- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- 1S-148-487/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00505-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė, Jūratė Jakubonienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Raimundas Jurka
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jūratės Jakubonienės ir Reginos Pocienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 24 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1punktą, 150 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, kad:
1.1. jis pasikėsino apiplėšti asmenį bei nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. 2022 metų rugsėjo 26 d. apie 14.50 val. gatvėje adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto pasiruošęs įrankius – užsidėjęs medicininę veido kaukę bei turėdamas žirkles, iš nugaros priėjo prie nepilnametės A, gim. (duomenys neskelbtini), bei grasindamas rankoje laikomu aštrių savybių turinčiu daiktu, t. y. žirklėmis, paklausė nukentėjusiosios, ar ji norinti, kad jis ją padurtų, liepė atiduoti pinigus, jai pasakius, kad neturi pinigų bei parodžius savo piniginę, pasišalino, tokiu būdu A. V. šiais savo tyčiniais veiksmais, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasikėsino apiplėšti A., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji neturėjo pinigų, taip pat šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, sukeldamas kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas A. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
1.2. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad pasikėsino seksualiai išprievartauti nepilnametį asmenį bei nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. 2022 metų spalio 3 d. apie 14.15 val. gatvėje adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete B., gim. (duomenys neskelbtini), iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs medicininę veido kaukę bei turėdamas peilį, pasivijo ją iš nugaros ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – laikydamas rankoje peilį, liepė įsikibti jam už riešo bei eiti kartu su juo, po ko nusivedęs į atokesnę medžiais ir krūmais apaugusią vietą liepė apnuoginti krūtinę, jai pakėlus savo drabužius bei apnuoginus pilvą, pats rankomis pakėlė B. drabužius dar aukščiau, kad buvo matyti krūtinė, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi B. pradėjus garsiai klykti, išsigando ir pabėgo, tokiu būdu A. V., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasikėsino seksualiai išprievartauti V. J. bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, sukeldamas kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
1.3. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad pasikėsino seksualiai išprievartauti asmenį, t. y. 2022 m. spalio 24 d. apie 07.00 val. (duomenys neskelbtini) (netoli (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiąja C., gim. (duomenys neskelbtini), iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs medicininę veido kaukę bei turėdamas peilį, pasivijęs nukentėjusiąją iš nugaros, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – įrėmęs jai rankoje laikomą peilį į pilvą, norėdamas ją įbauginti, paklausė, ar ji nori gyventi bei pasakė, kad papjaus, liepė eiti kartu su juo į krūmus, nes jam reikia paliesti nukentėjusiosios krūtinę, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji aktyviais veiksmais jam pasipriešino, šaukdama, kad ji neturi krūtinės, todėl nėra ten ko liesti, po ko jis pasišalino, tokiu būdu A. V., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasikėsino seksualiai išprievartauti C. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje.
1.4. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad pasikėsino seksualiai išprievartauti mažametį asmenį bei nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. 2023 m. sausio 23 d. apie 07.40 val. gatvėje, šalia namo (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete D., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs ant veido medicininę kaukę, turėdamas peilį, priėjęs prie nukentėjusiosios mažametės D., norėdamas ją įbauginti – grasindamas tuoj pat ją pulti peiliu bei sakydamas: ,,ką nori, kad aš tau gerklę perpjaučiau“, liepė eiti kartu su juo, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji ėmė verkti ir šaukti, o atsitiktinė praeivė M. D., išgirdusi nukentėjusiosios isterišką verkimą, priėjo prie jų, dėl ko A. V. išsigandęs pabėgo, tokiu būdu A. V. pasikėsino seksualiai išprievartauti mažametę K. V. bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, sukeldamas kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas D. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
1.5. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad pasikėsino seksualiai išprievartauti nepilnametį asmenį bei nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. 2023 m. sausio 24 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), netoli ,, (duomenys neskelbtini)“ autobuso sustojimo, (duomenys neskelbtini) miškelio pakraštyje, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete E., gim. (duomenys neskelbtini), užsidėjęs ant veido medicininę kaukę, užpuolė einančią nepilnametę, suimdamas ją už rankų, pastumdamas, pagriovė ant žemės, užgulė ją savo kūnu, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi E. aktyviai priešinosi, spardėsi ir šaukė, kas jį išgąsdino, todėl jis pabėgo, tokiu būdu A. V., panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino seksualiai išprievartauti E. bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, sukeldamas kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
