- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- 1-144-673/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- S. R., V. B.
- Kaltinamasis
- M. J., J. S.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.3.2.; 1.1.6.3.; 1.1.7.3.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.26.2.1.; 1.2.27.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6.; (S).
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 30 d.
M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „N. S. K.“ darbininku, nevedęs, gyvenantis Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu,
J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. 1977 02 09 Kėdainiuose, lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu), BK 286 ir 290 straipsniuose (pasipriešinimu valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, valstybės tarnautojo – policijos pareigūno įžeidimu) padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-01-16 apie 4.00 val., M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - klube „A. Z.“, esančiame (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūdo necenzūriniais žodžiais J. Ž., sudavė vieną kartą ranka jai per veidą, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant žemės, taip padarė J. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2011-01-16 apie 4.05 val., J. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, viešoje vietoje - klube „A. Z.“, esančiame (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūdo necenzūriniais žodžiais J. Ž., sugriebė rankomis jai už kaklo bei nusivedė už baro, kur ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į veidą ir taip sukėlė J. Ž. fizinį skausmą, bei tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2011-01-16 apie 4.30 val., viešoje vietoje - minėtame klube „A. Z.“, rūbinės patalpoje, plūdo necenzūriniais žodžiais J. Ž., sugriebė ranka jai už kaklo ir ją pastūmė bei sudavė ranka vieną kartą į veidą, taip sukėlė J. Ž. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, 2011-01-16 apie 4.30 val., J. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, klube „A. Z.“, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti sulaikymo, įtariant ją padarius viešosios tvarkos pažeidimą, plūdo įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais ją teisėtai sulaikyti mėginusius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresnįjį patrulį S. R. ir patrulį V. B., vykdžiusius viešosios tvarkos saugojimo užtikrinimo pareigas, panaudojo fizinį smurtą prieš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresnįjį patrulį S. R., tai yra sudavė vieną kartą ranka jam į galvą, sugriebė ir nutraukė nuo jo galvos kepurę, o vedama į tarnybinį automobilį du kartus įspyrė nukentėjusiajam į dešinę koją, taip padarė S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą bei pasipriešino ir įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.
Kaltinamoji J. S. dėl pareikštų kaltinimų kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad padarė veiksmus, nurodytus kaltinimuose, tai yra nurodytu laiku ir vietoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, plūdo necenzūriniais žodžiais J. Ž., sugriebė rankomis jai už kaklo bei nusivedė už baro, kur ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į veidą, o vėliau, jau atvykus policijos pareigūnams, klubo rūbinės patalpoje, plūdo necenzūriniais žodžiais J. Ž., galimai sugriebė ranka jai už kaklo ir ją pastūmė, sudavė ranka vieną kartą į veidą. Suvokia, kad jos veiksmai sukėlė J. Ž. skausmą, kad incidentą matę žmonės turėjo jaustis nepatogiai. Pripažįsta, kad manydama, jog yra neteisėtai sulaikoma, įpykusi plūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais ją sulaikyti mėginusius policijos pareigūnus, galimai netyčia sudavė ranka policijos pareigūnui į galvą, sugriebė ir nutraukė nuo jo galvos kepurę, du kartus įspyrė policijos pareigūnui į koją. Mano, kad jei būtų buvusi blaivi, nebūtų taip pasielgusi, dėl neblaivumo ne viską prisimena, tačiau visiškai prisipažįsta dėl kaltinime jai inkriminuotų veiksmų padarymo, patvirtino, jog parodymus teismui davę nukentėjusieji sako tiesą. Gailisi.
