Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Raudonupio bendruomenė“ skundą atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, BUAB „BaltCapital“ ir BUAB „Arbeka“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir patikrinimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-12-20 statybos leidimai Nr. 189/13-3787 ir Nr. 190/13-3788 ginčijami Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1624-728/2014, kurioje dalyvauja ir Inspekcija. Pareiškėjo nuomone, statybos leidimai išduoti neteisėtai, kadangi juose nurodyta, kad jais keičiamas 2012-07-12 išduotas statybos leidimas Nr. 556/12-0518 ir 2012-10-25 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-01-121025-00213. Teisės aktai nenumato galimybės statybą leidžiančius dokumentus keisti kitais statybą leidžiančiais dokumentais, po pakeitimo anksčiau išduotų statybos leidimų galia lieka neapibrėžta. Be to, naujai išduodant statybos leidimus buvo vadovaujamasi medžiaga, pateikta ankstesnių statybos leidimų išdavimui ir neatlikta statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra.

Nurodė, kad statytojams BUAB „Arbeka“ ir BUAB „BaltCapital“ 2012-11-09 buvo surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-00-121109-00329 ir Nr. SSA-00-121109-00328, kuriais bendrovės įpareigotos nevykdyti statybos darbų, išskyrus būtinus savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Savavališkos statybos aktais buvo konstatuoti esminių statinio projekto sprendinių pažeidimai. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punktas nurodo, kad pakeitus esminius projekto sprendinius privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, tačiau tokio dokumento statytojai negavo. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 8.5 punktas nustato, kad konstatavus savavališkos statybos faktą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir dokumentas neišduodamas. Gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-12-20 statybos leidimai Nr. 189/13-3787 ir Nr. 190/13-3788 buvo išduoti nepaisant to, kad buvo surašyti savavališkos statybos aktai. taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad statiniai yra areštuoti ir tai nurodyta Nekilnojamojo turto registre.

Inspekcija nesutiko, kad 2013-12-20 statybos leidimai išduoti pažeidžiant teisės aktus, specialiųjų architektūros reikalavimų galiojimo terminas nenustatytas. 2013-12-20 statybos leidimais šalinami savavališkos statybos padariniai, jų teisėtumą Inspekcija patikrino ir jokių pažeidimų nenustatė.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nėra Inspekcijos pradėtos administracinės procedūros dalyvis Viešojo administravimo įstatymo prasme, su jo teisių ir teisėtų interesų gynimu priimti administraciniai aktai nėra susiję, pareiškėjas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą. Patikrinimo aktais Inspekcija atliko jai teisės aktais priskirtas funkcijas. Skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1624-728/2014. Statybos įstatymo 28-1 straipsnis nustato, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai dėl statybos padarinių šalinimo kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą. Mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas yra kompetentingas spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo. Administraciniai teismai nenagrinėja statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo klausimo, kai statyba yra pradėta. Neįvertinus statybą leidžiančio dokumento teisėtumo nebus galima išspręsti klausimo šioje byloje dėl Patikrinimo aktų teisėtumo.

Pareiškėjas nepateikia nei vieno argumento, kokios konkrečiai teisės ar teisėti interesai ginčijamais aktais yra pažeidžiami ir kaip tas pažeidimas pasireiškia, tuo labiau, kad statybą leidžiantys dokumentai išduoti dvibučių, o ne daugiabučių namų statybai. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Kreipdamasis į teismą asmuo turi įrodyti subjektinės teisės pažeidimą. Kreiptis į teismą galima tik dėl asmeniui pasekmes sukeliančių individualių administracinių aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas nėra žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ar statinių, taip pat aplinkinių žemės sklypų valdytojas. Pareiškėjas apsiriboja tik bendro pobūdžio aplinkybių deklaravimu, realaus pažeidimo fakto neįrodo, todėl jis neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ir nėra tinkamas subjektas ginčyti Patikrinimo aktus.

Paaiškino, kad po savavališkos statybos fakto nustatymo statytojai turėjo pakeisti tik tas projektų dalis, kuriomis buvo nustatyti vykdomų statybų neatitikimai ar nukrypimai nuo statinio projektų. Būtų perteklinis reikalavimas, kad statytojas būtų priverstas visą projektinę dokumentaciją rengti iš naujo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimus dvibučių namų statybai, jei statytojas galimai nukrypsta nuo projektų sprendinių, administracija nėra atsakinga už šiuos veiksmus. Mano, kad asmuo, įvykdęs Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas turi teisę gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Visi Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punkte numatyti dokumentai buvo pateikti, todėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros buvo tęsiamos toliau. Pakoreguotos projektų dalys prieš išduodant statybą leidžiančius dokumentus buvo suderintos su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus visuomenės sveikatos centru, Vilniaus apskrities priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, patikrinta, ar techniniai projektai atitinka galiojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus, prisijungimo sąlygas, specialiuosius architektūros reikalavimus. Patikrinusios institucijos pažeidimų nenustatė, todėl nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti statybą leidžiančius dokumentus.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus.

Tretieji suinteresuoti asmenys BUAB Arbeka“ ir BUAB „Baltcapital“ prašė įvertinus tai, kad skundas paduotas praleidus terminą bei ginčijami aktai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, bylą nutraukti, o kitu atveju prašė skundą atmesti bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl pareiškėjo teisės gynimo. Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu nebuvo pažeistos, jo skundas turi būti atmetamas. Pareiškėjas susideda vos iš kelių narių ir neturi įgaliojimų atstovauti Bajorų bendruomenės narių interesus. Nėra įrodymų, kad Bajorų bendruomenės teisės ar teisėti interesai yra pažeisti realiai, pablogintos bendruomenės narių gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas nenurodo, kaip pasireiškė interesų pažeidimas, o apsiribojo bendro pobūdžio aplinkybių konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad gyventojų, automobilių skaičiaus nedidėjimas, patinkančių namų statymas yra įstatymo neginami gyventojų interesai.

Teisės aktai nedetalizuoja gyvenamosios paskirties patalpų maksimalaus patalpų skaičiaus, statinio ploto, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pastatai atitinka daugiabučio pastato sąvoką. Nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei specialisto pastebėjimai, nei nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis neturi pirmenybės prieš Inspekcijos išvadas. Dalies nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų kilmė neaiški, kas juos įkėlė nežinoma. Preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis yra be parašų, todėl jos rengėjo identifikuoti negalima.

Pažymėjo, kad kompetentingos institucijos patikrino, ar techniniai projektai atitinka galiojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus, prisijungimo sąlygas, savivaldybės administracijos išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus. Patikrinusios institucijos pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą kildina iš statytojų vykdomų statybos darbų. Projektinė dokumentacija išduota tinkamai, t. y. dvibučių, o ne daugiabučių namų statybai. Klausimas, ar vykdomos statybos atitinka statinių projektus nėra šios bylos dalykas. Pabrėžė, kad statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti šalinant Inspekcijos 2012-11-09 nustatytus savavališkos statybos padarinius. 2013-12-20 išdavus naujus statybos leidimus senieji neteko galios. Tokia teisė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nustatyta Statybos įstatymo 23 straipsnyje ir 29 straipsnio 2 punkte. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad statybos leidimas, kuris nepažeidžia viešojo intereso, trečiųjų asmenų teisių bei interesų, remiantis vien formaliais pažeidimais, neturėtų būti naikinamas. Patikrinimo aktų naikinimas prieštarautų ne tik protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, proporcingumo principams, bet ir teisingo sprendimo kriterijams.

