Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-05-08 · Civilinė byla Nr. 2A-194-544/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-08
Bylos Nr.
2A-194-544/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Pareiškėjas
G. M.
Suinteresuotas asmuo
K. K. M., Kauno AVA
Advokatai
Gintaris Trakšelis
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-194-544/ 2007

teisėja Ramyna Šidlauskienė Procesinio sprendimo kategorija:30.4.1;102.5; 114.4; 118.1; 128.2

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant pareiškėjai G. M., pareiškėjos atstovui advokatui Gintariui Trakšeliui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. ir suinteresuoto asmens K. K. M. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-18-07 pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. K. M., Kauno AVA dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo ir žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, apeliantę ir jos atstovą, prašiusius panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atnaujinti terminą pateikti dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę į žemės sklypą, o bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. M. nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo tikslu prašė atnaujinti terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į 3,59 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Č., gimusi 1871 metais, nuo 1930 metų iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė minėtą žemės sklypą (b. l. 55–56). Nurodė, kad pareiškėjos senelė K. Č. (K. Č.), g. 1871 m., iki 1930 metų (duomenys neskelbtini) pagal 1921-05-20 K. M. (anksčiau – M. A. K.) suteiktą įgaliojimą valdė 3,59 ha žemės sklypą (b. l. 17). 1926 ir 1929 metų žemės nuomos sutartyse ji save įvardijo žemės sklypo valdytoja, tačiau 1934 metų žemės nuomos sutartyje ji save nurodė jau žemės savininke (b. l. 18, 19, 22). 1930-12-11 Dotnuvos valsčiaus viršaičio rašte nurodyta, kad minėtas žemės sklypas įrašytas K. Č. vardu. Neišliko dokumentai, patvirtinantys, kokiu pagrindu K. Č. įgijo nuosavybę į minėtą sklypą, bet mano, kad jį jai padovanojo brolis M. K. Po K. Č. mirties turtas turėjo pereiti jos įpėdiniams anūkams K. K. ir H. M. bei I. B., gyvenantiems JAV, ir pareiškėjai. 1996-09-12 kreipėsi į Kėdainių rajono ART dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemės sklypą, tačiau tarnybos darbuotojai pasiūlė pateikti papildomus dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę arba teismo sprendimą (b. l. 13). Nesant išlikusių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą dokumentus 1940 metais savininkė K. Č. perdavė anūkui K. K. M., gyvenančiam JAV, kuris, nenorėdamas prarasti dokumentų originalų, pareiškėjos reikalavimu jų nesiuntė paštu ir pažadėjo į Lietuvą atvežti pats. Dėl sveikatos būklės kelionę kelis kartus atidėjo, todėl dokumentus gavo tik 2006 m. 02 mėn., dėl to praleido terminą pateikti dokumentus. Mano, jog ši aplinkybė teismo pripažintina svarbia, dėl kurios terminas nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, atnaujintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2007-02-12 sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą pateikti dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į 3,59 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o bylą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, kad K. Č. nuo 1930 m. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė minėtą 3,59 ha žemės sklypą, nutraukė (b. l. 92–95).

Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog terminas pateikti nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams praleistas dėl svarbių priežasčių, kad ji nebuvo pakankamai rūpestinga, tvarkydama nuosavybės teisės į žemę atkūrimo reikalus, nors turėjo galimybę laiku pasirūpinti reikalingų dokumentų pateikimu. Pareiškėja ir jos sūnus S. M. pradėjo rūpintis nuosavybės teisės į minėtą sklypą atkūrimu tik 2005 metų pabaigoje, kada gavo paskutinį 2005-12-01 raginimą iš žemėtvarkos skyriaus: tik tada kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą su prašymu dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų, tik 2006-05-23 kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, 2006-05-18 pareiškėja įgaliojo savo sūnų jai atstovauti tvarkant nuosavybės teisių atkūrimo reikalaus (b. l. 12, 25, 26). Laikotarpis nuo pareiškimo dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo padavimo 1996-09-12 iki 2003-12-31, teismo nuomone, buvo pakankamas, kad pareiškėja, būdama rūpestinga ir atidi, galėtų pateikti dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę ar pasinaudoti galimybe kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjos nurodyta kliūtis, jog galimybė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsirado tik tuomet, kai gavo dokumentų originalus, nesudarė tokios situacijos, kai ji visiškai neturėjo galimybės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja jau 1997, 2003, 2005 metais buvo informuojama apie tai, kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi pateiktų dokumentų nepakako pripažinti, jog K. Č. nuosavybės teise valdė minėtą 3,59 ha žemės sklypą. Pareiškėjai buvo žinoma, iki kurio termino ir kokius dokumentus reikia pateikti, tačiau ji į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesikreipė. Teismo nuomone, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybių, susijusių su K. K. M. sveikatos būkle, tačiau tokio ilgo delsimo negalima pateisinti nei pastarojo gyvenamąja vieta, nei amžiumi, nei liga, nes jis galėjo pasinaudoti galimybe išsiųsti pareiškėjai tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas. Neatnaujinus praleisto termino nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimui, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukels (CPK 444 straipsnio 1 dalis), todėl teismas nutraukė civilinę bylą dalyje dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad K. Č. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,59 ha ploto žemės sklypą.

Apeliaciniais skundais pareiškėja G. M. ir suinteresuotas asmuo K. K. M. prašo panaikinti 2007-02-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: atnaujinti terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į 3,59 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad K. Č. nuo 1930 metų iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė minėtą 3,59 ha ploto žemės sklypą, nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Pareiškėja apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad 1997 metais ji buvo informuota, kad turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apie reikalingumą pateikti papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo sužinojo tik 2003 metais, kai apie tai jai pranešė sūnus S. M., bet apie tai, kad yra nustatytas terminas dokumentams pateikti, jis neinformavo. Neįrodyta, kad žemėtvarkos skyrius jos neinformavo apie dokumentų pateikimo termino pasibaigimą ir pasibaigimo pasekmes, todėl teismo išvada, kad ji žinojo, iki kada reikia pateikti dokumentus, nepagrįsta. Mano, kad teismas be pagrindo prievolę pateikti dokumentus apie K. K. M. sveikatos būklę priskyrė jai. Dokumentai, patvirtinantys K. Č. nuosavybės teisę į žemę, buvo pas suinteresuotą asmenį K. K. M., kuris atsisakė jai juos pateikti, todėl dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės dokumentų pateikti įstatymo nustatytu terminu, kas ir yra svarbi priežastis, dėl kurios praleistas terminas dokumentams pateikti turėtų būti atnaujintas. Mano, kad klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebenagrinėtinas, nes Kauno AVA atstovo teigimu, pateikti dokumentai nuosavybės teisei į žemę atkurti būtų tinkami, jei būtų išspręstas pavardės neatitikimo dokumentuose klausimas.

Suinteresuotas asmuo K. K. M. apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais. Teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, susijusius su termino paduoti dokumentus praleidimo priežastimis ir nepagrįstai žemės grąžinimo procese nustatytą prievolę elgtis rūpestingai ir atidžiai priskyrė pareiškėjai. Žemės grąžinimo klausimu faktiškai rūpinosi jis, nes turėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų originalus, bei pareiškėjos sūnus S. M., su kuriuo, nors ir neturinčiu įgaliojimo, bendravo ir susirašinėjo Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai. Pareiškėja su raštų turiniu buvo supažindinama abstrakčiai. Bijodamas prarasti, atsisakė atsiųsti ar perduoti pareiškėjai dokumentų originalus, o dėl blogos sveikatos būklės kelis kartus atidėjo kelionę į Lietuvą, tai dokumentus atvežė tik 2005 metais. Kadangi buvo klaidingai įsitikinęs, kad termino pateikti dokumentus nepraleis, nes terminas buvo nuolat keičiamas, tai suklaidino ir pareiškėją, dėl ko ši jį ir praleido.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kauno AVA atsiliepime prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja neįrodė, kad terminas pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus praleistas dėl svarbių priežasčių. Byloje pateiktas 1997-11-18 Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. 02-170, kuriame nurodyta, kad, nesant archyvinių dokumentų, žemės valdymo nuosavybės teise faktą galima nustatyti teismine tvarka. Pareiškėja 2003-02-19 raštu pakartotinai informuota apie tai, kad reikalingas teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad žemėtvarkos skyrius reikalavo pareiškėją pateikti dokumentų originalus. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad K. Č. valdė 3,59 ha žemės ne nuosavybės teise, bet pagal M. K. 1921 m. įgaliojimą. Teismui neatnaujinus praleisto termino, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl byla šioje dalyje nutraukta pagrįstai.