Kaltinamasis M. J. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad padarė veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, matant kitiems žmonėms, plūdo J. Ž. necenzūriniais žodžiais, pastūmė, galimai sudavė vieną kartą ranka J. Ž. per veidą, dėl ko nukentėjusioji suklupo. Parodė, kad nukentėjusiosios, kuri yra jo netikra pusseserė, atsiprašė, jie susitaikė, žalos atlyginti ji jo neprašė. Mano, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Matė, kad J. S. tarpduryje stumdėsi su J. Ž., griebė J. Ž. už kaklo, sudavė jai į veido sritį, taip pat matė, kaip J. S. priešinosi policijos pareigūnams, sukdamasi sudavė pareigūnui per veidą, numetė kepurę nuo galvos. Nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų S. R., V. B., liudytojo D. A. parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis S. R. – policijos pareigūnas, parodė, kad Kėdainių r. PK budėtojo nurodymu aplinkybėse nurodytu laiku su kolega V. B. nuvyko į klubą „A. z.“, nes klubo barmenas pranešė, jog konflikto metu buvo sumušta mergina. Apsaugos darbuotojai nuvedė pas atskiroje patalpoje buvusį M. J., pasakė, kad jis sudavė merginai. Pastarajam pasakė, kad reikės vykti į policiją išsiaiškinti. Apsaugos darbuotojai pasakė, kad dar yra sulaikyta ir moteris. Tai buvo J. S.. Rūbinėje, kuomet į koridorių įėjo ta sumušta mergina, J. S. griebė jai už kaklo, pastūmė, trenkė per žandą, merginos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jie atitraukė J. S., tačiau ji vėl ištrūko ir dar vieną kartą sudavė merginai. Jie prispaudė J. S. prie sienelės, bandė uždėti antrankius. J. S. priešinosi, bandė įspirti, išsprūdusi apsisuko ir delnu trenkė jam per veidą, numetė kepurę, jam „išlakstė visos racijos“. Įsitikinęs, kad J. S. jam sudavė tyčia, matė kam suduoda. Uždėjus antrankius, išvedė J. S. į lauką. Prie tarnybinio automobilio J. S. du kartus tyčia įspyrė jam į koją. Įspyrė su kulniuku, koją skaudėjo, liko nubrozdinimas. Be to, J. S. juos su kolega vadino kaltinime nurodytais necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Tie žodžiai buvo vartojami ir klube, ir automobilyje. J. S. tarnybiniame automobilyje kaišiojo jiems kojas, liepė uostyti. Civilinio ieškinio atsisako, policijoje jam nebuvo išmokėta jokia kompensacija už patirtą sužalojimą. Policijoje dirba 16 metų, iš patirties mano, jog įvykio priežastis - alkoholis, narkotinės medžiagos. Pas J. S. buvo visi požymiai, kad ji naudojusi narkotines medžiagas. Nukentėjusioji buvo išgėrusi, bet nebuvo tokia girta, kad griuvinėtų, šnekėjo ir mąstė normaliai. J. S. žinojo iš matymo, tačiau jokių konfliktų anksčiau tarp jų nebuvo.
N. V. B. – policijos pareigūnas, parodė, kad gavę informaciją apie konfliktą klube „A. z.“, su kolega S. R. ten nuvyko. Juos pasitiko apsaugos darbuotojai ir mergina, kuri pasakė, kad giminaitis ar pusbrolis jai sudavė per veidą. Matėsi jos raudonas veidas. Apsaugos darbuotojai pasakė, kad tarnybinėse patalpose yra sulaikytas jaunuolis. R. nuėjo pas jį. Jis nuėjo į rūbinę. Apsaugos darbuotojai dar pasakė, kad yra sulaikyta M. J. draugė J. S., kuri yra kitoje patalpoje. J. S. atėjus į rūbinę, į vidų iš lauko įėjo nukentėjusioji. J. S. merginą puolė, suspaudė jai kaklą. Jie puolė jas skirti. J. S. išsprūdo ir merginai sudavė į veido sritį. Kilo triukšmas, riksmas. Kaltinamoji vadino nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais. Toje vietoje buvo klubo darbuotojai, kurie matė konfliktą. Norėjo J. S. uždėti antrankius, bet nesugebėjo, nes moteris stipriai priešinosi, mano, kad jos didelė jėga buvo dėl pavartotų narkotinių medžiagų poveikio, nes policijos komisariate J. S. buvo nustatytas tik lengvas girtumas. J. S. antrankius dėjo keturiese. Dedant antrankius J. S. juos vadino necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, kas jį kaip pareigūną įžeidė, aplinkui buvo pašalinių asmenų. Matė, kaip J. S. S. R., jo įsitikinimu - tyčia, sudavė ranka per veidą, matė, kaip S. R. nukrito kepurė, matė, kaip J. S. S. R. įspyrė į koją. J. S. visą laiką elgėsi agresyviai, jei to nebūtų buvę, nebūtų jai dėję antrankių. Tą pačią dieną S. R. komisariate jam sakė, kad skauda koją, o po savaitgalio rodė nubrozdinimą. Įvykio metu buvo pašalinių žmonių. Civilinio ieškinio atsisako. Kaltinamuosius anksčiau yra tekę matyti iš matymo, bet konfliktuoti neteko. Jokio pykčio kaltinamiesiems nejaučia, bet jį sutrikdė S. S. prieštaringi parodymai teisminio nagrinėjimo pradžioje.