Tretieji suinteresuoti asmenys BUAB Arbeka“ ir BUAB „Baltcapital“ prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012-11-09 surašė Savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-121109-00329 ir Nr. SSA-00-121109-00328 (t. 1, b. l. 136-137, 140-141), kuriais pripažinta, kad BUAB „Arbeka“ ir BUAB „BaltCapital“ namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statomi pažeidžiant esminius statinių projektų sprendinius. Abiejuose namuose nustatyta, kad statinio laikančios sienos 0,25 m vietoje projektinio storio 0,5 m, pakeistos stogo laikančios konstrukcijos su kitaip išdėstytais langais, panaikintas balkonas. Pastatų ilgis padidintas 4 m, o plotis – 3,5 m. BUAB „Arbeka“ statomame name 2-o aukšto silikatinių blokelių mūrinės sienos pakeistos į metalines kolonas. 2012-12-04 surašyti Reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-121204-00360 ir REI-00-121204-359 (t. 1, b. l. 138-139, 142-143) kuriais bendrovės įpareigotos savavališkos statybos padarinius pašalinti iki 2013-06-05. Siekdami įteisinti savavališką statybą statytojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl naujų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. 2013-12-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracija BUAB „BaltCapital“ išdavė leidimą Nr. 189/13-3787 dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybai pagal statybos projektą Nr. 162-BC (t. 1, b. l. 146). 2013-12-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracija BUAB „Arbeka“ išdavė leidimą Nr. 190/13-3788 dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai pagal statybos projektą Nr. 162-TEK (t. 1, b. l. 146).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014-03-27 surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-12 (t. 1, b. l. 26-29). Patikrinimo aktu Nr. PS1-12 buvo patikrintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-12-20 BUAB „Baltcapital“ dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išduoto statybos leidimo Nr. 189/13-3787 atitiktis Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimams. Buvo nustatyta, kad statytojas savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą bei visus Statybos techniniame reglamente reikalaujamus dokumentus. Projekto rengimo dokumentų sudėtis ir įforminimas atitinka teisės aktų reikalavimus, projekto sudėtis atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas reikalavimus. Projektą pasirašė visi turėję pasirašyti asmenys. Pažymėta, kad projekto sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, specialiųjų naudojimo, prisijungimo sąlygų, specialiųjų architektūros reikalavimų, projektą patikrino visi reikalingi subjektai. Padaryta patikrinimo išvada, kad 2013-12-20 dvibučio gyvenamojo namo statybos leidimas Nr. 189/13-3787 pagal statybos techninį projektą Nr. 162-BC parengtas ir išduotas laikantis Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatų.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014-03-27 surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-13 (t. 1, b. l. 30-33). Patikrinimo aktu Nr. PS1-13 buvo patikrintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-12-20 BUAB „Arbeka“ dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išduoto statybos leidimo Nr. 190/13-3788 atitiktis Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimams. Buvo nustatyta, kad statytojas savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą bei visus Statybos techniniame reglamente reikalaujamus dokumentus. Projekto rengimo dokumentų sudėtis ir įforminimas atitinka teisės aktų reikalavimus, projekto sudėtis atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas reikalavimus. Projektą pasirašė visi turėję pasirašyti asmenys. Pažymėta, kad projekto sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, specialiųjų naudojimo, prisijungimo sąlygų, specialiųjų architektūros reikalavimų, projektą patikrino visi reikalingi subjektai. Padaryta patikrinimo išvada, kad 2013-12-20 dvibučio gyvenamojo namo statybos leidimas Nr. 190/13-3788 pagal statybos techninį projektą Nr. 162-TEK parengtas ir išduotas laikantis Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatų.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis suteikia teisę asmenims, kuriems pateikti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nurodo, kad, jeigu asmuo per šio straipsnio 2 dalyje nustatyto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, jis apie tai raštu informuoja Inspekciją. Inspekcija per 10 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos patikrina statybą leidžiančio dokumento teisėtumą šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir arba nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl šio dokumento galiojimo panaikinimo, arba, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, per 10 darbo dienų patikrina savavališkai pastatyto statinio (statinių) atitiktį statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniams ir, jeigu statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, per 5 darbo dienas pažymi privalomajame nurodyme, kad jis įvykdytas. Detali statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimo procedūra nustatyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnyje.

Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų BUAB „Arbeka“ ir BUAB „Baltcapital“ po savavališkos statybos aktų surašymo įteisino projektų pakeitimus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 ir 14 straipsnių nustatyta tvarka. 2014-03-31 Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktais Nr. SSA-16 ir Nr. SSA-17 (t. 3, b. l. 38-45) buvo nustatyta, kad statiniai atitinka esminius projektų sprendinius. Kadangi tiek statybą leidžiančio dokumento, tiek statinio atitikties projektui patikrinimas buvo teigiamas, Inspekcija neteko teisės reikalauti vykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Iš to išplaukia, kad statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas yra tarpinis konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, kuris bylos atveju yra susijęs su privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo konstatavimu ir Inspekcijos teise reikalauti privalomąjį nurodymą vykdyti teismine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-15 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, išaiškino, kad ginčai dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo turi būti pripažįstami nenagrinėtinais administraciniuose teismuose, kadangi ginčo pobūdis neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje bei 15 straipsnyje nustatytos administracinio teismo kompetencijos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teismas pažymėjo, kad „reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (administracinės bylos Nr. A14-261/2007; AS146-669/2009)“. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas), taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Patikrinimo aktais analogiškai kaip ir savavališkos statybos aktais yra konstatuoti tam tikri faktai, kurie vėliau gali būti priežastimi Inspekcijai arba kreiptis į teismą ir priverstinai vykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, arba patikrinti savavališkai statomo statinio (statinių) atitiktį statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniams ir nustačius statybos tinkamumą laikyti, kad privalomas nurodymas įvykdytas. Patikrinimo aktais nenustatomas joks įpareigojimas netgi tiesiogiai teisiniame santykyje dalyvaujančiam asmeniui – statytojui. Todėl net ir pats statytojas negali teisme ginčyti tokio pobūdžio akto. Ginčo objektu šiame santykyje būtų, statybą leidžiančio dokumento netinkamumo nustatymo atveju – ginčas teisme dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pagal Inspekcijos skundą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalys). Tuo atveju, jei statybą leidžiantis dokumentas būtų pripažintas tinkamu, galimas kreipimasis į teismą Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalies tvarka. Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Statybos įstatymo 28-1 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje išvardinti asmenys kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad statyba yra pradėta, todėl suinteresuoti asmenys turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Tokia byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme Nr. 2-1624-728/2014. Tiesiogiai Inspekcija neturi nei teisės, nei kompetencijos panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų statybos leidimų, todėl pareiškėjo siekiami tikslai – statybos padarinių pašalinimas, objektyviai negali būti nustatomas Patikrinimo aktuose kaip privaloma elgesio taisyklė. Šiuo ginču pareiškėjas siekia užsitikrinti įrodymų pakankamumą Vilniaus miesto apylinkės teisme Nr. 2-1624-728/2014, tačiau šiame teisme nagrinėjamoje byloje teismas pareiškėjo pateiktus argumentus įvertins savarankiškai.

Teismų praktikoje Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies įvardinta kreipimosi į teismą sąlyga – teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimas yra aiškinama, nurodant, kad administracinis aktas asmeniui turi numatyti pareigas arba apriboti teises. Kadangi bylos atveju nuo to, ar skundžiamas aktas bus, ar nebus panaikintas asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeis, laikytina, kad šio akto panaikinimo klausimas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnis).

Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti Inspekcijos veiksmus, išduodant 2014-03-27 statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktus Nr. PS1-12 ir PS1-13, neteisėtais. Pripažinimas veiksmo (neveikimo) ar sprendimo neteisėtu yra susijęs su faktinių duomenų konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (2007-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą teismas motyvuota nutartimi nutraukia bylą, kai skundas nenagrinėtinas teismų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsniu, 101 straipsnio 1 dalimi, 102 straipsnio 3 dalimi, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

Bylą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.