- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- 1S-36-350/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Nukentėjusysis
- M. Š., A. Š., R. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiųjų M. Š., A. Š., R. Š., D. D. atstovės advokatės I. Ž. ( toliau nukentėjusių atstovė ) skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-22 nutarties, kuria netekintas atstovės skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2014-11-06 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities Vyriausiajame policijos komisariate 2011-10-13 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 176 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2011-10-13, apie 14 val. (duomenys neskelbtini) , Utenos m., bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “, dirbdamas tekinimo staklėmis, susižalojo tekintojas V. Š., kuris dėl daugybinių sužalojimų ligoninėje mirė.
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-09-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nesant veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Nesutikdami su tokiu prokurorės sprendimu, nukentėjusieji, atstovaujami nukentėjusių atstovės, jį apskundė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, tačiau 2014-11-06 nutarimu nukentėjusių atstovės skundas buvo atmestas.
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą nukentėjusiųjų atstovė apskundė Utenos rajono apylinkės teismui, tačiau skundžiama nutartimi jos skundas buvo atmestas.
Nukentėjusiųjų atstovė skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-22 nutartį, prašo ją bei prokurorų nutarimus panaikinti ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) .
Motyvuojamoji dalis
Nurodo, kad BK 176 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbu saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šiuo atveju baudžiamoji veika turi būti ištirta ypač išsamiai ir atsakingai, kadangi nustatyti sunkūs padariniai - žmogaus mirtis ir šią pareigą baudžiamojo proceso įstatymas priskiria prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Mano, kad šiuo atveju nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, nesiimta priemonių neaiškumams ir prieštaravimams pašalinti.
Pažymi, kad skundžiama nutartis paremta vieninteliu argumentu - nelaimingo atsitikimo priežastis yra žuvusiojo didelis neatsargumas ir elementarių saugos reikalavimų nesilaikymas (mirusysis nesustabdęs įrenginio atliko šlifavimo darbus), tačiau neatsižvelgta, kad darbdavys nesilaikė ne tik organizacinių darbo saugos priemonių, bet ir nebuvo įgyvendinęs techninių apsaugos priemonių - staklės, kuriomis nukentėjusysis dirbo, neatitiko techninių reikalavimų, t.y. jomis negalėjo būti saugiai atliekami nei tekinimo, nei šlifavimo darbai. Jose nėra reikalingų saugos įtaisų, neleidžiančių patekti į besisukančių pavojingų įrenginių zoną, kaip to reikalauja tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktai. Ikiteisminio tyrimo metu privalo būti išsiaiškinta, ar staklėms esant techniškai tvarkingoms, t.y. jeigu jose būtu įrengti įstatymo reikalaujami apsaugos tekinimo darbams, apskritai būtu įmanomas toks nelaimingas atsitikimas. Be to, pats darbo procesas - detalės šlifavimas tam nepritaikytose staklėse (įjungtose ar išjungtose) negalėjo apskritai būti organizuojamas. Pats darbdavio nurodymas šlifuoti detalę tam nepritaikytose staklėse yra neteisėtas. Tuo labiau, kad 2014-07-24 ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, jog darbo įrenginys - metalo tekinimo-sriegiavimo staklės (duomenys neskelbtini) - buvo naudojamas ne pagal paskirtį. Jokie logikos dėsniai neleidžia spręsti, kad darbdavio nurodymas šlifuoti detalę nesaugiame ir tam nepritaikytame darbo įrenginyje nėra nelaimingo atsitikimo priežastis. 2014-07-24 ekspertizės aktu nustatyta, kad tiriamuoju atveju minėtomis staklėmis buvo atliekami šlifavimo darbai, o atlikti tokius darbus, kaip nurodo staklių gamintojas, (duomenys neskelbtini) modelio staklės nėra skirtos. Metalo tekinimo staklės yra visiškai kitoks savo paskirtimi ir konstrukcija darbo įrenginys, nei metalo šlifavimo staklės. Atliekant metalo tekinimo darbus, operatorius neturi liestis prie tekinamo objekto, jo darbo vieta turi būti toli nuo besisukančių dalių. Tuo tarpu šlifuojant detales, darbuotojas privalo prie jų liestis, todėl akivaizdu, kad tam yra taikomi visiškai kiti saugos reikalavimai ir įrengiami kitokio pobūdžio saugos įtaisai, nei metalo tekinimo staklėse. Todėl staklių panaudojimas ne pagal jų paskirtį turi esminės reikšmės darbo saugumui ir iš esmės lemia, ar darbas gali būti atliekamas saugiai. Šiuo atveju atliekant tyrimą būtina išsiaiškinti, ar darbo įrenginys ne pagal paskirtį naudotas darbdavio nurodymu, ar paties darbuotojo iniciatyva. Konstatuoti, kad nebuvo nusikalstamos veikos, galima tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pats darbuotojas ėmėsi naudoti darbo įrenginį ne pagal paskirtį. Bet netgi šiuo atveju liktų klausimas, ar darbdavys pakankamai kontroliavo saugos reikalavimų darbe laikymąsi, nes nepakankama kontroliavimą aiškiai konstatavo Valstybinė darbo inspekcija savo atliktame tyrime. Tačiau, nagrinėjamu atveju, būtent darbdavys nustatė tokį darbo procesą, kuriame darbuotojas privalėjo atlikti šlifavimo darbus, naudodamas (duomenys neskelbtini) modelio stakles ir šlifavimo juostą. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Be to, byloje nenustatyta, ar V. Š. aiškiai ir konkrečiai žinojo, jog šlifuoti detalę būtina išjungus stakles, kadangi toks nurodymas technologinėje kortelėje nurodytas nebuvo, taigi nebuvo suformuluotos aiškios ir konkrečios taisyklės darbu saugos srityje, kas vertintina darbdavio pažeidimu. Jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nepatvirtina, kad darbuotojui atliekant šlifavimo darbus išjungtose metalo tekinimo staklėse toks darbo procesas atitiktų saugos reikalavimus.