Liudytojas D. A. – klubo „A. z.“ direktorius, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, klube, prie baro, pamatė merginą, kuri buvo užsiėmusi už nosies, sakė, kad ją sumušė jos pusbrolis M.. Pažiūrėję per kameras matė jaunuolio mostą ranka, po kurio mergina nukrito ant žemės. Bandė konfliktą išspręsti taikiai. Pagal vidaus tvarką paprašė kaltinamųjų palikti klubą. J. S. elgėsi agresyviai, ėmė jam grasinti, vadino necenzūriniais žodžiais. Vaikinas buvo ramus. J. S. elgesys privertė iškviesti policiją. Atvykus policijos pareigūnams matė, kaip kaltinamoji juos apkūlė, iškeikė, grasino. Matė, kaip kaltinamoji stūmė nukentėjusiąją. Ne viską stebėjo, todėl nepastebėjo ar kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai į veidą. Tačiau kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi prieš nukentėjusiąją. O nukentėjusioji kaltino, kad kaltinamieji ją primušė. Policininkai bandė nuraminti kaltinamąją, ji numetė policininkui kepurę, bandė įspirti. Matė kaltinamosios mostą, po kurio policininkui nukrito kepurė. Kas vyko lauke nematė. Konflikto metu klube buvo žmonių, mano, kad dėl to konflikto žmonės iš klubo išėjo.
Ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji J. Ž. parodė (I t. b. l. 46, 49-52, 98-99), kad 2011-01-16 nakties metu, jai būnant klube „A. z.“, susitiko pusbrolį M. J.. Pradėjus tarpusavy konfliktuoti, M. J., ranką sudavė jai į veidą ir pataikė į nosį. Nuo smūgio ji nukrito ant žemės, buvo praradusi sąmonę, ne viską prisimena. Atsipeikėjusi, nuėjo pas apsaugos darbuotojus, pasakė kas atsitiko ir prašė iškviesti policijos pareigūnus. Prisimena, kad po konflikto su M. J., atvykus policijos pareigūnams, tame pačiame klube, ji ėjo pro rūbinę, kur buvo J. S.. Pastaroji puolė ją, vadino necenzūriniais žodžiais, griebė jai už rankų. Pati neprisimena, tačiau policijos pareigūnai jai pasakojo, kad J. S. sudavė jai į veidą. Daugiau jokių J. S. veiksmų jos ar kitų asmenų atžvilgiu ji neprisimena. Teigia, jog atmintis sutriko po M. J. suduoto smūgio. Parodė, kad incidentas įvyko daugelio žmonių akivaizdoje.
Liudytojas A. J. parodė, kad 2011-01-16 apie 04.00 val., jis atėjo prie baro, esančio klube „A. z.“, užsisakyti gėrimo ir pakalbėti su pažįstamu barmenu D. Jis matė, kad kitame baro gale konfliktavo mergina ir vaikinas, jie šūkavo. Teigia nematęs dėl ko mergina nugriuvo, tačiau jis ją pamatė gulinčią ant žemės, padėjo atsikelti. Mergina paprašė barmeno iškviesti apsaugos darbuotojus. Tuo metu prie merginos priėjo šviesių plaukų moteris ir sugriebusi nukentėjusiajai už kaklo nusivedė ją už baro. Netrukus prie barmeno vėl priėjo ta pati mergina, rodė, kad jai bėga kraujas ir vėl prašė iškviesti apsaugos darbuotojus. Kas vyko toliau, jis nežino (I t. b. l. 76).
Liudytojas D. B. parodė, kad 2011-01-16 apie 04.00 val., jam dirbant prie baro, esančio „A. z.“, priėjo pažįstamas A., su kuriuo jis dirbdamas šnekučiavosi. Matė, kad prie baro konfliktavo jam pažįstami iš matymo mergina ir vaikinas vardu M. Jis šių asmenų nestebėjo, tačiau vienu momentu pamatė, kad mergina griūna ant žemės. Jam lyg atrodė, kad M. ją stūmė. A. padėjo merginai atsistoti. Ji paprašė jo iškviesti apsaugos darbuotojus, bet jis negalėjo palikti baro, todėl jai pasiūlė pačiai nueiti. Tuomet prie merginos priėjo moteris vardu Jurga ir sugriebusi jai už kaklo nustūmė ją už baro. Kas ten vyko jis nematė. Netrukus minėta mergina atėjo prie baro, rodė, kad jai iš nosies bėga kraujas ir vėl prašė iškviesti apsaugos darbuotojus. Po to ji pati nuėjo ieškoti apsaugos darbuotojų. Kas vyko toliau jis nežino (I t. b. l. 77).
Liudytojas M. K. parodė, kad 2011-01-16 apie 04.00 val., jam dirbant klube „A. z.“, esančiame (duomenys neskelbtini), ir stovint prie lauko durų, pamatė išeinančią merginą, kurios veidas buvo kruvinas. Mergina pasakė, kad ją sumušė M. Kadangi mergina norėjo rašyti pareiškimą dėl sumušimo, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykus dviem policijos pareigūnams ir jiems visiems stovint prie rūbinės, atėjo moteris ir puolė nukentėjusiąją, plūdo necenzūriniais žodžiais, griebė ranka už kaklo. Po to, vėl bandė suduoti. Policijos pareigūnai moterį mėgino sulaikyti, mėgino uždėti antrankius, tačiau ši moteris aktyviai priešinosi, sudavė vienam pareigūnui į veidą, plūdo pareigūnus įvairiais necenzūriniais žodžiais, vedama į automobilį du kartus įspyrė policijos pareigūnui į koją (I t. b. l. 71).