Apeliaciniai skundai atmestini, o 2007 m. vasario 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str.).

Šalies argumentai

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 1996-09-12 pareiškėja G. M. Kėdainių ART pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 3,594 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priklausiusį jos senelei K. Č. (b. l. 13). Kartu su prašymu pateikė giminystės ryšį su turto savininke ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų kopijas: ištrauką iš 1924 m. (duomenys neskelbtini) išskirstymo vienkiemiais projekto plano, kuriame minėto sklypo savininku įrašytas K. M. (b. l. 14–15, atkūrimo bylos Nr. 1022 1–4 l.); 1921-05-20 M. K. įgaliojimą K. Č. prižiūrėti žemę ir gauti nuomos mokestį (b. l. 16–17, atkūrimo bylos Nr. 1022 5 l.); 1926 ir 1929 metų žemės nuomos sutartis, sudarytas pagal įgaliojimą veikusios K. Č. su nuomininku L. P. dėl žemės nuomos (b. l. 18, 19, bylos Nr. 1022 6, 7 l.); 1934-11-21 žemės nuomos sutartį, sudarytą žemės savininkės K. Č. su nuomininku L. P. (b. l. 22, bylos Nr. 1022 11 l.); 1930-11-05 K. Č. pareiškimą ir 1930-12-11 atsakymą, kuriame pranešama, kad K. Č. vardu yra įtraukta į mokesčių knygas 3 ha žemės (b. l. 20, 21, bylos Nr. 1022 8, 9 l.).

Iš bylos duomenų matyti, kad 1996-11-04 pareiškėja kreipėsi į centrinį valstybės archyvą dėl žinių apie K. K. – Č. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę ir žemės paveldėjimą iš tėvo K. M., tačiau nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose tokių žinių nebuvo rasta (bylos Nr. 1022 23 l.). 1997-11-18 raštu Nr. 02-170, adresuotu pareiškėjos sūnui S. M., Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius pranešė, jog, nesant archyvinių dokumentų, K. Č. nuosavybės teisės į 3, 59 ha žemės sklypą faktą galima įrodyti teismine tvarka remiantis liudininkų parodymais (b. l. 23). 2003-02-19 tas pats skyrius raštu pareiškėjai priminė, kad reikalingas teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo (b. l. 24), 2003-11-11 pareiškėjos sūnus S. M. registruotu laišku informuotas, kad žemėtvarkos skyrius negali atkurti nuosavybės teisių į K. Č. turėtą žemę, nes pagal turimą archyvinę medžiagą žemė buvo M. K., taip pat nurodyta, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galima kreiptis į teismą iki gruodžio 31 d. (bylos Nr. 1022 30 l.). 2005-12-01 S. M. papildomai pranešta, kad per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos žemėtvarkos skyriui Dotnuvoje reikia pateikti duomenis apie tai, kad kreipėsi į teismą dėl įstatymo numatyto termino atnaujinimo laiku nepristatytiems dokumentams dėl nuosavybės atkūrimo į K. Č. 3, 59 ha žemę pateikti (b. l. 25). 2006-02-22 pareiškėjos sūnus S. M. kreipėsi į centrinį valstybės archyvą dėl duomenų pateikimo apie K. Č. nuosavybės teise arba pagal įgaliojimą valdytą žemę (b. l. 26), tačiau archyve saugomuose fonduose tokių dokumentų nebuvo rasta (b. l. 27). 2006-09-21 pakartotinai pateikus prašymą dėl duomenų pateikimo apie 3,594 ha žemės sklypo mokesčius, 2006-12-12 archyvas pateikė pažymą apie tai, kad 1931-05-29 Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateiktame žemių sąraše įrašyta savininkė Č. K., (duomenys neskelbtini) turėjusi 3 ha II rūšies ariamos žemės (b. l. 67).

