Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Paulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, 2025 m. balandžio 16 d. arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:

jis 2025 m. liepos 15 d., apie 03.40 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė rankoje turimą mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ į savo artimą giminaitę - seserį E. E., pataikydamas jai į veidą, ir tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir labai gailėjosi bei parodė, kad savo poelgio nepateisina ir negali paaiškinti, kodėl jis taip pasielgė su savo seserimi. 2025 m. liepos 12 d. visi trys, t. y. jis, sesuo E. E. ir mama atvažiavo pas močiutę į svečius. Ten jis visą savaitgalį vienas pats vartojo alkoholį. 2025 m. liepos 15 d., apie 21.00 val., mama, sesuo ir močiutė grįžo iš Kretingos, tuo tarpu jis buvo likęs močiutės namuose vienas, miegojo prie namo esančiame priestate. Kai visos grįžo, jis buvo neblaivus, todėl nepamena, ar jis kalbėjosi su sese. Nuėjo miegoti, po to atsikėlė. Kiek buvo valandų, nežino, bet galėjo būti apie 03.30 val., tiksliai nežino, atsikėlęs nuėjo pas mamą paklausti, ką veikia. Miegamojo kambaryje buvo sesė, kuri jau buvo atsigulusi. Sesuo pradėjo ant jo šaukti ir varyti lauk iš kambario, vadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nežino, kas jam pasidarė, bet konflikto metu sviedė savo mobilaus ryšio telefoną į seserį ir pataikė jai į antakį. Pamatė, kad seseriai prakirto antakį, jai pradėjo bėgti kraujas. Suprato, kad pasielgė blogai. Atsiprašyti jos nebandė, nes sesuo iškvietė policiją. Niekada prieš seserį nėra smurtavęs, tai įvyko pirmą kartą. Labai gailisi dėl to. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš nukentėjusiosios E. E. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2025 m. liepos 14 d., apie 21.00 val., kartu su mama A. E. ir močiute E. V. grįžo iš Kretingos į močiutės namus. Sodybos priestate buvo jos brolis A. M., pas kurį ji nuėjo pasikalbėti. Brolis jai pradėjo priekaištauti, kad jos išvažiavo ir nepaliko jam valgyti, buvo neblaivus, sakė, kad blogai jaučiasi. Su juo trumpai pasikalbėjusi, išvažiavo žvejoti, į močiutės namus grįžo apie 03.00 val. nakties, gal šiek tiek vėliau. Mama dar nemiegojo, sakė, kad pagamino broliui sumuštinių, todėl jam vis skambinėjo per „Messenger“ programėlę, bet jis neatsiliepė. Praėjus gal kokioms 5 min., atėjo piktas bei neblaivus brolis ir atsisėdo ant lovos. Ji bandė jį išvaryti iš kambario, nes norėjo miegoti, ir tada brolis tapo agresyvus, ėmė jai priekaištauti, varyti iš namų. Ji keletą kartų dar pakartojo, kad eitų lauk iš kambario ir leistų jai miegoti. Brolis vis labiau pyko ir vienu momentu, ji nespėjo net sureaguoti, sviedė jai į veidą savo mobilaus ryšio telefoną, pataikydamas jai į dešinį antakį, kurį prakirto. Pradėjo bėgti kraujas, labai išsigando, ją ištiko šokas. Jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Pasakė, kad kviečia policiją, nes jai nusibodo toks jo elgesys. Brolis, išgirdęs, kad ji skambina pagalbos telefonu, išėjo lauk iš kambario. Jo mobilaus ryšio telefonas liko kažkur kambaryje, nes A. M. grįžo ieškoti telefono, kurį, kažkur radęs, pasiėmė. Ar šį įvykį matė mama, nežino, močiutė miegojo kitame kambaryje. Dėl prakirsto antakio ji buvo išvežta į ligoninės priėmimo skyrių. Broliui A. M. atleisti neketina, sutinka, kad jis būtų nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu. Anksčiau smurto prieš ją brolis nėra naudojęs, tačiau, būdamas neblaivus, ne kartą yra grasinęs ją pakasti. Brolis piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, gyvena pas mamą Kretingoje. Civilinio ieškinio reikšti neketina.

Iš 2025 m. liepos 15 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK vyresniojo tyrėjo T. A. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto aplinkoje atvejo matyti, kad E. E. nurodė 2025 m. liepos 15 d., apie 03.40 val., jos fizinio skausmo sukėlimo aplinkybes bei davė apie tai parodymus.

Iš 2025 m. liepos 15 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK vyresniojo tyrėjo T. A. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2025 m. liepos 15 d. 03.46 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) brolis tyčia metė iš telefono į pranešėją, prakirto antakį, kraujuoja. Nepilnamečių nėra. Pranešėja laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu, lauke pasitiko pranešėja E. E., pastarosios veide ties dešiniuoju antakiu buvo matyti kraujuojanti žaizda. E. E. įvykio vietoje nustatytas 0,00 promilės girtumas, pastaroji buvo labai susijaudinusi, drebėjo, galimai šoko būsenoje. Trumpai paaiškino, kad 2025 m. liepos 15 d. 03.40 val., būnant miegamojo kambaryje, gulint lovoje, kilusio žodinio konflikto metu neblaivus brolis A. M. tyčia metė į ją mobilaus ryšio telefoną, pataikydamas jai į dešinį antakį bei jį praskeldamas. Patikslinus, ar tikrai brolis telefoną metė tyčia, pastaroji patvirtino, kad tikrai taip. Taip pat nurodė, kad brolis galimai yra tame pačiame name, tik kitoje namo dalyje. Netrukus atvyko GMP medikai ir E. E. išsivežė į Plungės r. sav. ligoninės priėmimo skyrių, dėl to pastarosios įvykio vietoje apsiklausyti nepavyko. Užėjus į namą iš pranešėjos nurodytos pusės, namuose rastas A. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Alkotesteriu pastarajam nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Pastarasis neneigė vieną kartą metęs savo telefono „Samsung“ aparatą į seserį bei pataikęs jai į veidą, nes pastaroji jį įžeidinėjo ir taip sunervino. Aiškinantis aplinkybes, nustatyta, kad įvykio metu namuose buvo pastarųjų mama A. E., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, alkotesteriu nusistatyti neblaivumą atsisakė. Pastaroji nurodė, kad po įvykio išgėrė raminamųjų vaistų ir teigė, kad pasinaudodama teise neduos parodymų prieš savo sūnų. Po kiek laiko gautas ligoninės darbuotojos pranešimas, kad po medikų apžiūros E. E. diagnozuota antakio srities kirsta žaizda, išleista gydytis ambulatoriškai.

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK Nr. 0125000403398 matyti, kad 2025 m. liepos 15 d. 03.46 val. pranešėja E. E. pranešė, kad brolis tyčia metė iš telefono į pranešėją, prakirto antakį, kraujuoja. Nepilnamečių nėra. Pranešėja laukia vietoje. Kur brolis, nežino.

Iš 2025 m. liepos 15 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Užfiksuota, kad atidarius gyvenamojo namo įėjimo duris, matyti užkabintos užuolaidos, pro kurias praėjus patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje yra durys, vedančios į virtuvės kambarį. Virtuvės dešinėje yra durys, vedančios į miegamojo kambarį. Kambario viduryje stovi apvalus stalas, ant kurio padėtas telefonas "Samsung". Telefonas žydra nugarėle, ant kurios matyti rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės. "Samsung" telefonas paimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 1. Už stalo yra kampinė miegamoji sofa, ant kurios užklota rožinės spalvos medžiaginė paklodė, kurios centrinėje dalyje matyti rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Paklodė paimta ir supakuotą į popierinį voką Nr. 2. Įvykio vietoje jokių girtavimo požymių nematyti.

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2025).

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia metė rankoje turimą mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ į sesers veidą bei jai prakirto antakį, šias smurto aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad E. E. fizinį skausmą sukėlė brolis A. M., tarnybinių pranešimų turiniai, iš kurių matyti, kad E. E. papasakojo, jog jai fizinį skausmą sukėlė brolis. Taigi teismas aptartais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis A. M. 2025 m. liepos 15 d. 03.46 val., būdamas neblaivus, namuose, tyčia metė rankoje turimą mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ į sesers veidą bei jai prakirto antakį ir tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo seserį, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, ją žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis A. M. padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo seserį, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, jo pavartotas smurtas nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintinas trečdaliu, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas 2025 m. liepos 25 d. nuo 04.40 val. iki 2025 m. liepos 25 d. 10.20 val. (1 para).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje - telefonas „Samsung“, prieš tai leidžiant A. M. į savo asmeninę laikmeną perkelti asmeninio pobūdžio informaciją, konfiskuotinas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė; o paklodė, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintina savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką 2025 m. liepos 25 d. nuo 04.40 val. iki 2025 m. liepos 25 d. 10.20 val. (1 parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynių) mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, saugomus Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje – telefoną „Samsung“, prieš tai leidžiant A. M. į savo asmeninę laikmeną perkelti asmeninio pobūdžio informaciją, konfiskuoti, o paklodę, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti savininkui.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.