Liudytojas K. D. parodė, 2011-01-16 apie 04.00 val., jam dirbant klube „A. z.“, esančiame (duomenys neskelbtini), pamatė sumuštą merginą, kuri paaiškino, jog ją sumušė pusbrolis. Su mergina nuėjo į prie baro, kur mergina parodė jį sumušusį asmenį. Jaunuolis atsakė, kad tai jis ir kad tai čia jų reikalas, nes konfliktavo dėl paveldėjimo. Mergina nusprendė rašyti pareiškimą dėl sumušimo, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams ir aiškinantis incidento aplinkybes, į rūbinę išėjo šviesiaplaukė moteris ir plūsdamasi necenzūriniais žodžiais du kartus puolė nukentėjusiąją, tačiau abu kartus ją atitraukė policijos pareigūnai. Moteris pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais ir policijos pareigūnus, sudavė vienam pareigūnui į veidą, jam nuo galvos nukrito kepurė. Uždėjus antrankius ir vedant į automobilį, moteris muistėsi, spardėsi, tam pačiam pareigūnui įspyrė į koją (I t. b. l. 72-73).
Liudytojas S. G. parodė, kad 2011-01-16 apie 04.15 val. atvyko į klubą „Activity zone“, esantį Tilto g., Kėdainiuose. Iš salės prie rūbinės atėjo jam nepažįstama mergina, kurios veidas buvo kruvinas. Ji sakė, kad ją sumušė pusbrolis J. Tuomet K. D. nuėjo prie baro ir netrukus atsivedė jam nepažįstamą vyrą, kuris aiškinosi su nukentėjusiąja. J. vadino nukentėjusiąją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Mergina nusprendė rašyti pareiškimą dėl sumušimo, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Netrukus prie jų priėjo moteris, šviesiais plaukais, ir bandė suduoti nukentėjusiajai, tačiau jis užstojo ir neleido suduoti. Atvykus policijos pareigūnams, minėta šviesių plaukų moteris vėl puolė nukentėjusiąją, griebė ją rankomis, tačiau jis negali nurodyti už kurios vietos. Atitraukus, ji vėl puolė, todėl policijos pareigūnai mėgino uždėti jai antrankius. Tuomet moteris pradėjo plūsti policijos pareigūnus įvairiais necenzūriniais žodžiais, priešinosi, sudavė vienam pareigūnui į galvą, dėl ko jam nukrito kepurė. Po to pareigūnai ją išsivedė ir kas vyko toliau jis nežino (I t. b. l. 74-75).
Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota įvykio vieta - klubas „A. z.“, esantis (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta. Pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta, paimta filmuota medžiaga (I t. b. l. 5-8, 88-91).
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant J. Ž. dešinės rankos žasto yra 14x4 cm dydžio kraujosruva, nelygiais kraštais (I t. b. l. 55-57).
Specialisto išvadoje Nr. G28/11 (12) nurodyta, jog J. Ž. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, nosies sumušimas, poodinė kraujosruva dešinio žasto srityje. Poodinė kraujosruva dešinio žasto srityje galėjo atsirasti po J. Ž. pastūmimo, jos nugriuvimo ir atsitrenkimo į kietą pagrindą. Šis sužalojimas atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymui. Dėl nosies sumušimo ir poodinės kraujosruvos jos srityje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu J. Ž. buvo sukeltas fizinis skausmas (I t. b. l. 60-61).
Papildomoje specialisto išvadoje Nr. G03/11 (12)- G28/11 (12) nurodyta, jog J. Ž. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, nosies sumušimas, poodinė kraujosruva dešinio žasto srityje. M. J. sudavus J. Ž. į nosį, padarytas nosies sumušimas bei poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje. J. Ž. nukritus ant grindų ir atsitrenkus į jas, galėjo būti padaryta kraujosruva dešinio žasto srityje. J. Ž. buvo suduotas nemažiau vienas smūgis. Dėl M. J. veiksmų J. Ž. atžvilgiu, tai yra dėl suduoto smūgio į nosį ir nugriuvimo ant grindų, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Medicininiuose dokumentuose sužalojimų kaklo srityje, veide ir smakro srityje neaprašyta, todėl nustatyti sveikatos mastą dėl J. S. suduotų smūgių ir sugriebimo už kaklo, nėra galimybės. Dėl M. J. ir J. S. veiksmų J. Ž. atžvilgiu buvo sukeltas fizinis skausmas (I t. b. l. 64-65).
Specialisto išvadoje Nr. G13/11 (12) nurodyta, jog S. R. padarytas nubrozdinimas dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (I t. b. l. 21-22).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo įrašai, iš kurių aprašymo matyti, jog matoma kaip M. J. dešine ranka smūgiuoja J. Ž. į galvos sritį ir nukentėjusioji nukrenta ant žemės. Po kiek laiko prie J. Ž. prieina J. S., dešine ranka sugriebia J. Ž. už kaklo ir ją stumdama nusiveda už baro. Antrame vaizdo įraše matoma kaip J. S. sugriebia J. Ž. už kaklo ir ją pastumia. Policijos pareigūnas S. R. siekia sustabdyti J. S.. Tuomet pastaroji dar kartą puola nukentėjusiąją ir suduoda dešine ranka jai į apatinio žandikaulio sritį. S. R. atitraukia J. S. nuo J. Ž., laiko ją. J. S. išsilaisvina, iš įrašo neaišku, ar suduoda pareigūnui į veidą, bet sugriebia už S. R. kepurės. J. S. aktyviai priešinasi, ištisai kažką šaukia (I t. b. l. 78).
Neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu akte nurodyta, jog 2011-01-16 05.03 val., J. S. nustatytas 1,25 prom. girtumas (I t. b. l. 101).
Medicininės apžiūros akte Nr. 2 nurodyta, jog J. S. yra vartojusi metamfetamino, kanabinoidų (I t. b. l. 103).
Medicininės apžiūros akte Nr. 15 nurodyta, jog M. J. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (I t. b. l. 129).
Pranešimuose apie įvykius užfiksuota, jog 2011-01-16 04.22 val., gautas J. Ž. pranešimas, kad klube „A. z.“ pusbrolis M. J. sudavė jai į veidą. Į įvykio vietą išsiųstas ekipažas - patrulių grupė S. R. ir V. B. (I t. b. l. 31-35).
Byloje pateiktas Kėdainių rajono policijos komisariato tarnybų išdėstymo planas, kuriame nurodoma, jog V. B. ir S. R. nuo 2011-01-15 18.30 val. iki 2011-01-16 06.30 val. dirbo maršrute Nr. 3, PB 29 (I t. b. l. 36), tarnybos instruktažų ir atžymų apie tarnybos patikrinimus kopijoje nurodyta, jog 2011-01-15 18.30 val., buvo atliktas patrulių grupės Nr. 29 instruktažas (I t. b. l. 37), pateikti įsakymų ir V. B. bei S. R. pareigybių aprašymo kopijos (I t. b. l. 38-40, 41-43, 44, 45), iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai yra valstybės tarnautojai.
Iš kompiuterinio disko „Verbatim CD-R“ (II tomo galas), kurį teismas, atsisakius proceso dalyviams, savarankiškai peržiūrėjo, filmuotos įvykio medžiagos matyti, kad prie baro nukentėjusiajai aiškinantis su kaltinamuoju M. J., po kaltinamojo pakeltos dešinės rankos mosto (kairė jo ranka padėta ant baro) nukentėjusioji nugriūna ant žemės ir yra pakeliama klubo lankytojo, tuo metu stovėjusio prie baro. Kadangi nukentėjusioji užstojo, nesimato, ar ji nugriūna nuo kaltinamojo smūgio į veidą ar nuo stūmimo. Toliau matyti, kaip prie nukentėjusiosios prieina kaltinamoji J. S., kuri po pokalbio griebia nukentėjusiajai už kaklo ir laikydama už kaklo atbulą nukentėjusiąją nusitempia už baro kolonos. Prie baro nukentėjusioji grįžta užsiėmusi nosį, rodo barmenui. Šiuos visus kaltinamųjų veiksmus stebi prie baro stovintis lankytojas ir barmenas, matyti, kad klubo salėje sėdi žmonės. Filmuotoje medžiagoje rūbinėje matyti, kad kaltinamoji J. S., šalia stovint policijos pareigūnams, įėjusiai nukentėjusiajai griebia už kaklo ir stipriai pastumia. Policijos pareigūnui ją atitraukus, vėl prieina prie nukentėjusiosios ir ranka suduoda į veido sritį. Po ko, policijos pareigūnams ją atitraukiant ir prispaudžiant prie rūbinės sienelės, atsisuka į policijos pareigūną. Tuo metu, kai kaltinamoji yra visiškai atsisukusi į pareigūną, matyti jos mostas dešine ranka ties pareigūno veidu ir matyti, kaip tuo pačiu metu kaire ranka ji nutraukia nuo galvos pareigūno kepurę ir ją numeta. Smūgio į pareigūno veidą nesimato, nes kaltinamosios dešinę ranką užstoja stovintis pareigūnas. Matyti, kaip kaltinamoji aktyviai priešinasi. Kaltinamosios veiksmus stebi dvi rūbinės darbuotojos, kampe prie lauko durų stovintis klubo lankytojas, keturi apsaugos darbuotojai, nukentėjusioji, kaltinamasis M. J..
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačių kaltinamųjų M. J. ir J. S. parodymais, apklaustų nukentėjusiųjų S. R., V. B., liudytojo D. A. parodymais, ištirtais nukentėjusiosios J. Ž., liudytojų A. J., D. B., M. K., K. D., S. G. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, daiktiniu įrodymu – vaizdo disku, Kėdainių raj. PK pateiktais dokumentais apie policijos pareigūnus, apie užfiksuotus įvykius, asmenų apsvaigimo nustatymo dokumentais, nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir viešoje vietoje, kaltinamieji M. J. ir J. S., būdami apsvaigę, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išplūdo nukentėjusiąją J. Ž. necenzūriniais žodžiais, nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, ko pasėkoje dėl M. J. smurtinių veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o J. S. smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tuo kaltinamieji savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be to, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, J. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, siekdama išvengti sulaikymo įtariant ją padarius viešosios tvarkos pažeidimą, išplūdo įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais ją teisėtai sulaikyti mėginusius policijos pareigūnus S. R. ir V. B., vykdžiusius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo užtikrinimo pareigas, panaudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūną S. R., tai yra sudavė vieną kartą ranka jam į galvą, sugriebė ir nutraukė nuo jo galvos kepurę, o vedama į tarnybinį automobilį du kartus įspyrė nukentėjusiajam į dešinę koją, taip padarė S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra pasipriešino ir įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.
Viešosios tvarkos pažeidimas. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys ir BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog M. J. ir J. S. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BPK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes įžūliu elgesiu – viešoje vietoje nukentėjusiąją iškeikiant necenzūriniais žodžiais, prieš ją panaudojant fizinį smurtą, nusikalstamus veiksmus padarant matant kitiems asmenims, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamųjų kaltę ir be jų pačių prisipažinimo visiškai patvirtina apklaustų asmenų ir aukščiau išvardintų ištirtų rašytinių įrodymų visuma. Akivaizdu, kad nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, jie suprato, kad savo įžūlius veiksmus atlieka viešoje vietoje, įvykio vietoje esant ir matant pašaliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir to, vedini niekuo nepateisinamo pykčio ir keršto norėjo. Nusikalstama veika baigta, nes nukentėjusioji buvo sumušta, sužalota, juto fizinį skausmą, įvykį matę asmenys buvo sutrikę, buvo iškviesti policijos pareigūnai, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta.
Pasipriešinimas valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų įžeidimas. Iš išnagrinėtos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji S. R. ir V. B. yra policijos pareigūnai – priimti dirbti statutiniais valstybės tarnautojais į policijos įstaigą ir turintys viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, tai yra tarnybos metu atliekantys viešojo administravimo veiklą, kas nurodyta ir pareigūnų pareigybių aprašymuose. Pastarieji įvykio metu atliko savo darbines funkcijas, ką patvirtina policijos komisariato tarnybų išdėstymo planas, dėvėjo tarnybines uniformas, todėl kaltinamoji J. S. matė ir suvokė, kad nukentėjusieji yra policijos pareigūnai. Patys kaltinamieji nurodė, kad iki atvykstant policijos pareigūnams, klube buvo kilęs konfliktas su nukentėjusiąja J. Ž., kurios atžvilgiu jie pavartojo fizinį smurtą, ją iškeikė, be to, kaltinamoji J. S. savo neteisėtus veiksmus tęsė net atvykusių policijos pareigūnų akivaizdoje, tai yra akivaizdu, jog buvo pažeista viešoji tvarka, šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas D. A., ištirti kitų liudytojų parodymai. Esant tokiai situacijai, policijos pareigūnai, sutinkamai su Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2, 5, 16, 18, 21 str. nuostatomis, pagrįstai kaltinamuosius įtarė padarius nusikalstamą veiką ir reikalavo, kad jie vykdytų jų teisėtą ir logišką nurodymą vykti išsiaiškinti į policijos komisariatą, tai yra veikė teisėtai. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. BK 286 str. nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 290 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti bei atitinkamai kokie veiksmai buvo atlikti. BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstama veika aprašyta kaip formalioji, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad J. S. tais pačiais veiksmais pasikėsino į du skirtingus objektus – normalią valdymo tvarkos subjektų veiklą ir valstybės tarnautojo asmens sveikatą, t. y. ne tik smurtu pasipriešino tarnybines pareigas einančiam policijos pareigūnui S. R., jį sužalojo, sukėlė fizinį skausmą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir įžeidė policijos pareigūnus S. R. ir V. B., ką jie patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusiųjų S. R., V. B., D. A., kaltinamojo M. J. parodymais, ištirtais liudytojų M. K., K. D., S. G. parodymais nustatyta, kad J. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, viešoje vietoje - naktiniame klube, siekdama išvengti sulaikymo, įtariant ją padarius viešosios tvarkos pažeidimą, išplūdo įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais ją teisėtai sulaikyti mėginusius policijos pareigūnus S. R. ir V. B., vykdžiusius viešosios tvarkos saugojimo užtikrinimo pareigas ir panaudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūną S. R., tai yra sudavė vieną kartą ranka jam į galvos sritį, sugriebė ir ant žemės numetė tarnybinę policininko kepurę, o vedama į tarnybinį automobilį du kartus įspyrė policininkui į dešinę koją, taip padarė S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą bei pasipriešino ir įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus. Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad J. S. teisėtai veikiančius policijos pareigūnus viešoje vietoje, matant pašaliniams asmens, keikė ir įžeidinėjo įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais bei fizinio smurto veiksmus prieš policijos pareigūną atliko tyčia, ji suprato, kad įžeidžia valstybės tarnautojus ryšium su jų pareigų vykdymu ir to norėjo, aktyviai priešindamasi suvokė, kad jos smurtiniai veiksmai sukels pareigūnui fizinį skausmą, sužalos pareigūną ir to siekė. Kaltinamoji J. S. nurodė, kad ji nukentėjusiųjų asmeniškai nepažįsta, anksčiau jokiose konfliktinėse situacijose nebuvo susidūrusi. Nukentėjusiųjų S. R. ir V. B. parodymai vienodi ir nuoseklūs, jais netikėti teismas neturi pagrindo, nes juos, kaip jau minėta, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tai yra liudytojų parodymai, kad liudytojai matė, kaip kaltinamoji J. S. plūdo policijos pareigūnus, prieš pareigūną vartojo fizinį smurtą, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog policijos pareigūnui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, filmuota vaizdo medžiaga. Tarp J. S. veikos ir atsiradusių pasekmių – pareigūnui sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, policijos pareigūnų įžeidimo, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl J. S. veika teisingai kvalifikuota kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, sudėtis. Nusikaltimai baigti nuo įžeidimo momento ir pradėto vartoti fizinio smurto.
Teismas, remdamasis įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad M. J. ir J. S. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, tai yra pažeidė viešąją tvarką, bei, kadangi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamoji J. S., panaudojusi fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, tai yra valstybės tarnautojui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje ir atliekančiam viešojo administravimo veiklą, dėl ko policijos pareigūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo nežymiai sutrikdyta policijos pareigūno sveikata, vadindama policijos pareigūnus aiškiai viešai netinkamais vartoti, nepadoraus turinio įžeidžiančiais žodžiais, policijos pareigūnus įžeidė, ji padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų prisipažinimo turinį, jų prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes daro išvadą, kad kaltinamieji nuoširdžiai nesigailėjo. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio, o J. S. ir nuo narkotinių medžiagų, nes daro išvadą, jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir patys kaltinamieji. Teismas, spręsdamas kaltinamųjų gynėjo prašymą kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios J. Ž. elgesys, daro išvadą, jog negalima teigti, kad, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, smulkaus sudėjimo moteris, kuri įvykio metu buvo dar ir pakankamai neblaivi (I tomas, b.l.102), kas įtakojo jos menką galimybę aktyviai veikti, būtų skatinusi tik lengvai nuo alkoholio apsvaigusius (I tomas, b.l.101,129) kaltinamuosius, kurių tarpe kaltinamasis yra nukentėjusiosios tolimas giminaitis, o ypač kaltinamąją, daryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją. Iš filmuotos medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusioji smurtavo prieš kaltinamąjį M. J., jį sužalojo, tačiau aiškiai matyti, kad kaltinamasis net nebandė su jį kalbinusia nukentėjusiąja baigti pokalbio ir pasitraukti, nors tokią galimybę turėjo, ir smurtinį veiksmą atliko stovėdamas toje pačioje vietoje prie baro, kur jam stovinti prie jo priėjo nukentėjusioji ir jie pakankamai ilgą laiką abu kalbėjosi. Prie kaltinamosios J. S. nukentėjusioji net nebuvo priėjusi, todėl kaltinamoji turėjo visas sąlygas neatlikti tokių veiksmų, kuriuos ji atliko savo iniciatyva, akivaizdu, kad pilnamečiui kaltinamajam M. J. nei pačiam reikėjo gintis, nei reikėjo J. S. apsaugos, todėl dėl abiejų kaltinamųjų nesusivaldymo viešoje vietoje nukentėjusioji jokios atsakomybės priimti neprivalo.
Bausmės skyrimo nuostatos J. S.. J. S. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurių du sieja idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, jos padaryti nusikaltimai baigti, nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, pykstant ir kerštaujant, kaltinamoji neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, registruota darbo biržoje, sveika, augina du nepilnamečius vaikus. Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas pirmą kartą teisiamai J. S., gali būti pasiektas už padarytus nusikaltimus skiriant jai baudas, baudų dydį, atsižvelgiant į J. S. šeiminę padėtį, nustatant mažesnį nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. už nesunkius nusikaltimus numatytos baudos vidurkis (už nesunkų nusikaltimą galima skirti bauda iki 500 MGL), pagal BK 286 ir 290 str. paskirtas baudas, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.), o šią subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 3 d.) subendrinat su pagal BK 284 str. 1 d. paskirta bauda, į bausmės laiką remiantis BK 65, 66 str., įskaitant J. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2011- 01-16 iki 2011-01-17, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydžio baudai.
Teismo pozicija dėl kaltinamojo M. J.. M. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, nusikalstama veika padaryta pykstant, todėl kerštaujant, kaltinamasis neteistas (veika, už kurią jis buvo nuteistas 2002-08-12 pagal BK 246¹ str. 1 d. ir nėra sumokėjęs baudos - dekriminalizuota), turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, dirba, sveikas.
Nukentėjusioji J. Ž., gyvenanti ir dirbanti užsienyje, nors ir nedalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, tačiau teismui raštu pateikė savo poziciją (II tomas, b.l.55, 73), jog turtinių pretenzijų M. J. neturi ir jeigu M. J. pripažins savo kaltę, norėtų jam atleisti. Kaltinamasis M. J. teismui nurodė, jog jis kaltu prisipažįsta, nukentėjusiosios J. Ž. atsiprašė ir jie susitaikė, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. J. prisipažino padaręs nusikaltiną, kuris yra nesunkus, susitaikė su nukentėjusiąja, nukentėjusioji jam atleidžia, jokių turtinių pretenzijų neturi, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neteistas, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, į jo asmenybę, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad M. J. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, vadovaudamasis nukentėjusiosios raštu išreikšta pozicija, mano, kad yra visos sąlygos atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Tai, kad nukentėjusioji dėl buvimo užsienyje neatvyko į teisiamuosius posėdžius ir žodžiu teismui neišreiškė apie savo norą susitaikyti su kaltinamuoju, teismo įsitikinimu nekliudo M. J. taikyti BK 38 str., nes nėra jokio pagrindo teigti, kad paminėtuose raštuose (II tomas, b.l.55,73) pasirašė ne nukentėjusioji J. Ž. ar tuose raštuose yra išreikšta ne nukentėjusios valia, be to, nesiremiant nenuneigta nukentėjusiosios pozicija, būtų nepagrįstai apsunkinta kaltinamojo teisė pasinaudoti jam įstatymo suteikta jo padėtį lengvinančia galimybe.
Atsižvelgdamas į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad darant nusikalstamą veiką žmogaus atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, teismas mano, jog jauno amžiaus, sveikam ir dirbančiam kaltinamajam yra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos BPK 67 str. 2 d. 4 p.).
Kardomoji priemonė. Kaltinamoji J. S. buvo laikinai sulaikyta nuo 2011-01-16 iki 2011-01-17 (I t. b.l. 104, 105). Paleidus J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t. b.l.127-128). Kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Civilinis ieškinys. N. S. R. ir V. B. teisiamojo posėdžio metu civilinių ieškinių atsisakė.
Daiktiniai įrodymai. Prie bylos esantis kompiuterinis diskas „Verbatim CD-R“ su filmuota įvykio medžiaga (II tomo gale), paliktinas saugoti prie bylos.
Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (72,22 Lt) pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš J. S. ir M. J. priteistina po 36,11 Lt valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas
nusprendė:
remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas) ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti penkių (5) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra šešių šimtų penkiasdešimties (650) litų dydžio įmoką.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
J. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas), BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui) ir BK 290 straipsnyje (valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų įžeidimas) ir nuteisti:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda;
pagal BK 286 straipsnį – 20 MGL (dvidešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda;
pagal BK 290 straipsnį – 15 MGL (penkiolikos) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;
remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmes subendrinti apėmimo ir visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 30 (trisdešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) baudą.
Remiantis BK 65, 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-01-16 iki 2011-01-17, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydžio baudai ir laikyti, kad 4 (keturių) MGL (minimalių gyvenimo lygių) arba 520 Lt (penkių šimtų dvidešimt litų) baudos bausmės dalis yra atlikta.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinį įrodymą - kompiuterinį diską „Verbatim CD-R“ su filmuota įvykio medžiaga, palikti saugoti prie bylos.
Priteisti iš J. S. ir M. J. po 36,11 Lt (trisdešimt šešis litus 11 ct) iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.