Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, slaugo savo neįgalų vyrą, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. G. buvo kaltinama tuo, kad nežymiai sužalojo žmogų, tai yra 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 20 val. 40 min., Šukėtų kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo pievoje susitikusi N. S. tyčia metė į ją metalinį kibirą pataikydama jai į nosį ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu smūgiavo jai į veidą, ko pasėkoje dėl nosies sumušimo su odos nubrozdinimais, poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, odos nubrozdinimo kakle, galvos smegenų sukrėtimo nežymiai sutrikdė N. S. sveikatą.

O. G. neprisipažino kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir parodė, kad įvykis buvo 2018 m. rugsėjo 16 d. Atvažiavusi į savo ganyklą ir stovėdama prie keliuko, pamatė, kad vaikščioja N. S. N. ėjo keliu su šunimis link sodybos, kur buvo pririšta jos karvė, todėl N. paklausė, kodėl ši ten vaikščioja ir ko ieško jos ganyklose. Ji N. S. nekeikė ir nekoliojo. N. S. pradėjo pykti, burbėti, keiktis. Ji, gali būti, kad pasakė kokį žodį N. N. S. supyko, išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. Tada ji nuėjo melžti karvę, o po kurio laiko N. priėjo prie jos, gal iki pusantro metro atstumu. Šalia jos buvo du šunys – vienas šuo buvo didelis juodas, o kitas – baltas su pavadėliu. Ji melžė karvę atsitūpusi ir kai išsigandusi šunų atsistojo, ją puolė mažesnis, maždaug pusės metro, baltas šuo su pavadėliu. Šuo vieną kartą pasišokėjęs griebė į šlaunį ir dar kartą norėjo. Šuo užšoko ant jos, su letenomis palietė rūbus. Gindamasi nuo šuns galėjo kur nors pataikyti N. su rankose laikytu plastmasiniu kibiru, kuriame buvo kažkiek pieno. Kai ją puolė šuo, N. S. pradėjo traukti šunį už pavadžio link savęs. Pavadėlis buvo ilgas, tai kol N. susitvarkė su virve, tol šuo ją puolė. Ji gynėsi su kibiru nuo šuns, ne nuo nukentėjusiosios, ir gal netyčia pataikė N. su kibiru. Ji kibiro nemetė į N. S., tik užsimojo su juo, laikydama jį už rankenos, kibiro ji nepaleido iš rankų, tik pienas išsiliejo. Tik vieną kartą užsimojo su kibiru. Neatsimena, kur pataikė N., nes buvo prieblanda, apsiniaukę, todėl greičiau temo. Negali pasakyti, ar pataikė N. į veidą, ar į ranką, ar šuniui pataikė. Neilgai tas konfliktas tęsėsi, ji nuo šunų gynėsi. N. S. nedavė šuniui jokių komandų, kad ją pultų. Paskui N. pasiėmė šunis ir parsivedė namo. Parkritusi ant žemės N. nebuvo. Nežino, kas atsitiko N. telefonui. Baigusi melžti karvę grįžo namo ir kartu su vyru išgėrė 100 – 200 gramų brendžio, nes buvo išsigandusi ir susinervinusi. Įvykio metu ji buvo blaivi, ar įvykio metu buvo blaivi S. – pasakyti negali. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir liepė prieiti prie automobilio. Automobilyje sėdėjo N. S.. Pareigūnams ji pasakė, kad neužpuolė N. Kai pareigūnams pasakė, kad yra išgėrusi, jie patikrino blaivumą. Ji bandė pareigūnams aiškinti aplinkybes, kad gynėsi nuo šunų, bet kai pradėdavo aiškinti, tai jai pareigūnai liepdavo tylėti, nes išveš į komisariatą, todėl ir tylėjo. Ji turi ligonį namuose, jam blogai pasidaro naktį, todėl prašė, kad jos nevežtų į komisariatą. Nesuprato už ką surašytas protokolas, nes pareigūnai jai tik skaičiais pasakė už ką baudžia. Tuo metu buvo neblaivi, todėl jautėsi kalta. Protokolą surašė po neblaivumo nustatymo. Sumokėjo paskirtą baudą ir nenorėjo konflikto su kaimynais, todėl nesikreipė dėl šuns įkandimo. Kitą dieną nuėjo draugiškai atsiprašyti N. S.. Parvažiavo pietų N. sugyventinis ir su juo nuėjo į N. namus. Ji atsiprašė, bet N. nieko nesakė. Matyt, kad neatleido, nes dabar yra posėdyje. Pinigų N. nesiūlė. N. tada atrodė normaliai, veidas nebuvo sumuštas. Ankščiau nebuvo jokio konflikto su S. Po kelių dienų jai pradėjo skaudėti šlaunį, ten kur įkando šuo, ištino, pamėlynavo, todėl kreipėsi pas šeimos gydytoją Ž.. Joks laukinis gyvūnas jos nebuvo užpuolęs. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, ji nieko nepadarė. Įvykis buvo 2018 m. rugsėjo 16 d. ir tik 2019 m. vasario 7 d. sužinojo, kad yra kaltinama (2 t., b. l. 69-73).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. S. parodė, kad apie pusę aštuonių vakaro išėjo pasivaikščioti su šuneliu. Kadangi turi šunelį, tai visada eina toliau nuo gyvenviečių, į laukus. Nuėjus gana toli išgirdo pievoje, kad ją šaukia G. Ji apsisuko ir priėjo ganėtinai arti prie G., kuri melžė karvę. Jei būtų žinojusi, kad G. išgėrusi, nebūtų ėjusi. G. pradėjo ant jos šaukti, kodėl ji čia vaikšto, čia jos privati valda. Ten yra sudegusi sodyba, per vidurį veda „valdiškas“ kelias, kuriuo ji eidavo toliau į pievas. Ji pasakė, kad kelias „valdiškas“ ir juo vaikšto. G. buvo neadekvati, keista, pradėjo šaukti. Sakė, kad viskas čia jos. Tada paėmė kibirą su pienu ir trenkė jai su kibiru į veidą. Nežino, kiek pieno buvo kibire. G. toliau ją mušė, mušė labai skaudžiai, į veidą. Ji laikė viena ranka įsikibusi į plaukus, kad G. jai nepajėgtų suduoti. Jos ranka buvo išoperuota prieš kelis mėnesius, todėl buvo labai sunku apsiginti. Tris kartus G. mušė į veidą, draskė kaklą. Kai gavo iš kibiro į veidą – skaudėjo, buvo ir skilimas, ir sudraskyta. Buvo pargriuvusi, išvoliota, purvina. Buvo netekusi sąmonės, nes šunelis parėjo namo pirmas, o ji net neprisimena kaip parėjo. Ėmė ieškoti nukritusio telefono, G. jai trukdė pasiimti telefoną, kad neišsikviestų pagalbos. Nežino, kiek laiko jos konfliktavo, nes ji parėjo namo ir kvietė policiją. Šunelis negalėjo pulti G., jis buvo paėjęs į priekį, nubėgęs prie „prūduko“, ji pas G. atėjo viena, be šuns. Visada laiko pavadį, nepririšto šuniuko nevedžioja. Šunelis mažas tuo metu buvo, keturių kilogramų. Nepamena, ar šunelis buvo pribėgęs prie jos ir bandė ją ginti. Žino, kad ji laikė šunelį už pavadėlio, o kada jį paleido negali pasakyti. Šuo konflikto metu buvo pririštas, pavadėlis neilgas. Šuo buvo netoli nubėgęs, gal du metrus į priekį. Ji šunį laikė už pavadėlio, kai priėjo prie G. Buvo dar ir labradoras, bet tas šuo ne jos. Iš viso buvo du šunys. Labradoras tiesiog sekė paskui ją ir jos šunį. Labradoras yra pamestas ir ji šunį šeria. Labradoras buvo laukuose, daug toliau už jos mažą šunį. Konflikto metu labradoras nebuvo pribėgęs, jis buvo pievose, ieškojo maisto. Parėjus namo, pasakė draugui kas įvyko ir skambino policijai. Policijos pareigūnai atvyko pas ją į namus ir tada nuvyko visi pas G. Tada G pripažino, kad ją sumušė. Ji papasakojo policijos pareigūnams, kad buvo sumušta. Parodymus surašė policininkas ir ji pasirašė. Jai tada skaudėjo, pikta buvo, baisus šokas. Paklausė policijos pareigūnai apie jos sveiktą ir pasiūlė medikus, bet ji atsisakė. Kai policijos pareigūnai išvažiavo, jai pradėjo tinti ir mėlynuoti veidas (2 t. b. l. 4-8).