Taigi, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, akivaizdu, kad darbdavys nustatė darbo procesą - metaliniu sraigių „19-04-04" sniego valymo mašinoms gamybos procesą, kurį įtvirtino rašytiniame dokumente - gamybos technologinėje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) , su kuria, kaip nurodo patys darbdavį atstovaujantys asmenys, supažindino tekintoją V. Š. ir įpareigojo pagal ją atlikti darbo procesą. Tiek pačios technologinės kortelės tekstas, tiek liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad V. Š. darbdavys pavedė atlikti gaminio - sraigės šlifavimo darbus tam nepritaikytose (duomenys neskelbtini) modelio staklėse. Byloje nenustatyta aplinkybė, ar darbdavys įpareigojo darbuotoją šlifuoti detalę įjungus stakles, ar jas išjungus.
Nukentėjusiųjų įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančiu darbdavio kaltę, tuo labiau, kad minėtuose Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tyrimo aktuose taip pat konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo V. Š., priežastys yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas: įmonės vadovas ir darbdavio įgalioti asmenys nekontroliavo kaip tekintojas atlikdavo sraigės kakliuko šlifavimo operaciją, tuo pažeidė LR Darbuotoju saugos ir sveikatos įstatymo (DSSĮ) 25 str. ir 19 str. 2 d., DSSĮ 19 str. 2 d. 1 p. DSSĮ 25 str. 2. p.
Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, esant visai eilei įtariamųjų kaltę patvirtinančių įrodymų, ne tik kad grubiai pažeidžia nukentėjusiųjų asmenų teises, bet ir konstitucinį teisės į teisminę gynybą principą - nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad įtariami sunkiu nusikaltimu asmenys būtu patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir byla būtu nagrinėjama teisme, kadangi teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Atsiliepimu į nukentėjusiųjų atstovės skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras nurodo, kad skunde nėra nurodytų jokių naujų tirtinų aplinkybių ar teisinių argumentų, sąlygojančių ikiteisminio tyrimo atnaujinimą ar kitokio proceso sprendimo priėmimą. Teigia kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, jo metu visos aplinkybės ištirtos ir teisingai įvertintos, todėl prokurorų nutarimai ir skundžiama nutartis yra teisėti, argumentuoti ir pagrįsti, todėl turi būti palikti galioti, o nukentėjusiųjų atstovės skundas atmestas.
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą baudžiamąją bylą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o nukentėjusiųjų atstovės skunde išdėstyti argumentai, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.
Nukentėjusieji siekia, kad būtų panaikintas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nes, jų manymu, byloje pakankamai duomenų, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl darbuotojo V. Š., o dėl darbdavio kaltės - saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumo.
Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti nukentėjusiųjų atstovės skunde nurodomas aplinkybes.
Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 straipsnio 1 dalį taikyti būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių.
Ikiteisminis tyrimas šiuo atveju nutrauktas konstatavus, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl darbuotojo V. Š. didelio neatsargumo, nes jis, dirbdamas tekintoju, atlikdamas sraigės kakliuko šlifavimo darbus neišjungęs staklių, dėl ko už sraigės menčių užsikabino jo darbo drabužių rankovė, minėtas darbuotojas buvo įtrauktas ir mirtinai sužalotas. Šios sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvados yra pagrįstos.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, siekiant patvirtinti ar paneigti skunde nurodytas aplinkybes, buvo apklausti liudytojai – AB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai N. K., K. K., Z. U., A. Š., I. A., R. B., A. J., nukentėjusieji M. Š., R. Š., A. Š., D. D., iš AB „(duomenys neskelbtini) “ išreikalauti darbuotojų instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnalų kopijos, staklių, kuriomis dirbo ir buvo sužalotas techninė dokumentacija, gaminio – „(duomenys neskelbtini) “ gamybos technologinės kortelės kopija, paskirtos ekspertizės, gautos LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Iš byloje esančių duomenų - darbuotojų instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnalų kopijų matyti, kad V. Š. periodiškai buvo instruktuojamas jo darbo vietoje, su darbų saugos ir sveikatos instrukcijomis buvo supažindintas. Be to, iš aukščiau paminėtų liudytojų apklausų matyti, kad V. Š. AB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo nuo 2004 metų gruodžio mėnesio, buvo patyręs, kruopštus, pareigingas įmonės darbuotojas, nuo 2011 metų tekino metalinius sraigtus sniego valytuvams.
