- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 2-2605-790/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14955-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- A. G., D. K.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant atsakovui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams D. K. ir A. G. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovų D. K. ir A. G. solidariai 7 450,87 Lt nuostolių, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-08-08 dėl D. K., vairavusio A. G. priklausančią transporto priemonę AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta P. F. priklausanti transporto priemonė HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu D. K. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl padarytos žalos atlyginimo P. F. kreipėsi į ieškovą. AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, vykdydamas 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 3 nuostatas ir veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino P. F. transporto priemone AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, išmokėdama 7450,87 Lt draudimo išmoką. Nurodo, kad ieškovas, vykdydamas 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 3 2.1.3 punkto nuostatas, AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kompensavo išmokėtą 7 450,87 Lt draudimo išmoką. Teigia, kad bendraatsakoviai ieškovui padarytų nuostolių neatlygino iki šiol. Nurodo, kad atsakovas A. G. 2009-08-08 įvykusio eismo įvykio metu buvo įregistruotos transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, kurio pareiga buvo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovas A. G. transporto priemonę įsigijo 2009-08-05, tačiau nei įsigijimo metu, nei iki transporto priemonės išregistravimo (2010-02-02) nevykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Teigia, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos nenumato išimties transporto priemonės savininko atsakomybei prieš ieškovą tuo atveju, jeigu eismo įvykis padaromas nors ir neteisėtai valdoma, tačiau įregistruota ir neapdrausta transporto priemone. Ieškovas nesutinka su atsakovo A. G. argumentu, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, kadangi Civilinis kodeksas (toliau – CK) šį terminą numato iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškovą ir atsakovą sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o iš delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų senaties terminas. Ieškovas savo reikalavimus grindžia argumentais, išdėstytais ieškinyje ir dublike.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. teismo prašo ieškovo ieškinį jo atžvilgiu atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovas pripažįsta, kad jis buvo automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, bet avarijos kaltininkas D. K. automobilį pavogė, jo parodymai buvo užfiksuoti apklausos metu. Be to, nurodo, kad ieškovas teisę į ieškinį įgijo 2010-05-05, todėl ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2011-05-05. Nurodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą principą, jos valdomos ar naudojamos transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, privalo būti apdraustos tol, kol yra įregistruotos, bet pats automobilio, esančio asmens nuosavybėje, neapdraudimas valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nesąlygoja solidarios atsakomybės už atsiradusią žalą, padarytą vairuojant automobilį. Nurodo, kad pagal įstatymo 4 straipsnio 3 dalį reikalinga ir antra sąlyga – neapdrausto automobilio naudojimas ar leidimas naudoti kitam. Kadangi neapdrausto automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikymas jo nenaudojant, nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su automobilio patekimu į D. K. valdymą ir su minėto asmens veiksmais padaryta žala, todėl atsakovas A. G. neturi būti atsakingas už žalos padarymą. Atsakovas prašo ieškovo ieškinį atmesti, remdamasis argumentais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį ir triplike.
Atsakovas D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsniu, buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. G. paaiškino, kad D. K. buvo jo draugas, kur jis dabar, nežino. Bando su juo susisiekti, tačiau to padaryti nepavyksta. Avariją padarė D. K.. Neleido jam paimti automobilio. Automobilis buvo aikštelėje, rakteliai buvo automobilio salone. Įvykio metu automobilis priklausė jam, A. G.. Automobilio negalėjo duoti D. K., nes tuo metu jo nebuvo namie. Dabar neprisimena, ką rašė policijoje. Draugas dalyvavo automobilio pirkime, automobilį pirko važiuojantį, iš savo pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2009-08-08 D. K., vairuodamas automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti P. F. (b. l. 21-22). Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas D. K. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-27-486/2010, b. l. 2). Viešo registro duomenimis, eismo įvykio metu automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku buvo A. G. (b. l. 25-26). Automobilio valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta privalomuoju draudimu nebuvo (b. l. 92-95, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-27-486/2010, b. l. 17), todėl ieškovo vardu nukentėjusiam asmeniui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą išmokėjo 7450,87 Lt draudimo išmoką (b. l. 62), kurią ieškovas kompensavo (b. l. 63-64).
Eismo įvykio metu galiojusio ir šiuo metu galiojančio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnis numato pareigą transporto priemonę apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už šios pareigos įvykdymą atsakingas transporto priemonės savininkas, jam įstatymu uždrausta naudoti pačiam ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Remiantis minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovas įpareigotas išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam, jei žala padaryta neapdrausta transporto priemone. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis suteikia ieškovui teisę tokiu atveju reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Šių asmenų prievolė grąžinti draudimo išmoką solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis įtvirtina, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Atsakovas D. K., remiantis administracinės bylos duomenimis, pripažino, kad 2009-08-08 vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-27-486/2010, b. l. 19), taigi jam kaip automobilio valdytojui ir asmeniui, atsakingam už žalos padarymą nedrausta transporto priemone, kyla pareiga atlyginti ieškovui pastarojo išmokėtą žalos atlyginimui sumą. A. G. patvirtino viešo registro duomenis, kad eismo įvykio metu buvo automobilio savininku. Nors atsakovas A. G. tiek atsiliepime į ieškinį ir dublike, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovas D. K. automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė, t. y., automobilis buvo užvaldytas neteisėtai, tačiau administracinėje byloje esančiame 2009-08-13 A. G. paaiškinime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-27-486/2010, b. l. 13) A. G. nurodė, kad jis davė savo pažįstamam D. K. naudotis automobiliu AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perdavimo metu buvo tvarkingas. Teismas remiasi šiuo atsakovo paaiškinimu, kadangi jis pateiktas raštu policijos pareigūnams tuoj po įvykio, kada dar nebuvo svarstomas jo civilinės atsakomybės klausimas ir kada atsakovas nebuvo suinteresuotas duoti jį teisinančius paaiškinimus. Be to, aplinkybės, kad D. K. neteisėtai užvaldė automobilį, nepatvirtina kitos bylos aplinkybės. Priešingai, jokių duomenų apie tai, kad A. G. būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl vagystės nėra. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, D. K. tuo metu buvo jo draugu, A. G. automobilio pirkimo momentu buvuo nepilnametis, todėl automobilį parvairuoti jam padėjo D. K.. A. G. paaiškino, kad jis įsigijo važiuojantį, tačiau neapdraustą automobilį. Taigi teismas remiasi kaip labiau tikėtinais atsakovo policijoje užfiksuotais jo paaiškinimais, o paaiškinimus, duotus teismui, atmeta. Konstatuotina, kad A. G. kaip automobilio savininkas neįvykdė pareigos apdrausti automobilį tol, kol jis registruotas, leido neapdraustu automobiliu naudotis savo pažįstamam, tuo pažeidė pareigas, numatytas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnyje. Dėl to jam taip pat kyla kartu su D. K. solidari pareiga atlyginti ieškovo nuostolius. Nors A. G. įvykio metu buvo nepilnametis (17 metų amžiaus), jis pats atsako už savo prievoles, kylančias iš įstatyme numatytų pareigų nevykdymo (CK 6.276 straipsnis).
Atsakovas A. G. nurodo, kad turėtų būti taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas. Remiantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju transporto priemonių privalomojo civilinio atsakomybės draudimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl atsakovas A. G. nelaikytinas draudėju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-24 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-198/2009 išaiškinta, kad draudikas – tai asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Biuro narys. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nėra draudikas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp šalių nebuvo susiklostę draudimo teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 450,87 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011-09-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 224 Lt žyminis mokestis (b. l. 2, 15).
Remiantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 30,88 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 259, 270, 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilnius, solidariai iš atsakovų D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 7 450,87 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt Lt aštuoniasdešimt septynis ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 224 Lt (du šimtus dvidešimt keturis Lt) žyminį mokestį.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovų D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 30,88 Lt (trisdešimt Lt aštuoniasdešimt aštuonis ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.