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje (2004-10-12 įstatymo Nr. IX–2490 redakcija) nustatytas terminas iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Praleidus įstatyme nustatytą terminą dokumentams paduoti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kokios priežastys minėto įstatymo prasme gali būti pripažintos svarbiomis, kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Kaip matyti iš minėtų byloje esančių įrodymų, Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius net tris kartus iki minėtame Įstatymo 10 str. 4 d. nustatyto termino pasibaigimo (2003-12-31) informavo pareiškėjos sūnų S. M. apie negalėjimą pagal pateiktus dokumentus atkurti nuosavybės teisės į K. Č. žemę, nurodydamas, kad pareiškėja turi galimybę kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise juridinį faktą (b. l. 23, 24, bylos Nr. 1022 30 l.). G. M. apeliacinio skundo argumentai, kad apie nuosavybės teisei atkurti reikalingus pateikti papildomus dokumentus sužinojo tik 2003 metais, kad sūnus jos neinformavo apie nustatytus terminus dokumentams pateikti bei suinteresuoto asmens argumentai apie tai, kad žemės grąžinimo klausimu faktiškai rūpinosi jis ir S. M., su kuriais ir bendravo žemėtvarkos skyriaus specialistai, atmestini, nes tiek pati G. M., tiek jos sūnus S. M. bei suinteresuotas asmuo K. K. M. pripažįsta, kad žemės nuosavybės atkūrimo reikalus pareiškėjos sutikimu, nors ir be įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto įgaliojimo, tvarkė pareiškėjos sūnus S. M., kuris teismui patvirtino 1997 m., 2003 m., 2005 m. gavęs pranešimus iš žemėtvarkos skyriaus, kalbėjęs su žemėtvarkos skyriaus specialiste nuosavybės atkūrimo klausimais, bendravęs su motina G. M. ir informavęs ją apie gautus pranešimus iš žemėtvarkos skyriaus (b. l. 86–88). Iš tokių apeliacinių skundo argumentų sektų, kad pati pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo klausimais visai nesirūpino arba rūpinosi minimaliai. S. M. patvirtino ir tai, kad žinojo apie įstatymo nustatytus terminus dokumentams pateikti, tačiau į tai labai nesigilino, gavęs pirmą pranešimą iš žemėtvarkos skyriaus, nieko nesiaiškino, susirūpino tik gavęs vėlesnius pranešimus (b. l. 87). Aplinkybę, kad Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius informavo apie terminus pateikti dokumentus ne vieną kartą, patvirtina rašytiniai bylos įrodymai – 2003-02-19 pranešimas (b. l. 24), 2003-11-11 pranešimas, išsiųstas S. M. registruotu paštu (bylos Nr. 1022 30 l.). Pranešimuose nurodytas skyriaus adresas, specialisto telefono numeris pasiteiravimui. LR Seimo priimti įstatymai Lietuvoje skelbiami viešai įstatymo nustatyta tvarka. Įrodymų, kad suinteresuotas asmuo K. K. M. faktiškai rūpinosi nuosavybės teisės į žemę atkūrimo klausimais, byloje iš viso nėra. Pagal pareiškėjos ir jos atstovo S. M. paaiškinimus (b. l. 86), K. K. M. Lietuvoje lankėsi pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais iki 1996 metų, tačiau jis nebuvo įstatymo nustatytas pretendentas atkurti nuosavybės teises į nekilnojamą turtą, todėl prašymą pateikė tik G. M. Pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai žemės grąžinimo procese pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjai G. M., nes jis buvo įstatymo numatyta pretendentė atkurti nuosavybės teises, pagal bylos duomenis, ji nebuvo įgaliojusi šiais klausimais rūpintis kokį nors kitą asmenį, išskyrus sūnų, kuris garbingo amžiaus motinos nuosavybės atkūrimo reikalais rūpinosi pagal prigimtinę teisę ir be įgaliojimo. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, atmestinas skundo argumentas, kad žemėtvarkos skyrius neinformavo pareiškėjos apie dokumentų pateikimo termino pasibaigimą ir pasekmes. Todėl pripažįstama, kad pareiškėja turėjo ir laiko, ir galimybių susipažinti su pranešimuose nurodyto ir įstatyme nustatyto termino pateikti dokumentus praleidimo pasekmėmis.

