad tokia V. V. veika daroma tikslingai, kad vėliau atsiliepimą būtų galim panaudoti prieš jį inicijuojant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo valstybei. Taip pat mano, kad tokia teismo pozicija vertintina kaip šališkumo požymis ir jo teisių pažeidimas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismo subjektyvi pozicija dėl senaties taikymo aplinkybių yra civilinio ginčo dalykas ir niekam neduoda pagrindo skleisti išsigalvotas žinias, jog jis piktnaudžiauja savo teisėmis, veikia aplaidžiai, yra nerūpestingas ir neprotingas. Tikrovės neatitinkanti informacija buvo skleidžiama asmens, dirbančio valstybinėje institucijoje. Teismas, nurodydamas, kad neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimas buvo įvykdytas netyčia, parodo išankstinį teismo subjektyvumą ir šališkumą. Šio skundo padavimas yra ne tik jo pažeistų teisių ir interesų gynimas, bet ir prevencinė priemonė, kad tokie veiksmai iš valstybinių institucijų pareikšti piliečių atžvilgiu ateityje nesikartotų.