Prieštaravimų pašalinimui teismas pagarsino nukentėjusiosios N. S. 2018 m. rugsėjo 16 d. pareiškimą dėl kaimynės O. G. sudrausminimo, kuriame nukentėjusioji nurodė, kad šių metų rugsėjo 16 d. apie 19.30 val. Patašinės k., Šakių r. iš savo namų išėjo pasivaikščioti su savo šuniuku. Einant keliuku link Šukėtų k. ją pasišaukė kaimynė O. G.. Priėjus prie G., ji pradėjo ant jos šaukti, kodėl čia vaikščioja, čia yra G. privati teritorija ir ji neturi teisės čia būti. Po tokių aiškinimų pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Taip pat kaltino ją vagystėmis bei pradėjo ją stumdyti. Prašo sudrausminti kaimynę O. G. dėl neleistino elgesio ir nubausti įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 25).

Pagarsinus nukentėjusiosios N. S. pareiškimą, nukentėjusioji N. S. parodė, kad pareiškime surašyta iš dalies tiesa, bet nepilnai. Ji buvo šoke, ji pareigūnams pasakė apie kibirą. Pareigūnai nurodė, kad G. nubaus administracine tvarka. Kai atvyko pareigūnai jai neskaudėjo, nebuvo mėlyna, o kai policijos pareigūnai išvažiavo, jai pradėjo tinti ir mėlynuoti veidas. Rytojaus dieną nuvažiavo į policiją ir pasakė, kad blogėja sveikata. Pareigūnas M. pasakė, kad jau nubaudė G. ir daugiau bausti negalima. Anksčiau tokių reikalų neturėjusi, todėl neskundė nutarimo. Policijos pareigūnai jos neapklausė. Parą prabuvo namuose, o kitą dieną (rugsėjo 18 d.) ją pradėjo dusinti, užtino akys, gerklė, skambino tyrėjui ir važiavo į priėmimą. Pas ekspertą nevyko. Įvykio metu nesuprato, kad G. neblaivi. Atvykus pareigūnams G. prisipažino, kad ją sumušė, bet neatsiprašė. Kitą dieną G. atėjo į jos namus, klūpojo ant kelių, numetė 10 eurų ir klausė ką jai daryti. Kai grįžo iš ligoninės, nuėjo į policiją, bet jau buvo pasibaigęs nutarimo apskundimo laikas ir pareigūnai nukreipė į prokuratūrą. Ji penkias savaites nesugebėjo normaliai suregzti sakinio, neturėjo jėgų pasirašyti. Dvi savaites gydėsi stacionare, dar apie tris mėnesius važinėjo į Kauną. Gavo reabilitaciją mėnesiui. Visą mėnesį kaklo įtvarą nešiojo. Neprigirdi viena ausimi, akimi prastai mato. Naudoja raminamuosius. Po šio įvykio pablogėjo psichinė būklė, sėdi namie užsirakinusi, bijo žmonių, prieiti prie lango. 2017 m. sirgo erkiniu encefalitu. Ligoninėje G. jos neaplankė (2 t., b. l. 4-8).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. D. parodė, kad yra gydytojas ortopedas-traumatologas. Kaltinamajai buvo nustatytos brozdintos žaizdos. Pagal visą vaizdą buvo panašu, kad šuns įkandimas. Pacientei buvo šlaunies kraujosruvos ir pabrozdinimai – dantų žymės. Nebuvo žaizdų, kurios būtų pakenkusios visam odos sluoksniui, tik paviršinis nubrozdinimas, todėl chirurginės intervencijos nereikėjo. Kad įkando šuo pasakė kaltinamoji, todėl medicinos dokumentuose tokius duomenis ir įrašė. Žiūrint į nubrozdinimus, mano, kad tai buvo šuns įkandimas. Kiek matė ant pacientės kojos, tai buvo šuns įkandimas. Įkandimas galėjo būti prieš 4-5 dienas, tačiau ar įkandimas buvo prieš penkias, ar keturias dienas, nėra svarbu. Šašas susidaro jau sekančią dieną ir jis gali išlikti iki savaitės, iki 10 dienų, ar ilgiau. Tai priklauso nuo pakenkimo laipsnio, gylio (2 t., b. l. 66-68).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. Č. Ž. parodė, kad kaltinamoji - jos pacientė. Apžiūrėjo pacientę gyvai, visą koją šlaunies srityje. Kaltinamoji nurodė, kad šuo įkando. Ji paprastai tiki, ką sako ligonis. Prieštaravimo tarp to, ką jai sakė klientė ir to, ką apžiūros metu pamatė, neįžvelgė. Ten buvo sužnybimas per rūbus, tikros žaizdos nebuvo, šašo nebuvo. Didelių žaizdų nebuvo. Gal tik nubrozdinimas, o ji nepilnai aprašė. Buvo dantų žymės ir hematoma. Katė, lapė apdraskytų labiau, ten buvo daugiau sužnybimas. Jei yra šuns įkandimas, ji privalo siųsti traumatologui, kuris toliau sprendžia (2 t., b. l. 68).

Tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 17 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK gauta medžiaga iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros dėl N. S. prašymo apie įvykusį konfliktą ir patirtą sužalojimą (1 t., b. l. 7);

N. S. prašymas, kuriame užfiksuota, kad šių metų rugsėjo 16 d. apie 19.30 val. išėjo pasivaikščioti su augintiniu. 2016 m. persirgusi erkiniu encefalitu, ko pasėkoje, gydytojai rekomendavo kuo daugiau laiko leisti gryname ore. Eidama keliu sutiko pažįstamą moterį G. O., kuri pradėjo ant jos šaukti, kad eina pro jos privačią valdą. Pasakė, kad kelias nėra privati valda. Moteris buvo neblaivi, pikta, paleido jai į veidą metaliniu kibiru su pienu, puolė mušti, įsiutusi daužė veidą kumščiu. Kadangi vasarą jai buvo operuota dešinė ranka, negalėjo apsiginti. Besiginant iškrito mobilus telefonas, prisimena tik smūgius, jai atsipeikėjus, neleido pasiimti sudaužytą telefoną, kad išsikviestų pagalbos. Grįžus į namus išsikvietė policiją. Nubaudė moterį administracine bauda. Praėjus nakčiai sveikata labai pablogėjo, nuvežė ją į policiją, veidas buvo nusėtas mėlynėmis. Dar parą iškentėjo skausmus namuose, bet ištino veidas, užtino akys, sunku tapo kvėpuoti, skausmas tapo nepakeliamas. Namiškiai nuvežė į Šakių ligoninės priėmimo skyrių. Papasakojo, kas nutiko, buvo paguldyta į neurologijos skyrių (1 t., b. l. 11-12);

N. S. pareiškimas dėl kaimynės O. G. sudrausminimo, kuriame užfiksuota, kad šių metų rugsėjo 16 d. apie 19.30 val. Patašinės k., Šakių r. iš savo namų išėjo pasivaikščioti su savo šuniuku. Einant keliuku link Šukėtų k. ją pasišaukė kaimynė O. G.. Priėjus prie G., ji pradėjo ant jos šaukti, kodėl čia vaikščioja, čia yra G. privati teritorija ir ji neturi teisės čia būti. Po tokių aiškinimų pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Taip pat kaltino ją vagystėmis bei pradėjo ją stumdyti. Prašo sudrausminti kaimynę O. G. dėl neleistino elgesio ir nubausti įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 25);

O. G. 2018 m. rugsėjo 16 d. 22.24 val. nustatytas 0,80 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 26);

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. 19.30 val. O. G., būdama neblaivi, viešoje vietoje iškoliojo kaimynę N. S., išvadindama ją įvairiais necenzūriniais žodžiais bei du kartus sudavė kibiru per rankas, tačiau fizinio skausmo nesukėlė. Tuo O. G. padarė teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 27-28);

Nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. 19.30 val. O. G., būdama neblaivi, viešoje vietoje iškoliojo kaimynę N. S., išvadindama ją įvairiais necenzūriniais žodžiais bei du kartus sudavė kibiru per rankas, tačiau fizinio skausmo nesukėlė. Tuo O. G. padarė teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 29-30);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 29/2019 (10), kurioje užfiksuota, kad N. S. nustatytas nosies sumušimas su odos nubrozdinimais, poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, odos nubrozdinimas kakle, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu kibiru, kokiomis tai kūno dalimis ar panašiai. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimai veide padaryti mažiausiai vienu smūgiu, kakle – mažiausiai vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu. Sužalojimų, būdingų griuvimui nenustatyta. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Pateiktuose medicinos dokumentuose yra duomenys, kad gydymosi eigoje nustatyta 2 stadijos stuburo kaklinės dalies degeneraciniai-distrofiniai pakitimai, stuburo kaklinės dalies 3 slankstelio anterolistezė, vyraujant spondiliozei, stuburo kaklinės dalies 6/7 slankstelių stuburo kanalo stenozės požymiai, kurie, pagal radiologinius požymius, fiksuotus pateiktuose medicinos dokumentuose, nėra ūmaus pobūdžio ir nesietini su minima trauma (1 t., b. l. 36-37);

2018 m. rugsėjo 19 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame užfiksuota, kad O. G. diagnozuotas dešinės šlaunies sumušimas, šuns įkandimas. Ligos anamnezėje nurodyta, kad užpuolė kaimynės šuo. Dešinėje šlaunyje plati hematoma, žaizdos nėra. Skauda palpuojant (1 t., b. l. 176);

2018 m. rugsėjo 20 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame užfiksuota, kad O. G. diagnozuotos dešinės šlaunies brozdintos žaizdelės. Ligos kodas: S70.81. Ligos anamnezėje nurodyta, kad prieš penkias dienas įkando kaimynės N. S. šuo. Žaizdelės brozdintos, padengtos šašiukais, suleista štabo, profilaktiškai polivalentinės vakcinos (dultivax) viena dozė (1 t., b. l. 177);

Išraše iš asmens sveikatos kortelės užfiksuotas traumatologo V. J. D. įrašas, kuriame nurodyta, kad skundžiasi dešinės šlaunies skausmu, tinimu. Prieš penkias dienas (rugsėjo 16 d.) užpuolė kaimynės N. S. šuo, kuris buvo sveikas. Dešinėje šlaunyje trys brozdintos žaizdelės, padengtos šašiukais (2 t., b. l. 32);

Vietovės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad pervažiavus Novos upelį Šukėtų kaime, pasukus į dešinėje pusėje esantį keliuką ir juo nuvažiavus apie 300 metrų, patenkama į įvykio vietą. Iš įvykio vietos aplink matomos pievos ir šiek tiek toliau augantys medžiai. Kelias toliau veda į negyvenamą sodybą, kurios teritorija yra apžėlusi, netvarkinga ir apaugusi medžiais bei krūmais. Aplink esančių gyvenamųjų namų bei gyventojų nematyti, nuo šios vietos artimiausias namas yra maždaug už 700 metrų (2 t., b. l. 35-39).

Dėl įrodymų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).

Byloje iš kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. apie 20.40 val. kaltinamoji O. G. atvyko pamelžti pievoje besiganančią karvę, o nukentėjusioji N. S. vaikščiojo šalia esančiu keliu su dviem šunimis. Kai kaltinamoji O. G. paklausė nukentėjusiosios N. S., kodėl ši ten vaikščioja ir ko ieško, nukentėjusioji pasakė, kad kelias yra viešas, todėl vaikščioja. Kaltinamoji O. G. parodė, kad jokio konflikto tarp jos ir nukentėjusiosios N. S. nebuvo, jokių necenzūrinių žodžių nukentėjusiosios N. S. atžvilgiu nevartojo. Jokių duomenų, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios tą dieną ar anksčiau būtų kilęs konfliktas, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir nukentėjusioji N. S., kuri teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nei kaltinamoji, nei nukentėjusioji jokių necenzūrinių žodžių viena kitos atžvilgiu nevartojo. Dėl to, kas įvyko kaltinamajai O. G. nustojus melžti karvę ir atsistojus, kaltinamosios ir nukentėjusiosios versijos skiriasi iš esmės. Kadangi byloje pagrindiniai įrodymai yra prieštaringi dviejų skirtingų suinteresuotų asmenų parodymai, esant tokiai situacijai būtina juos vertinti itin atidžiai, tikrinti kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti bylos medžiaga, o kurie – prieštaringi, netikslūs, todėl atmestini.

Kaltinamoji O. G. parodė, kad nukentėjusiosios N. S. paklausus dėl kokių priežasčių ji vaikščioja pievoje ir ko ieško, nukentėjusioji supyko, pradėjo kažką „burbėti“, nurodė, kad kelias viešas, todėl juo vaikščioja ir pradėjo kaltinamąją filmuoti. O. G. nuėjo melžti karvę, tačiau po kurio laiko prie jos priėjo nukentėjusioji N. S. su dviem šunimis – baltu ir juodu, atsistojo maždaug 2 metrų atstumu, ir ją nuolat filmavo. Kaltinamoji, išsigandusi šunų, atsistojo nuo karvės ir tuo metu jai į dešinės kojos šlaunį įkando baltas nukentėjusiosios šuo, todėl ji, gindamasi nuo šuns, užsimojo lankose laikytu plastikiniu kibiru su pienu, ir juo galimai netyčia pataikė nukentėjusiajai N. S., tačiau kur pataikė – nematė, nes buvo prieblanda ir buvo išsigandusi. Nukentėjusioji tuo metu traukė šunį už pavadėlio, tada ji pasiėmė šunis ir nusivedė, o kaltinamoji baigė melžti karvę. Nukentėjusioji N. S. pargriuvusi nebuvo, o kas sudaužė jos telefoną – nežino. Grįžusi namo kaltinamoji po patirto streso išgėrė 100 gramų brendžio, tačiau įvykio metu buvo blaivi.

2019 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad ją, einančią keliu, pasišaukė karvę melžianti kaltinamoji O. G.. Nukentėjusioji buvo nuėjusi toliau, todėl grįžo atgal prie kaltinamosios O. G.. Kaltinamosios nefilmavo, tik imitavo šį veiksmą telefonu. Kai priėjo prie kaltinamosios, ši paklausė, kodėl nukentėjusioji vaikščioja po jai priklausančią žemę ir ko ieško, kaltino vagystėmis, elgėsi neadekvačiai ir, be jokios priežasties, iš maždaug 1,5 – 2 metrų atstumo, tyčia trenkė jai metaliniu kibiru su pienu ir pataikė į nosį. Paskui 3 kartus mušė veidą, draskė kaklą. Nukentėjusioji N. S. gindamasi įsikibo kaltinamajai į plaukus. Po smūgių nukentėjusioji pargriuvo, buvo išvoliota, purvina, neteko sąmonės. Atsipeikėjusi pajuto, kad neturi telefono, o kai pradėjo jo ieškoti, kaltinamoji trukdė tą daryti. 2019 m. gruodžio 3 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. S. parodė, kad kaltinamoji trenkė jai su kibiru į veidą, paskui trenkė kumščiais. Ji buvo parkritusi ant žemės, telefonas sudaužytas. Ji taip pat parodė, kad matė, jog kaltinamoji O. G. yra išgėrusi, jos akys buvo baltos, nors 2019 m. spalio 7 d. teisiamajame posėdyje parodė nesupratusi ir nepagalvojusi, jog kaltinamoji O. G. gali būti neblaivi. Prieštaravimų pašalinimui teismo posėdžio metu buvo pagarsintas nukentėjusiosios N. S. 2018 m. rugsėjo 16 d. pareiškimas, tokių aplinkybių nukentėjusioji pareiškime nenurodė, jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu taip pat yra kitokie, nei teisminio nagrinėjimo metu.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji N. S., paskambinusi bendrojo pagalbos centro telefonu nurodė, kad einant su augintiniais ją užpuolė pažįstama moteris, kuri buvo kaip išprotėjusi, ją sumušė, jai skauda visas veidas, prašo atvažiuoti paraminti ją sumušusią moterį. Jai skauda veidą, nosis prakirsta, kaklas. Greitoji medicinos pagalba nereikalinga (1 t., b. l. 23). 2018 m. rugsėjo 16 d. nukentėjusiosios N. S. pareiškime dėl kaimynės O. G. sudrausminimo užfiksuota, kad kaltinamoji O. G. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, kaltino vagystėmis ir pradėjo stumdyti (1 t., b. l. 25, 2 t., b. l. 24). Administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo pažeidimo esmėje užfiksuota, kad kaltinamoji O. G. iškoliojo nukentėjusiąją N. S. necenzūriniais žodžiais bei du kartus sudavė su kibiru per rankas, tačiau fizinio skausmo nejautė (2 t., b. l. 22-23, 27-28). Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiosios N. S. 2018 m. rugsėjo 16 d. pareiškimą, tiek nukentėjusioji N. S., tiek kaltinamoji O. G. sutiko, kad jokių necenzūrinių žodžių viena kitos atžvilgiu nevartojo ir nesikoliojo. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji N. S. parodė, kad pareiškimą surašė pareigūnai, o ji tik pasirašė, tačiau pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes. Teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai R. M. ir G. B. parodė, kad pareiškimas iš nukentėjusiosios N. S. buvo priimtas pirminėje stadijoje tik atvykus pas nukentėjusiąją, o vėliau, jau priėmus pareiškimą, nukentėjusioji įvykio aplinkybes paaiškino išsamiau ir nurodė, kad kaltinamoji ją sumušė plastikiniu kibiru. Liudytojai policijos pareigūnai R. M. ir G. B. parodė, kad pareiškime, protokolo ir nutarimo pažeidimo esmėje įvykio aplinkybes užfiksavo iš nukentėjusiosios N. S. paaiškinimų. Teismas vertina, kad pareiškime dėl kaimynės O. G. sudrausminimo, administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo pažeidimo esmėje įvykio aplinkybės policijos pareigūnų buvo užfiksuotos netiksliai dėl neišsamių ir nenuoseklių nukentėjusiosios paaiškinimų, kurie kito viso tyrimo metu, tačiau nutarimas administracinio nusižengimo byloje apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo, paskirtą nuobaudą kaltinamoji įvykdė, todėl teismas administracinio nusižengimo bylos nerevizuoja.

2018 m. gruodžio 7 d. prašyme nukentėjusioji N. S. nurodė, kad kaltinamoji O. G. buvo neblaivi, pikta, paleido jai į veidą metaliniu kibiru su pienu, puolė ją mušti, įsiutusi daužė jai veidą kumščiu. Besiginant iškrito mobilus telefonas, prisimena tik smūgius, jai atsipeikėjus kaltinamoji neleido pasiimti sudaužytą telefoną, kad neišsikviestų pagalbos (1 t., b. l. 11-12). Protokole-pareiškime užfiksuota, kad ją sumušė, mesdama metalinį kibirą ir pataikydama į veido sritį bei suduodama kumščiu į veido sritį, pažįstama O. G. (1 t., b. l. 17). 2018 m. gruodžio 19 d. apklausos metu nukentėjusioji N. S. parodė, kad, kai ji priėjo prie karvę melžusios O. G., ši pradėjo priekaištauti, kad nukentėjusioji vaikščioja po kaltinamosios privačią valdą. Kai nukentėjusioji pasakė, kad kelias yra bendras ir juo gali vaikščioti, O. G. paėmė metalinį kibirą su pienu ir jį metė į nukentėjusiąją. Kibiras pataikė į veido sritį – nosį. Ji pajuto fizinį skausmą. Po to O. G. priėjo prie jos ir ėmė smūgiuoti kumščiu į veido sritį. Kelis kartus sudavė, pasakyti negali. Po smūgių taip pat pajuto fizinį skausmą. Jai besiginant nuo smūgių iš rankų iškrito mobilaus ryšio telefonas. Po to O. G. nuėjo melžti karvę, o ji pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir, parėjusi namo, paskambino 112. Praėjus kelioms dienoms po konflikto apsižiūrėjo, kad apgadintas jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas, nežymiai suskilo telefono ekranas ir dangtelis (1 t., b. l. 48-49). 2019 m. sausio 30 d. apklausos metu nukentėjusioji N. S. parodė, kad O. G., melždama karvę, pašaukė ją prieiti. Kai nukentėjusioji priėjo prie kaltinamosios, ši pradėjo piktai šaukti, kad nukentėjusioji vaikščioja po jos privačią valdą. Kai nukentėjusioji pasakė, kad kelias yra bendro naudojimo, kaltinamoji O. G., pasakiusi, kad čia viskas jos, nustojo melžti karvę, atsistojo, paėmė metalinį kibirą ir iš keleto metrų atstumo metė kibirą į nukentėjusiąją, pataikydama į nosies nugarėlę ir apliedama pienu. Po to priėjusi prie nukentėjusiosios, griebė ją viena ranka už drabužių, kita smūgiavo jai į veidą ne mažiau kaip du smūgius kumščiu pataikydama į veidą, akis. Nukentėjusioji stūmė nuo savęs kaltinamąją ir ši pasitraukė. Norėdama skambinti policijai pradėjo ieškoti telefono, kurį turėjo šoninėje striukės kišenėje, bet jo nerado. Pradėjusi dairytis, telefoną rado nukritusį pievoje. Pakėlusi telefoną pamatė, kad įskilęs jo korpusas, bet telefonas veikė (1 t., b. l. 55-56).

Įvertinęs nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir iš esmės skirtingi. Išanalizavus nukentėjusiosios parodymus nustatyta, kad aplinkybę, jog nukentėjusioji buvo netekusi sąmonė, nukentėjusioji N. S. nurodė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nukentėjusioji nenurodė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, aplinkybę, jog nukentėjusioji buvo praradusi sąmonę motyvavo tuo, kad jos šunys parėjo namo anksčiau nei ji pati, o kaip parėjo pati – neprisimena. Nukentėjusioji nurodė skirtingas aplinkybes ir apie tai, kur konflikto metu buvo jos telefonas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji parodė, kad konflikto metu su turėtu mobilaus ryšio telefonu imitavo kaltinamosios filmavimą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 19 d. nurodė, kad besiginant telefonas iškrito jai iš rankų, o po kelių dienų apsižiūrėjo, kad jos telefonas sugadintas. Apklausiama 2019 m. sausio 30 d. nukentėjusioji parodė, kad konflikto metu telefonas iškrito jai iš striukės kišenės ir iš karto pastebėjo, kad telefonas yra apgadintas. Aplinkybės, kad kaltinamoji O. G. būtų trukdžiusi nukentėjusiajai pasiimti telefoną – ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji iš viso nenurodė.

Tyrimo metu kito ir nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės apie jai suduotų smūgių skaičių. 2018 m. rugsėjo 16 d. pareiškime nukentėjusioji nurodė, kad ją stumdė, vėliau pareigūnams paaiškino, kad kaltinamoji du kartus sudavė jai per rankas kibiru (1 t., b. l. 25). 2018 m. gruodžio 7 d. pareiškime nurodė, kad kaltinamoji O. G. paleido į veidą metaliniu kibiru ir puolė mušti, daužė veidą kumščiu (1 t., b. l. 11-12). 2018 m. gruodžio 19 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad nukentėjusiąją N. S. sumušė, mesdama metalinį kibirą ir pataikydama į veido sritį bei suduodama kumščiu į veido sritį, pažįstama O. G. (1 t., b. l. 17). 2018 m. gruodžio 19 d. apklausos metu parodė, kad kaltinamoji metė į ją kibirą su pienu ir pataikė į nosį, paskui smūgiavo kumščiu į veido sritį, bet nežino kiek kartų (1 t., b. l. 48-49), o apklausiama 2019 m. sausio 30 d. parodė, kad kaltinamoji atsistojo, paėmė kibirą su pienu ir iš kelių metrų metė į nukentėjusiąją kibirą, pataikė į nosį ir apliejo pienu. Tada kaltinamoji O. G. priėjo artyn, griebė nukentėjusiajai už drabužių, o kita ranka sudavė kumščiu į veidą, akis ne mažiau kaip du smūgius (1 t., b. l. 55-56). Apklausiama teisme nukentėjusioji parodė, kad kaltinamoji paėmė kibirą su pienu ir trenkė į veidą, buvo skilimas, sudraskyta, tris kartus mušė veidą, draskė kaklą (2 t., b. l. 4-8). Aplinkybės, kad nukentėjusioji po smūgio parkrito ant žemės, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji iš viso nebuvo nurodžiusi. Tik bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu buvo įsikibusi kaltinamajai O. G. į plaukus, o kaltinamoji O. G. griebė nukentėjusiajai už drabužių (2 t., b. l. 4-8).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės skyrėsi nukentėjusiosios N. S. nurodomos aplinkybės apie galimą šuns įkandimą kaltinamajai O. G., su nukentėjusiąja ėjusių šunų skaičių bei jų buvimo vietą konflikto metu. 2019 m. spalio 7 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. S. parodė, kad kaltinamajai O. G. negalėjo įkąsti nukentėjusiosios šuo, nes konflikto metu šuns prie nukentėjusiosios nebuvo. Nukentėjusioji N. S. iš pradžių parodė, kad kaltinamajai O. G. pašaukus nukentėjusiąją, šuo buvo nubėgęs prie „prūdo“, o ji grįžo (atėjo) pas kaltinamąją. Ji taip pat parodė, kad priėjusi prie kaltinamosios O. G. šunį laikė už pavadžio ir jis buvo pririštas viso konflikto metu. Pavadėlis buvo maždaug 2 metrų ilgio, o šuo buvo nubėgęs toli, maždaug 2 metrų atstumu nuo jos. Kada paleido šunį – nežino. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad įvykio metu ji vaikščiojo su dviem šunimis – baltu jai priklausančiu šuniu, pririštu už pavadėlio ir juodu priklydusiu labradoru, kuris sekė iš paskos ir konflikto metu buvo nubėgęs prie „prūdo“ (2 t., b. l. 4-8). 2019 m. gruodžio 3 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. S. parodė, kad prieš ateinant pas kaltinamąją O. G., šunys pabėgo nuo nukentėjusiosios. Kaltinamosios kontakto su šuniu nebuvo, nes šunys jau buvo nuėję tolyn. Ji taip pat parodė, kad neprisimena, ar prie kaltinamosios priėjo su šuniu, nes kažkuriuo metu jis pasileido. Kaltinamoji O. G. ją mušė, todėl nepastebėjo, kada pabėgo šunys (2 t., b. l. 72-73). 2019 m. gruodžio 20 d. atnaujinus įrodymų tyrimą, nukentėjusioji parodė, kad nėra šimtu procentų garantuota, kad jos šuo neįkando kaltinamajai O. G., nes kai ji buvo netekusi sąmonės, šunys galėjo grįžti nuo „prūdo“ prie jos ir įkąsti kaltinamajai. Ji taip pat parodė, kad šunį išsivedė pasivaikščioti su pavadėliu, bet dar prieš konflikto pradžią šunį nuo pavadžio paleido (2 t., b. l. 90-91). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad buvo išėjusi pasivaikščioti su vienu šuniu, nedidelį šunį vedžiojosi pririštą už pavadžio (1 t., b. l. 48-49, 55-56).