Iš 2011-06-30 gamybos technologinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) , matyti, kad gaminys „(duomenys neskelbtini) “, kurio galus (kakliukus) tekino V. Š., buvo atliekamas staklių pagalba. Minimo gaminio kortelėje nurodyta, kad po tekinimo, esant būtinumui, detalės paviršiaus glotnumo davedimas atliekamas šlifavimo popieriumi rankiniu būdu ( 1 t. b.l. 51-53), kas įmonėje dirbusių asmenų paaiškinimu reiškia, kad jei gaminio paviršiui trūksta glotnumo, išjungus stakles ant reikiamo paviršiaus dedama šlifavimo juosta, kuri rankų pagalba traukoma už juostos galų šlifuojant gaminio paviršių ir pasukant sraigę rankiniu būdu paėmus už mentės, iki ji padarys pilną apsisukimą.
Iš byloje esančio 2012-07-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto matyti, kad 2011-10-13 įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad sraigės kakliuko šlifavimo darbai buvo atlikti neišjungus staklių ir už sraigės menčių užsikabinusio darbuotojo darbo drabužių rankovės, dėl ko jis buvo įtrauktas ir mirtinai sužalotas. Tuo tarpu V. Š. būdamas III ar IV kategorijos tekintojas privalėjo žinoti, kad įjungtose staklėse besisukantys ruošiniai gali užsikabinti ir traumuoti šalia esantį prie staklių dirbantį darbuotoją (1 t. b.l. 180-185).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apžiūrint stakles ir nuvyniojus dalį užsikabinusių ir apsivyniojusių drabužių atplaišas, po jomis ant apdirbamos detalės matyti apsivyniojusi švitrinio popieriaus juosta.
Nors iš bylos duomenų matyti, kad tekinimo staklės, kuriomis buvo sužalotas V. Š., iš dalies neatitinka Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2006/42/ EB dėl mašinų techninio reglamento „Mašinų sauga“ ir ją papildančių kitų direktyvų reikalavimų, nes jose nėra papildomų saugos įtaisų, leidžiančių saugiai atlikti šlifavimo darbus, be to, nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys sąlygotos ir saugos bei sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. Š. buvo žinomas jo gaminamos detalės procesas, jis buvo instruktuotas darbo vietoje žodžiu, kad šlifavimo darbus reikia atlikti išjungus stakles, nėra duomenų, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo būtų davęs jam užduotį atlikti šlifavimo darbus staklėms veikiant ir todėl visų byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad pagrindinė priežastis sąlygojusi nelaimingą atsitikimą darbe buvo tai, kad V. Š. šlifavimo darbus įjungtose staklėse atiko savavališkai, žinodamas, jog tai yra pavojinga. Todėl teismas pritaria prokurorės, nutraukusios ikiteisminį tyrimą, nutarime padarytai išvadai, kad nelaimingo atsitikimo darbe kilimą lėmė paties darbuotojo itin neatsargūs veiksmai. Akivaizdu, kad nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs, jeigu V. Š. šlifavimo darbus būtų atlikęs išjungęs stakles.
Savo skunde nukentėjusių atstovė teigia, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nepasinaudojant visomis galimybėmis surinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Šie jos skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
BPK 2 straipsnyje įtvirtinta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Išanalizavęs visą, skundą nagrinėjančiam teismui, pateiktą medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtys bei intensyvumas rodo, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti skunde nurodytas aplinkybes. Tačiau vien tai, jog prokurorų ir apylinkės teismo procesiniai sprendimai netenkina nukentėjusių interesų, nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir teisėtumu.
Nukentėjusiųjų atstovė skunde nesutinka su prokurorų priimtu sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir byloje surinktų įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tik prokuroras ir tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui, o kai, jo nuomone, tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 straipsnyje numatyti pagrindai, ikiteisminį tyrimą turi nutraukti. Tai yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro kompetencija ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o juo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis), o, savo kompetencijos ribose, gali tik patikrinti prokuroro priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pažymėtina ir tai, kad skunde pateikti duomenys nėra nauji, ikiteisminio tyrimo metu jie buvo išnagrinėti, prokurorų priimtuose sprendimuose pateiktos išvados yra motyvuotos, išdėstyta nuomonė yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių, kurias reikėti, nustatyti, ištirti ar įvertinti. Be to, spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinė prokuroro teisė, taip pat tik prokuroras sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikia atlikti ir jis neprivalo atlikti visų proceso dalyvių pageidaujamų veiksmų, jei motyvuotai mano, jog jie nėra reikalingi. Prokuroro statusas leidžia bei Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas šiuo atveju nutrauktas pagrįstai.
Tokiu būdu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-09-26 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2014-11-06 nutarimą kuriuo atsisakyta panaikinti 2014-09-26 nutarimą ir dėl jų priimtą skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-22 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiųjų M. Š., A. Š., R. Š., D. D. atstovės advokatės I. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-22 nutartį.
Nutartis neskundžiama.