Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1074-939/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
1-1074-939/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16953-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Kaltinamasis
E. A.
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1074-939/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16953-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2019 m. spalio 16 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. 2019 m. balandžio 24 d. apie 19.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia šeimos nariui – sugyventinei E. R., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, sugriebė rankomis už kaklo ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai E. R. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, E. A. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 13 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia šeimos nariui – sugyventinei E. R., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, sudavė tris kartus kumščiu į veido sritį ir taip mušdamas nukentėjusiajai E. R. sukėlė fizinį skausmą.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo (2019 m. balandžio 24 d. veika)

E. A., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena E. R. namuose, jie veda bendrą ūkį, gyvena kaip sutuoktiniai. 2019 m. balandžio 24 d. apie 18 val. jis neblaivus grįžo namo, parsinešė alaus. Svetainėje su E. R. gėrė jo parsineštą alų. Begeriant tarp jo ir E. R. įvyko žodinis konfliktas, E. R. pasakė, kad išeis iš namų, stojosi nuo sofos. Tuomet jis staiga jai rankomis sugriebė už kaklo ir pasodino ją vėl ant sofos. Po jo sugriebimo E. R. ant kaklo neliko žymių, nesimatė sužalojimų. Jis E. R. atsiprašė. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 68-69, 125).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. A. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusioji E. R. paaiškino, kad su sugyventiniu E. A. kartu gyvena kaip sutuoktiniai, veda bendrą ūkį. 2019 m. balandžio 24 d. apie 18 val. E. A. neblaivus grįžo namo, jie svetainėje išgėrė 2 l alaus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji stojosi nuo sofos, norėdama išeiti iš namų. Tuomet E. A. staiga sugriebė jai už kaklo ir pasodino ant sofos. Kai ją sugriebė už kaklo, ji jautė momentinį skausmą, tačiau jis buvo nestiprus, ant kaklo žymių ar kraujosruvų neliko, E. A. jos nesužalojo. Dėl sukelto fizinio skausmo ji nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. Gydimo išlaidų neturėjo, civilinio ieškinio nereikš. E. A. jos atsiprašė (b. l. 36-37).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vyta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-33).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 24 d. 19.50 val., (duomenys neskelbtini), E. A., būdamas neblaivus (nustatytas 2,16 promilių girtumas), smaugė neblaivią savo sugyventinę E. R. (nustatytas 1,64 promilių girtumas), sukeldamas šiai fizinį skausmą (b. l. 26).

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis E. A. neblaivus tyčia šeimos nariui – sugyventinei E. R., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, sugriebė rankomis už kaklo – taip smurtaudamas nukentėjusiajai E. R. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios E. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (suimta rankomis už kaklo), kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, suimdamas rankomis nukentėjusiosios kaklą, šiuos veiksmus atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)140 straipsnio 2 dalį.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo (2019 m. rugsėjo 19 d. veika)

E. A., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 13.30 val., jis neblaivus grįžo namo. Sugyventinę E. R. namuose taip pat rado neblaivią. Namuose tarp jos ir E. kilo konfliktas. Konflikto metu jis E. sudavė kumščiu tris kartus į veidą. Į kurią veido vietą pataikė, pasakyti negali. Mano, kad E. R. galėjo jausti dėl to fizinį skausmą. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 120).

Be kaltinamojo E. A. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusioji E. R. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 13.30 val. neblaivus iš darbo grįžo jos sugyventinis E. A. Ji buvo neblaivi. Tarp jos ir E. kilo žodinis konfliktas. Tuomet jis kumščiu sudavė jai tris smūgius į veidą. Nuo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Palietus abu skruostus, tebeskauda. Gėrė vaistus. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 89).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vyta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 80).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), E. R. sumušė sugyventinis E. A., kuriam nustatytas 2,18 promilių girtumas (b. l. 84-87).

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis E. A. neblaivus tyčia šeimos nariui – sugyventinei E. R., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, sudavė tris kartus kumščiu į veido sritį – taip mušdamas nukentėjusiajai E. R. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, patvirtinti kita bylos medžiaga, nukentėjusiosios E. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (suduota tris kartus kumščiu į veidą), padarytų sužalojimų mąstą (kraujosruva, patinimas veide), kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajai tris kartus kumščiu į veidą, šiuos veiksmus atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis E. A. neteistas (b. l. 101-102), keletą kartų baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 103-107), dirba (b. l. 108), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 110). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamojo padarytos dvi nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 128-133). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai įteiktas, nukentėjusioji nurodė, kad su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, E. A. už atskiras nusikalstamas veikas skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant viešųjų darbų bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, E. A. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 24 d. 21 val. 13 min. iki 2019 m. balandžio 25 d. 14 val. 00 min. (1 para) ir nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. 15.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. 10 val. 47 min. (1 para) (b. l. 62, 64, 115, 116).

Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 127-128).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. balandžio 24 d. veika) 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 19 d. veika) 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą vienerių metų viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. A. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti E. A. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, E. A. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, (t. y. iš viso 12 viešųjų darbų valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 72² straipsniais skirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Laima Lubauskienė