1.6. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį bei nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. 2023 m. kovo 15 d. apie 17.00 val. miškelyje, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete F., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs ant veido medicininę kaukę, turėdamas peilį, iš nugaros užpuolė einančią mažametę F., norėdamas ją įbauginti, pridėjo prie jos kaklo peilį, vertė nukentėjusiąją nusirengti drabužius, t. y., apnuoginti viršutinę kūno dalį, o šiai dėl patiriamo didelio išgąsčio jam paklusus – apnuoginus krūtinę, jis kaire ranka lietė jos dešinę krūtį, kita ranka per drabužius masturbavo savo varpą, taip kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete F. bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, sukeldamas potrauminio streso sutrikimą (F43.1), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
1.7. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad pasikėsino seksualiai išprievartauti mažametį asmenį, jį apiplėšti bei nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. 2023 m. kovo 20 d. apie 07.50 val. (duomenys neskelbtini), šalia namo adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete G., gim. (duomenys neskelbtini), bei pagrobti jos turtą, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs ant veido medicininę kaukę, turėdamas peilį, iš nugaros užpuolė einančią mažametę G., vienoje rankoje laikydamas peilį, kita ranka laikydamas nukentėjusiąją už peties, atimdamas galimybę priešintis, pasakė: „nusirenk, atiduok telefoną“, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji aktyviais veiksmais jam pasipriešino ir pabėgo, tokiu būdu A. V. pasikėsino seksualiai išprievartauti mažametę G., pagrobti jos turtą bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, sukeldamas kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas G. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
1.8. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad pasikėsino seksualiai išprievartauti nepilnametį asmenį bei nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. 2023 m. balandžio 24 d. apie 07.15 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete H., gim. (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs ant veido medicininę kaukę, turėdamas peilį, užsimovęs medicinines pirštines, iš nugaros pasivijo einančią nepilnametę H., norėdamas ją įbauginti, grasino mosikuodamas peiliu, jai bėgant nuo jo, vijosi, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji pradėjo labai garsiai šaukti, dėl ko jis išsigando ir pasišalino, tokiu būdu A. V. pasikėsino seksualiai išprievartauti nepilnametę H. bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, sukeldamas kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas H. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
1.9. Taip pat kaltinamas tuo, kad pasikėsino seksualiai išprievartauti mažametį asmenį bei nesunkiai sutrikdė mažamečio asmens sveikatą, t. y., jis 2023 m. balandžio 24 d. apie 07.15 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete Č., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, iš anksto pasiruošęs įrankius, t. y. užsidėjęs ant veido medicininę kaukę, turėdamas peilį, užsimovęs medicinines pirštines, iš nugaros pasivijo einančią mažametę Č., norėdamas ją įbauginti, grasino mosikuodamas peiliu, jai bėgant nuo jo, bandė vytis, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji pradėjo labai garsiai šaukti, dėl ko jis išsigando ir pasišalino, tokiu būdu A. V. pasikėsino seksualiai išprievartauti mažametę Č. bei šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatą, sukeldamas kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarydamas Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. V. laikinai sulaikytas 2023 m. balandžio 24 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi kaltinamajam A. V. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (esant pagrįstam manymui, kad darys naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje) numatytu pagrindu. Teismas priėjo išvados, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamasis A. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir skirti intensyvią priežiūrą (kaltinamojo kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis), namų areštą ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones, ar jų kompleksą.
4.1. Kaltinamasis skunde nurodo, kad vien subjektyvus teismo manymas, jog, paleistas iš suėmimo, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nėra pakankamas pagrindas skirti jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamojo nuomone, taikant intensyvią priežiūrą, namų areštą ar šių priemonių kompleksą, būtų užtikrinta visiška jo veiksmų kontrolė (jis būtų stebimas ir kontroliuojamas 24 val. per parą, išvykti galėtų tik gavęs atitinkamą leidimą ir tik nustatytu maršrutu, ir pan.).
4.2. Skunde kaltinamasis pažymi ir tai, kad, būdamas laisvėje, turės nuolatinę gyvenamąją vietą –gyventi galėtų tiek (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus, arba pas sugyventinę, tiek (duomenys neskelbtini) pas senelius nuosavame name su aptverta teritorija, internetu, kur šiuo metu ir yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Atkreipia dėmesį į tai, jog, taikant jam griežčiausią kardomąją priemonę, yra nepagrįstai varžoma jo teisė į gynybą – jis negali su gynėju deramai pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme, peržiūrėti vaizdo medžiagą, ją aptarti. Mano, kad, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, tokią galimybę turėtų.
