Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieškovei D. V., institucijos, duodančios išvadą, atstovei Giedrei Židonienei, nepilnamečiui R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui N. V., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas N. V. į teismo posėdį neatvyko, nepateikė teismui jokių neatvykimą pateisinamų priežasčių, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, nepateikė jokių prieštaravimų ieškiniui, į parengiamąjį teismo posėdį taip pat nebuvo atvykęs, nors jam apie visus posėdžius buvo pranešta tinkamai ir įteikti bylos procesiniai dokumentai, todėl byla išnagrinėta iš esmės, atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d., 2 d., b.l. 17, 20, 23, 25, 29-30, 32).

Iš santuokos liudijimo (b.l. 3) matyti, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 1998 m. balandžio 25 d.

Iš gimimo liudijimo (b.l. 4) matyti, kad nepilnametis R. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini), šalims gyvenant santuokoje.

Iš pažymos apie pajamas (b.l. 6) matyti, kad ieškovė D. V. dirba (duomenys neskelbtini).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l. 7, 8-11) matyti, kad ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje, jokio nekilnojamojo turto neįgijo, nes ieškovės turimi žemės sklypai yra jai dovanoti.

Iš duomenų apie transporto priemonę (b.l. 12) matyti, kad sutuoktiniai santuokoje yra įgiję automobilį R. L., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl nepilnamečio R. V. gyvenamosios vietos nustatymo (b.l. 21-22) matyti, kad skyrius susipažinęs su ieškovės pateiktu ieškiniu ir kitais procesiniais dokumentais, pabendravęs su ieškove ir jos nepilnamečiu sūnumi, gavęs neigiamą informaciją iš L. seniūnijos apie atsakovą, palaiko ieškinį ir siūlo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su mama D. V. bei priteisti nepilnamečiui sūnui iš atsakovo išlaikymą, kadangi jis pats jo neteikia.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Giedrė Židonienė teismo posėdyje paaiškino, jog palaiko raštu pateiktą išvadą. Nurodė, jog V. šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui anksčiau nebuvo žinoma, nes jie gyveno ir turėjo daug problemų, tačiau jas bandė spręsti patys. Apie šeimos problemas sužinojo iš policijos komisariato pateiktos medžiagos, nes 2012 m. sausio 13 d. buvo nurodyta, kad V. šeimoje vyko triukšmas ir buvo įvertinta, kad N. V. savo veiksmais pažeidė savo nepilnamečio sūnaus interesus, dėl ko buvo baustas administracine bauda. Gavus ieškinį, taip pat bendravo su šeima, su seniūnijos darbuotojais ir išsiaiškino, kad šeimai nepavyko išspręsti savo problemų ir tai pradėjo kenkti ne tik D. V. interesams, bet ir vaiko interesams, kuris darėsi jautresnis, patyrė psichologinį smurtą šeimoje. Šiandien teismo posėdyje vaikas tvirtai apsisprendęs nurodė, kad nori gyventi su mama. Todėl palaiko ieškinį ir mano, kad nustačius vaiko gyvenamą vietą su motina D. V., jo interesai nebus pažeisti. Taip pat mano, kad turi būti priteistas išlaikymas R. V., nes tėvas geranoriškai neteikia išlaikymo.

Ieškovės D. V. ieškinys atsakovui N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto (automobilio) padalijimo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkintinas visiškai, išskyrus ieškinio dalį dėl žemės sklypų pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, kadangi šie žemės sklypai yra jos įgyti dovanojimo sutarčių pagrindu, yra jos asmeninė nuosavybė ir nėra dalintinas turtas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo pagal CK 3.60 str., jeigu jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. CK 3.27 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 str. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų.

Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo (CPK 385 str.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų teisių įgyvendinimą, tai yra, kad būtų užtikrintas vaikų vystymasis, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.

Nepilnametis R. V. teismo posėdyje išreiškė norą gyventi su mama. Jis būdamas 13 metų amžiaus savo pažiūras teisme išsakė ir suformulavo aiškiai, jas motyvuodamas, todėl teismas konstatuoja, kad R. V. yra pakankamai brandus ir gebantis tinkamai suformuluoti savo pažiūras (CK 3.164 str.).

Byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad R. V. noras dėl gyvenamosios vietos nustatymo su motina prieštarautų jo interesams.

Kad sūnaus interesai nebus pažeisti ir kad ieškovė D. V. juo tinkamai rūpinasi, patvirtino raštu teismui pateikta ir žodžiu teismo posėdyje išdėstyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos su ja nustatymo yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas visiškai.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tiek CK 3.156 str., tiek 3.192 str. 2 d. – nustatyta, kad abie­jų tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos auk­lė­ti vai­kus yra ly­gios ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vai­kų iš­lai­ky­mo tie­sio­gi­nis tiks­las – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius ir in­te­re­sus. Vai­kų po­rei­kiai ir in­te­re­sai yra pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai, nu­le­mian­tys išlaiky­mo dy­dį ir for­mą. Jei tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis lei­džia, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas maksimaliai pa­ten­ki­nan­tis vai­kų po­rei­kius iš­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 straips­nio 2 da­lis), jei ne – tai iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri pa­ten­kin­ti bū­ti­nus vai­ko po­rei­kius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pri­tei­siant vaikui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti pripa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Tuo at­ve­ju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki ir ji pa­grįs­ta by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ir ma­žes­nį nei mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga iš­lai­ky­mą, ta­čiau iš­lai­ky­mo dy­dis, atsižvel­giant į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, ne­tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimu teismo posėdyje ir vadovaujantis CK 3.192, 3.194, 3.196 str., reikalavimas dėl sūnaus išlaikymo iš atsakovo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 litų tenkintinas visiškai, kadangi atsakovas sūnaus nepadeda išlaikyti, yra sveikas, darbingas ir privalo teikti jam išlaikymą. Ši sprendimo dalis nukreiptina skubiam vykdymui. Ieškovė D. V. paskirtina gautų lėšų sūnaus išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise.

Kaip matyti iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, ieškovė turi įgijusi tris žemės sklypus, esančius M. ir R. kaimuose, L. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, kurie jai priklauso asmeninės nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartis 2005-03-29 Nr.2261 ir 2006-01-10 Nr.217, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti šį nekilnojamąjį turtą jos asmenine nuosavybe netenkintinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti iš byloje pateiktos techninės apžiūros rezultatų kortelės, ieškovė ir atsakovas, gyvendami santuokoje, įgijo automobilį R. L., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė prašo pripažinti atsakovo N. V. asmenine nuosavybe, kas atitinka CK 3.116 str., 3.117 str. nuostatas, todėl šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Visiškai tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovei yra priteistinas 140,00 litų žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas, paduodant ieškinį, ir į valstybės pajamas priteistinas 72,00 litų žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, bei 18,99 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 264, 268, 270, 279, 282, 380, 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. M. (V.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), turinčių vieną nepilnametį sūnų R. V., gimusį (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės ir po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – V. ir V.

Nepilnamečio sūnaus R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 (du šimtus) litų kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės - 2016-11-24.

Paskirti ieškovę D. V. sūnaus išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Santuokoje įgytą automobilį R. L., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1995 metų pagaminimo, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą D. V. vardu, po santuokos nutraukimo pripažinti N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Ieškovės D. V. ieškinio dalies dėl 1,9500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,0500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., 0,9900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., pripažinimo jos asmenine nuosavybe, netenkinti.

Priteisti iš atsakovo N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, 140,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, 90,99 Lt (devyniasdešimt litų 99 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.