Civilinio proceso kodeksas įtvirtina pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Pareiškėja, įrodinėdama termino pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus praleidimo priežasčių svarbumą, nurodė, kad laiku kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutrukdė tai, kad suinteresuotas asmuo K. K. M., gyvenantis JAV ir turėjęs K. Č. nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentų originalus, nesutiko persiųsti jų pareiškėjai, bijodamas prarasti originalus, žadėjo juos atsivežti atvykdamas į Lietuvą, tačiau dėl blogos sveikatos būklės keliems metams atidėjo kelionę, ir taip buvo praleistas Įstatyme nustatytas terminas iki 2003-12-31 pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be pagrindo priskyrė pareiškėjai prievolę pateikti teismui dokumentus apie suinteresuoto asmens sveikatos būklę, nes būtent dėl šios, pareiškėjos nuomone, svarbios aplinkybės buvo praleistas terminas dokumentams. Nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė ir suinteresuotas asmuo K. K. M., nors atsiliepime pripažino, kad bijojo siųsti dokumentus paštu, o atvykti į Lietuvą negalėjo dėl ligos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad ji kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalėjo dėl to, kad suinteresuotas asmuo atsisakė atsiųsti dokumentų originalus. Kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir pačios pareiškėjos paaiškinimų, suinteresuoto asmens turėtų nuosavybės teisių dokumentų originalų kopijas pareiškėja turėjo, kopijos buvo pateiktos Kėdainių ART kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises (bylos Nr. 1022 1–22 lapai). Kitokių naujų dokumentų suinteresuotas asmuo nepateikė. Nuosavybės teisės neatkurtos ne todėl, kad nėra dokumentų originalų, o todėl, kad nėra pakankamai nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų, ir jų per įstatymo nustatytus terminus pareiškėja jų papildomai nesurinko, taip pat laiku nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Procesinio dokumento turinį galima pagrįsti ne tik dokumentų originalais, bet ir notaro patvirtintais nuorašais (CPK 114 str. 1 d.). Be to, apie rašytinių įrodymų įrodomąją galią, kai teismui yra pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (CPK 202 str.). Iš pareiškėjos nuo 1997-11-18 pasiūlymo kreiptis į teismą gavimo dienos iki 2003-12-31 nebuvo reikalauta pateikti dokumentų originalus, teise kreiptis į teismą pareiškėja nesinaudojo, o dėl kokių priežasčių suinteresuotas asmuo neatsiuntė notaro ar kito įgalioto patvirtintų dokumentų kopijų, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo net nenurodo. Pastebėtina ir tai, kad duomenys, kurių būtų pakakę atkurti nuosavybės teisei į K. Č. žemę, buvo saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve (b. l. 67), o ne pas suinteresuotą asmenį. Prašymas surasti archyvinius dokumentus pateiktas tik 2006-09-21, nors pagal turėtas dokumentų kopijas pareiškėja galėjo laiku parašyti prašymą dėl konkrečių archyvinių dokumentų apie mokėtus už žemę mokesčius suradimo.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas dokumentams pateikti buvo ilginamas kelis kartus – nuo 2002-07-01 (2001-08-03 įstatymo Nr. IX-489 red.) iki 2003-12-31 (2003-06-19 įstatymo Nr. IX-1634), taip buvo sudaryta galimybė visiems pretendentams įgyvendinti įstatymo nustatytą teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Laikotarpis nuo G. M. 1996-09-12 prašymo Kėdainių ART padavimo iki 2003-12-31 buvo pakankamai ilgas, visą šį laikotarpį pareiškėja savo teisių neįgyvendino. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino svarbiomis pareiškėjos nurodytų termino pateikti dokumentus praleidimo aplinkybių ir termino neatnaujino.

Teismas kompetentingas nustatyti tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismui pagrįstai neatnaujinus įstatyme numatyto praleisto termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas nesukeltų siekiamų teisinių padarinių pareiškėjai. Civilinė byla dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo nutraukta pagrįstai (CPK 293 str. 1 p., LAT Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 1.3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė