Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-20 · Administracinė byla Nr. I-310-162/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-20
Bylos Nr.
I-310-162/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01790-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Plungės rajono apylinkės teismui
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-310-162/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01790-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2; 1.16.5; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2016 m. gegužės 16 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. prašymą atsakovui Plungės rajono apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo bei rašto panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjos D. J. prašymas atsakovui Plungės rajono apylinkės teismui dėl 11086,22 Lt neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. priteisimo bei 2013 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. S93.10)-280, kuriuo atsisakyta išmokėti nepriemoką, panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašyme nurodo, kad nuo 1989 m. rugpjūčio 23 d. dirba Plungės rajono apylinkės teisme raštinės vedėja. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2002 m. balandžio 23 d. redakcija, raštinės vedėjos pareigybei buvo nustatytas priedas už antrą kvalifikacinę klasę, t. y. 30 procentų pareiginės algos. Teigia, jog dėl 2009 m. liepos 17 d. priimto Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, pareiškėjos darbo užmokestis sumažėjo dėl sumažinto priedo už antrą kvalifikacinę klasę ir tokiu būdu patyrė turtinius praradimus.

Argumentuoja, jog Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavus, jog pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai, pareiškėjos teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą turi būti ginama.

Atsiliepimas

Atsakovas Plungės rajono apylinkės teismas atsiliepimais (b. l. 18-20, 39) su pareiškėjos prašymu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pareiškėjai priedas už kvalifikacinę klasę buvo skaičiuojamas ir mokamas pagal iki 2009 m. liepos 31 d. galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. priedas už antrą kvalifikacinę klasę sudarė tik 20 procentų. Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl sumažintų priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai prieštarauja Konstitucijai, pareiškėjos prašymas priteisti jai neteisėtai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas. Pažymėjo, kad nesutinka su reikalavimo nukreipimu į Plungės rajono apylinkės teismą, nes mano, kad tinkamu atsakovu turi būti Lietuvos valstybė. Nurodo, jog atlyginimas pareiškėjai buvo mokamas pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir skiriamus asignavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu dirbo Plungės rajono apylinkės teisme raštinės vedėja. Pareiškėjai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė ir už ją paskirtas 30 procentų pareiginės algos priedas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą, daliai valstybės tarnautojų – aukštesnės nei 14 kategorijos – sumažindamas pareiginių algų koeficientus. 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) Lietuvos Respublikos Seimas pakartotinai pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą, sumažindamas pareiginių algų koeficientus aukštesnės nei 10 kategorijos valstybės tarnautojams. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų aukščiau minimų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjai nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Tai patvirtina ir atsakovo 2013 m. lapkričio 18 d. pažyma (b. l. 9-10). Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016; 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjos reikalavimas, yra labai panašios į aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjos teisinė padėtis ar teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą, išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš Grąžinimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 2 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Atsižvelgęs į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Grąžinimo įstatymą, teismas vertina, kad pareiškėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, todėl konstatuoja, jog pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai (šiuo atveju Plungės rajono apylinkės teismui) Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. S93.10)-280, kuriuo jai atsisakyta išmokėti neišmokėto darbo užmokesčio dalį (b. l. 8).

Teismas konstatuoja, kad šis reikalavimas yra išvestinis dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, todėl aukščiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais netenkinant prašymo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, nėra teisinių prielaidų tenkinti reikalavimą dalyje dėl rašto panaikinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualią praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo bei rašto panaikinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. J. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė