Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 12 d. nutarties.

2007 m. sausio 15 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu E. Š. nuteistas pagal BK 286 straipsnį šešių mėnesių laisvės atėmimu. 2007 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi E. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 31 d., apie 9.00 val., jis Plungės rajono policijos komisariato areštinės patalpose, esančiose Plungėje, Vytauto g. 1, siekdamas išvengti specialiosios priemonės – antrankių – uždėjimo taikymo, kuri jam buvo taikoma vadovaujantis Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 321.1 punkte nustatytu atveju (siautėjant), panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Plungės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus areštinės postiniui K. R., atliekančiam funkcijas, nurodytas Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatuose. Jis sudavė K. R. į veidą vieną smūgį galva, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą tuo metu, kai laikinai einantis Plungės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus areštinės specialisto pareigas K. P. ir K. R. E. Š. dėjo antrankius dėl šio siautėjimo.

Kasaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo panaikinti 2007 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nuteistasis E. Š. teigia, kad tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos bylos aplinkybės, buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį; apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, savo nutartyje šių pažeidimų neištaisė, neaptarė ir neišnagrinėjo visų apeliaciniame skunde nurodytų motyvų bei pažeidė BPK 322 straipsnio 2 dalyje numatytą jo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nes nors kasatoriui buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jis neturėjo galimybės atvykti į Klaipėdą, kur vyko teismo posėdis, dėl objektyvių priežasčių, nes buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę Vokietijoje. Taip pat E. Š. teigia, kad savo apeliaciniame skunde buvo nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė teismo medicinos ekspertų dėl tiek jo kūno sužalojimų padarymo būdo ir lokalizacijos, tiek ir nukentėjusiojo kūno sužalojimų padarymo būdo ir lokalizacijos, tačiau šio trūkumo nepašalino ir to priežasčių neaptarė. Be to, nuteistasis E. Š. nurodo, kad Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė, nors ir turėjo pagrindą, tačiau nenusišalino nuo jo baudžiamosios bylos nagrinėjimo – dėl šios priežasties, anot kasatoriaus, nuosprendis turėtų būti panaikintas. Kasatorius nurodo, kad egzistavo BPK 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas – teisėjos suinteresuotumas bylos baigtimi, nes šios teisėjos priimtas nuosprendis buvo pakeistas apeliacinės instancijos teismo ir dėl šios priežasties jis be pagrindo pataisos namuose praleido keturis mėnesius, nes buvo pripažintas kaltas padaręs nusikaltimą, kurio nepadarė.

Kasacinis skundas atmestinas.

Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad E. Š. 2004 m. birželio 17 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis; bylą nagrinėjo teisėja I. Šeškauskienė; 2005 m. birželio 27 d. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 329 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje yra priimami atitinkami procesiniai sprendimai; apeliacinės instancijos teismo paskirtis – tikrinti žemesnės instancijos teismo priimamų nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą: netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė teismo, vienasmeniškai priėmusio nuosprendį žemesnės instancijos teisme, nesuponuoja jo šališkumo vėlesnių baudžiamųjų procesų dėl asmens, kaltinto pirmojo proceso metu. Plungės rajono apylinkės teismo posėdžio metu šioje byloje pareiškus teisėjai nušalinimą, nušalinimo klausimas išspręstas nutartimi, motyvuojant BK 58 straipsnyje esančių teisėjo nušalinimo pagrindų nebuvimu. Atsakydamas į analogišką kasaciniam skundui argumentą, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie tos pačios išvados – taip teisingai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymo 58 straipsnį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumą nurodė tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo iškviestas ekspertas dėl sužalojimo jam ir nukentėjusiajam lokalizacijos ir susiformavimo paaiškinimo; teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisakė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė specialisto išvadą Nr. G 06/06 (07) ir specialisto išvadą Nr. G 08/06 (07); buvo tirtas ir sužalojimų susidarymo mechanizmas, ir jų lokalizacija. Pirmosios instancijos teisme nė vienam iš proceso dalyvių nekilo klausimas dėl specialisto išvados paaiškinimo ar papildymo poreikio. Pažymėtina, kad pagal BPK 284 straipsnio 1 dalį, jei specialisto išvada yra pakankamai aiški ir išsami, ji teismo posėdyje paskelbiama specialistui nedalyvaujant, o specialistas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti ar papildyti (BPK 284 straipsnio 2 dalis). Specialisto apklausa taip pat nebuvo nurodyta kaip pagrindas vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Dėl tokios nenuoseklios pozicijos apeliacinio skundo argumentas nebuvo įvertintas kaip esminis ir, išdėstant motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, į jį detaliai neatsakyta; konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas. Taigi dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų tyrimo bei vertinimo, atlikto pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekilo. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, taigi iš naujo įrodymų nerenka ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustato.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi pareigą dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, – tai prokuroras ir gynėjas. Nuteistojo E. Š. gynėjas dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, o nuteistajam E. Š. buvo tinkamai pranešta apie jo bylos nagrinėjimą, tad jis savo teise dalyvauti teismo posėdyje (BPK 322 straipsnio 2 dalis) nepasinaudojo ir neatvyko į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme; teismas nepažeidė BPK 322 straipsnio 2 dalies reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. Š. kasacinį skundą atmesti.