Teismas vertina, kad įvairiose apklausose skirtingai nurodydama aplinkybes, kad nukentėjusioji ėjo pasivaikščiotu su vienu ar su dviem šunimis, konflikto metu nukentėjusiosios šuo buvo su pavadžiu, pririštas, nubėgęs prie „prūdo“, toliau nuo konflikto vietos, paleistas nuo pavadžio, šuo negalėjo įkąsti kaltinamajai, kadangi jo nebuvo šalia, negarantuoja, kad šuo neįkando, nes tam tikrą laiką ji buvo be sąmonės, nukentėjusioji N. S. siekė pridengti (užmaskuoti) tikrąją konflikto priežastį ir kaltinamosios O. G. atliktų veiksmų motyvą bei išvengti atsakomybės už augintinio nepriežiūrą. Nukentėjusiosios N. S. parodymus teismas vertina kaip nenuoseklius, prieštaringus, todėl vien jais remiantis priimti apkaltinamąjį nuosprendį negali. Aptartini ir kiti netiesioginiai byloje surinkti įrodymai, tai yra liudytojas K. B. įvykio tiesiogiai nematė, liudijo apie tai, ką jam papasakojo nukentėjusioji N. S., todėl jo parodymai yra išvestiniai, be to duodamas parodymus jis buvo nenuoseklus ir parodė iš esmės skirtingas aplinkybes. Teisme apklausiamas liudytojas K. B. iš pradžių parodė, kad matė kaip nukentėjusioji N. S. išėjo iš namų su dviem šunimis ir abu buvo su pavadėliais, vėliau nurodė, kad nematė, kada nukentėjusioji išėjo iš namų. Jis pamatė, kad namuose nėra mažo šuns, todėl suprato, kad jį išsivedė pasivaikščioti (2 t., b. l. 11-13). Liudytojai policijos pareigūnai įvykio tiesiogiai nematė, jie fiksavo įvykio aplinkybes iš nukentėjusiosios paaiškinimų, kurie teismo vertintini kaip nenuoseklūs ir prieštaringi.

Remdamasis kaltinamosios O. G. parodymais, kurie yra logiški, nuoseklūs ir patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad nukentėjusioji N. S. prie kaltinamosios O. G. priėjo su šunimis ir vienas iš jų įkando kaltinamajai į dešinės kojos šlaunį. Kaltinamosios O. G. nurodomas aplinkybes, kad jai įkando nukentėjusiosios N. S. šuo patvirtina ir byloje esantys objektyvūs duomenys. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad kaltinamoji 2018 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl šuns įkandimo (2 t., b. l. 31), 2018 m. rugsėjo 20 d. traumatologas-ortopedas diagnozavo kaltinamajai O. G. dešinės šlaunies brozdintas žaizdas (2 t., b. l. 32). Teisme apklausti liudytojai šeimos gydytoja Stasė Č. Ž. ir traumatologas-ortopedas Vidmantas J. D. patvirtino, kad apžiūrėjus kaltinamosios O. G. dešinės kojos šlaunį jiems nekilo abejonių, kad kaltinamajai įkando šuo, nurodytos įvykio aplinkybės atitiko sužalojimo pobūdį. Duomenų, kad kaltinamajai O. G. būtų įkandęs kitas šuo, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir nukentėjusioji N. S.. Nukentėjusiosios N. S. argumentus, kad kaltinamajai O. G. galėjo įkąsti pačios kaltinamosios šuo, teismas laiko tik prielaidomis, kadangi atnaujinus įrodymų tyrimą nukentėjusioji nurodė, kad nėra garantuota, jog jos šuo neįkando kaltinamajai O. G..