4.3. Kaltinamasis supranta, jog jį neigiamai charakterizuoja teistumas, bet pabrėžia, kad paskirtąją bausmę jis yra atlikęs. Jis sąžiningai ir nuoširdžiai atsiprašė visų nukentėjusiųjų, be to, visaip stengėsi atlyginti moralinę žalą, t. y. dar iki teismo jis atidavė visas santaupas, vėliau dirbdamas pataisos namuose, kas mėnesį mokėjo pinigus, išėjęs iš pataisos įstaigos mokėjo ir toliau ruošiasi mokėti, kol visiškai atlygins žalą. Nurodo ir tai, kad, išėjęs iš pataisos įstaigos, dirbo, nors nebuvo įdarbintas oficialiai – sandėlio darbuotoju, asmeniniu asistentu įmonėje, taip pat surinkdavo šiltnamius, juos remontuodavo. Yra pateikęs teismui pažymą, jog, paleidus jį iš suėmimo, būtų priimtas į darbą. Dirbdamas galėtų ne tik atlyginti žalą nukentėjusiesiems, bet ir pats save išlaikyti, nebūtų išlaikomas valstybės.
4.4. Kaltinamasis prašo įvertinti ir tai, kad jis yra suimtas jau daugiau nei 13 mėnesių, o įvertinus skundžiama nutartimi pratęstą suėmimo terminą – ir pusantrų metų. Bylos nagrinėjime vasaros laikotarpiu daugiau nei du mėnesius nenumatyta teismo posėdžių. Todėl prašo atsižvelgti į skunde nurodytas aplinkybes, į tai, kad neadekvatu toliau taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę darbingo amžiaus žmogui, turinčiam darbą ir norinčiam dirbti, ir jam paskirtą kardomąją priemonę pakeisti į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
5. Teismo posėdyje suimto kaltinamojo A. V. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. V. skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančiais duomenimis, išnagrinėjusi kaltinamojo skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.
7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai ne kartą pažymėta ir ankstesnėse teismų, sprendusių kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo klausimus ir nagrinėjusių atitinkamus skundus, nutartyse. Šioje proceso stadijoje teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai susiję su kardomųjų priemonių taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu, tačiau galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais padarys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą. Baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka pagrįstam manymui, kad A. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir kardomųjų priemonių taikymui.
8. A. V. kaltinamas padaręs aštuoniolika nusikalstamų veikų, kurių šešios priskiriamos sunkiems ir keturios labai sunkiems nusikaltimams, ir už kuriuos baudžiamuoju įstatymu numatytos didesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga nustatyta.
9. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. suėmimo terminas A. V. pratęstas, pagrįstai manant, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai. Kaltinamojo skundo argumentas, kad suėmimo termino pratęsimas pagrįstas tik apygardos teismo subjektyviu bylos duomenų vertinimu, atmestinas. Pabrėžtina, kad nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį, padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
10. Konkrečiu atveju, sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas A. V., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. kaltinamas tyčinių nusikalstamų veikų, susijusių su seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, nuosavybei, žmogaus sveikatai, padarymu. Beveik visos inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos prieš labiau pažeidžiamus asmenis – mažamečius arba nepilnamečius. Iš pareikštų kaltinimų turinio matyti ir tai, kad A. V. kaltinamas nusikalstamų veikų, kurios galimai nebuvo atsitiktinės, padarymu, joms galėjo būti atitinkamai pasiruošta, veikta pagal tą patį modelį (dėvint veido kaukę, pirštines, turint peilį, žirkles, panaudojant arba grasinant panaudoti fizinį smurtą), tokiu būdu galimai siekiant su nukentėjusiomis tenkinti lytinę aistrą bei pagrobti jų turtą.
11. Nors kaltinamasis nurodo, kad, būdamas nesuimtas, jis būtų priimtas į darbą, tačiau, atsižvelgus į A. V. reiškiamų kaltinimų turinį (dalis nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, padarytos siekiant turtinės naudos) ir pobūdį, kaltinamojo parodymus apie turėtą neoficialų darbą, ne tik menkėja kriterijaus – galimybės įsidarbinti ir turėti legalias pajamas reikšmė, bet ir juo nepaneigiama naujų nusikalstamų veikų darymo rizika. Galimų nusikalstamų veikų darymo ateityje rizikos įvertinimui svarbu ir tai, kad A. V. praeityje jau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, teistumas neišnykęs. Pažymėtina, kad A. V. kaltinamas nusikalstamų veikų, kurių dalis galėjo būti įvykdyta ankstesnės bausmės už analogiškas nusikalstamas veikas atlikimo metu, padarymu (ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikdamas atvirojoje kolonijoje ir turėdamas galimybę laikinai išvykti iš laisvės atėmimo vietos). Taigi, nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimą, į ankstesnį kaltinamojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktą pagrįstai atsižvelgta kaip į papildomą kriterijų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei nurodoma kaltinamojo skunde, spręstina, kad apygardos teismas teisingai nustatė pagrindą toliau kaltinamajam taikyti kardomąją priemonę – suėmimą –pagrįstą manymą, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Šiam pagrindui konstatuoti, pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus – nebūtina nustatyti, kad jis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.
12. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, o taip pat ir siekį užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Kaltinamojo ankstesnis teistumas, inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičius ir pobūdis didina riziką, kad A. V., paleistas iš suėmimo, gali daryti naujus nusikaltimus. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma reikšminga, ir vertinant kitų kardomųjų priemonių taikymo galimybę BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Byloje pagrįstai nustatyta, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada dėl nustatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo.
13. Skunde kaltinamasis prašo skirti jam švelnesnes kardomąsias priemones, numatytas BPK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. intensyvią priežiūrą, namų areštą ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones, arba jų kompleksą. Tačiau teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytai teismo pozicijai, jog šiuo metu kaltinamajam A. V. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Pagrindo išvadai, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje suėmimą galima būtų pakeisti į kaltinamojo skunde minimas švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, kardomosios priemonės, kurių esmė – asmens kontrolė stebėjimo priemonėmis, ar kitos švelnesnės priemonės, jų kompleksas šiuo atveju nebūtų efektyvios, įvertinus A. V. asmenybę, jam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, padarymo aplinkybes. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą, suimtajam būdingą polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų. Todėl kaltinamojo judėjimo laisvės ribojimas savaime neužkirs kelio galimai nusikalstamų veikų darymo rizikai. Kaltinamojo nurodomas siekis dirbti ir atlyginti ankstesniais nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nors ir vertintinas teigiamai, tačiau taip pat nėra pakankamas pagrindas šios kardomosios priemonės pakeitimui.
14. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos teismo nutarties išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą, kaip nepakankamas šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatytiems kardomųjų priemonių tikslams pasiekti. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai dėl kitų, švelnesnių, kardomųjų priemonių taikymo galimybės nepaneigia būtinumo ir toliau jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šioje proceso stadijoje jokios kitos švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamojo atžvilgiu nebus efektyvios ir negali būti taikomos. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaltinamojo A. V. teisės suvaržytos, laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, nepažeidžiant proporcingumo principo, nes kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas.
15. Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad bendra kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė, o taip pat skundžiama teismo nutartimi nustatytas suėmimo pratęsimo terminas nėra per ilgas ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, bylos nagrinėjimas teisme vyksta pagal iš anksto suderintą grafiką, koordinuotai ir pakankamai intensyviai. Bylos proceso trukmę lemia pareikštų kaltinimų apimtis ir turinys (A. V. kaltinamas padaręs aštuoniolika nusikalstamų veikų, kurių dalis sunkios (6 veikos) ir labai sunkios (4 veikos), nukentėjusiųjų ir liudytojų skaičius ir kitos objektyvios priežastys. Bylos nagrinėjime pradėta įrodymų tyrimo stadija, vykdoma nukentėjusiųjų, liudytojų apklausa, iki 2024 m. lapkričio mėnesio suplanuoti septyni teismo posėdžiai, iš jų po vieną birželio ir liepos mėnesiais. Visa tai leidžia spręsti, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas, o teismas deda pastangas, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Todėl kaltinamajam A. V. skundžiama nutartimi pratęsto suėmimo trukmė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui bei viešojo intereso užtikrinimui, ja nepažeidžiamos BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatos, o suėmimo pratęsimas yra proporcingas ir pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.
16. Suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia ir suimtojo skundo argumentai, kad, kaltinamajam esant suimtam, yra pažeidžiama jo teisė į gynybą – nėra sudaromos sąlygos tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme. Pažymėtina, kad ankstesnėje aukštesniojo teismo, nagrinėjusio atitinkamą skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam, nutartyje jau buvo konstatuota, jog baudžiamojoje byloje esantys duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Vien tik subjektyvus kaltinamojo manymas, jog jo teisės yra pažeidžiamos, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą dar trims mėnesiams, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, o juo labiau nepagrįstai apribojo kaltinamojo teisę į gynybą.
17. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, jog joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriose buvo pasisakyta dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrįstumo kaltinamajam. Tais atvejais, kai atskiri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su teismo jau nagrinėtais klausimais, galima situacija, kad teismo išvados bus grindžiamos panašiais argumentais. Tačiau tai nereiškia, kad reikšmingi duomenys nebuvo apsvarstyti ir įvertinti iš naujo.
18. Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi kaltinamajam A. V. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, o kaltinamojo skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. V. skundą atmesti.
Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi kaltinamajam A. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 24 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.