Teismas remdamasis kaltinamosios parodymais ir aukščiau paminėtais įrodymais laiko įrodyta, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. įvyko konfliktas tarp kaltinamosios O. G. ir nukentėjusiosios N. S., kaltinamajai O. G. atsistojus, užšokdamas ant jos į dešinės kojos šlaunį jai įkando nukentėjusiosios šuo ir bandė dar kąsti, todėl ji, gindamasi nuo šuns, instinktyviai užsimojo rankose laikytu plastikiniu kibiru, apliejo nukentėjusiąją kibire buvusiu pienu ir netyčia pataikė nukentėjusiajai į veido sritį. Teismas vertina, kad kaltinamosios O. G. veiksmuose nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios sužaloti nukentėjusiąją N. S. nebuvo, kadangi rankose laikytu kibiru kaltinamoji siekė nuvyti ar nustumti puolantį ir jau vieną kartą įkandusį šunį, o aplinkybių, kad kaltinamoji suvokė daromos veikos pavojingumą nukentėjusiosios sveikatai ir numatė ar galėjo numatyti dėl jos veiksmų kylančius pavojingus padarinius, įtvirtintus BK, teismas nenustatė. Nors nukentėjusioji N. S. nurodė, kad šuo į kojos šlaunį įkąsti negalėjo, nes yra mažas ir šlaunies negalėjo pasiekti, o kaltinamoji kibirą į ją paleido tyčia, nes kibirą metė žymiai aukščiau nei buvo šuo, į šunį iš tokio aukščio pataikyti neįmanoma, jis daug žemesnis, teismas šiuos nukentėjusiosios argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Netikėti kaltinamosios O. G. parodymais, kad šuo užšoko ant jos ir įkando į šlaunį, teismas neturi jokio pagrindo. Teisme kaltinamoji O. G. parodė, kad jai šuo įkando atsistojus, tačiau kokioje padėtyje ji liko po šuns įkandimo, t. y. stovėjo ar pasilenkė, šuniui įkandus ir toliau kandant – nežino. Byloje taip pat nenustatyta ir nukentėjusiosios N. S. padėtis ir buvimo vieta šuns kandimo kaltinamajai O. G. metu. Teisme apklausiama kaltinamoji O. G. parodė, kad šuniui įsikabinus jai į šlaunį, nukentėjusioji N. S. šunį pradėjo nuo jos traukti, bandė susitvarkyti su pavadžiu, šuo nustojo kąsti tik nukentėjusiajai N. S. patraukus jį nuo kaltinamosios, todėl neatmestina galimybė, kad nukentėjusioji N. S., traukdama šunį nuo kaltinamosios, buvo pasilenkusi prie šuns. Teismas vertina, kad esant tokiai situacijai – šuniui įkandus kaltinamajai į šlaunį, šalia esant ir kitam, žymiai didesniam šuniui, kaltinamajai išsigandus ir gresiant akivaizdžiam pavojui jos sveikatai, nukentėjusiajai bandant sutramdyti savo šunį – kaltinamoji siekė nustumti šunį ir jos veiksmuose tyčios sužaloti nukentėjusiąją nebuvo. Teismas vertina, kad kaltinamoji nesuvokė daromos veikos pavojingumo nukentėjusiosios sveikatai, nesuvokė savo veiksmais trikdanti nukentėjusiosios sveikatą bei nenumatė ir negalėjo numatyti kilsiančių padarinių. Kaltinamoji O. G. parodė, kad kibiru užsimojo tik vieną kartą, o nukentėjusiosios N. S. nurodomas aplinkybes, kad kaltinamoji dar ir kumščiu sudavė kelis smūgius nukentėjusiajai į veidą, kategoriškai neigė. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajai veide padaryti mažiausiai vienu smūgiu, o kakle – mažiausiai vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu, tačiau aplinkybę, kad nukentėjusiajai N. S. galėjo būti suduotas tik vienas smūgis patvirtina ir teisme apklaustas ekspertas Algirdas Jokšas, nurodęs, kad sužalojimas nukentėjusiajai N. S. galėjo būti padarytas ir vieno didelio trauminio poveikio pasėkoje, pvz. plastmasinio kibiro su rankena. Nukentėjusiosios griuvimo požymių ekspertas nenustatė, o nukentėjusiajai konstatuotos lėtinės ligos nesusiję su įvykiu. Visos abejonės dėl trauminių poveikių skaičiaus (vienas ar du), dėl kibiro (plastmasinis ar metalinis), dėl kaltinamosios padėties smūgio metu (stovėjo ar pasilenkė), nukentėjusiosios padėties smūgio metu (stovėjo ar buvo pasilenkusi prieš šuns ir jį traukė nuo kaltinamosios), dėl kaltinamosios galimo neblaivumo įvykio metu, nepavykus pašalinti prieštaravimų, vertintinos kaltinamosios naudai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nesant kaltinamosios O. G. veikoje tyčios, nėra ir nusikaltimo, kurio padarymu kaltinama, subjektyviosios pusės, taigi nesant nusikaltimo sudėties, ji pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintina.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tyčia. Neatsargios kaltės kaltinamosios veiksmuose teismas nevertina, nes nenustatyti įstatyme numatyti padariniai – nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas. Nesant kaltinamosios O. G. veiksmuose BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, teismas nesprendžia dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių – būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo, taikymo.

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios N. S. ir civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šioje byloje O. G. išteisinta, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą N. S., teismas iš jos nepriteisia.

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi pratęstas O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris 4400-0746-3178, esančio Šakių r. sav., Griškabūdžio sen., Šukėtų k., registro Nr. 44/507104, 1702 Eur vidutinės rinkos vertės, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. kovo 20 d., paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir BPK 303 – 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

O. G. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

N. S. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl išlaidų N. S. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, palikti nenagrinėtais.

Nepriteisti iš O. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą N. S..

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.