Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, turinti neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji S. M. 2019 m. balandžio 18 d., apie 11.28 val., būdama daugiabučio namo, esančio adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., 8 aukšto bendro naudojimo koridoriuje, pro koridoriaus langą išmetė tuščią degtinės „Zelionaja marka“ butelį, kuriuo pataikė šalia namo stovėjusiam nukentėjusiajam R. Č. į galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajam nuo smūgio buteliu buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs: muštine kaktos dešinės pusės žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, atviru įspaustiniu kaktikaulio lūžiu dešinėje, kur lūžgaliai pažeidžia kietąjį galvos smegenų dangalą, galvos smegenų sumušimu su sumušimo pakraujavimo židiniu dešinėje kaktinėje galvos smegenų didžiųjų pusrutulių skiltyje, tokiu būdu dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. Č. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Iš 2019 m. balandžio 23 d. patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., esančio daugiabučio devynaukščio namo bendro naudojimo patalpos ir įvykio vieta. Kiekviename iš aukštų kairėje yra ilgi koridoriai, kurių gale yra varstomos pirmyn – atgal medinės durelės. Už durelių yra 3 m³ patalpa, kurioje yra į viršų varstomas langas į lauko pusę. Visos patalpos esančios už durelių sujungtos laiptais nuo 1 iki 9 aukštų. Pirmame aukšte gale yra duris į lauką, kur įvyko įvykis. Antro aukšto galinės durelės yra atidarytos, per kurias matosi virš pirmo aukšto išėjimo betoninis stogelis. Iš antro aukšto lango nesimato vaizdo ant pievos prie stogelio ir pačios įvykio vietos. Ant palangės viduje stovi stiklainis skirtas nuorūkom. Antro aukšto durelės užkaltos stumdoma spyna iš koridoriaus pusės, už durelių esančioje patalpoje pašalinių daiktų nerasta. Trečio aukšto durelės užrakintos pakabinama spyna iš koridoriaus pusės, už durelių esančioje patalpoje pašalinių daiktų nerasta, ant langų voratinkliai. Ketvirto aukšto durelės užkaltos iš koridoriaus pusės ties lubų medine lenta, už durelių esančioje patalpoje pašalinių daiktų nerasta. Penkto aukšto durelės iš koridoriaus pusės užkaltos pritvirtinta geležine plokšte, už durelių esančioje patalpoje pašalinių daiktų nerasta. Šešto aukšto durelės užrakintos užkalta stumdoma spyna iš koridoriaus pusės, už durelių esančioje patalpoje pašalinių daiktų nerasta. Septinto aukšto durelės iš koridoriaus pusės neužrakintos, už durelių esančioje patalpoje pašalinių daiktų nerasta, atidarius langą matomas stogelis ir šalia jo esantį teritorija. Aštunto aukšto durelės iš koridoriaus pusės neužrakintos, už durelių esančioje patalpoje ant palangės stovi stiklainis su nuorūkomis, atidarius langą matomas stogelis ir šalia jo esantį teritorija. Aštunto aukšto durelės iš koridoriaus pusės neužrakintos, už durelių esančioje patalpoje ant palangės stovi stiklainis su nuorūkomis, atidarius langą matomas stogelis ir šalia jo esantį teritorija. Devinto aukšto durelės iš koridoriaus pusės neužrakintos, už durelių esančioje patalpoje ant palangės stovi stiklainis su nuorūkomis, atidarius langą matomas stogelis ir šalia jo esantį teritorija. Namo bendro naudojimo patalpose nerasta tuščių butelių. Įėjimas ant stogo randasi devintame aukšte už užrakintų metalinių grotų. Išėjus į kiemą, kur yra įvykio vieta, šalia stogelio ir pakilos ant betoninių plytelių matosi kraujo dėmes. Virš dėmių stogelio nėra (1 t., b. l. 17-26).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, nagrinėjamu atveju ginčo dėl nukentėjusiojo R. Č. sužalojimo fakto nekyla, taip pat nekyla ginčo ir dėl jį sužalojusio asmens – byloje neginčijamai nustatyta, kad R. Č. sveikatą sunkiai sutrikdė būtent S. M.. Kaltinamoji taip pat pripažįsta, kad ji pro langą išmetė stiklinį butelį ir šis butelis krisdamas sužalojo nukentėjusįjį. Tačiau šiuo atveju yra svarbu nustatyti tai, ar kaltinime nurodyti S. M. veiksmai buvo padaryti veikiant tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltinamoji S. M. neigia savo tyčią ir tvirtina, kad jos įvykdyta nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo.

Neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai sunkus sveikatos sutrikdymas kitam žmogui padaromas veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Toks nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir tokių padarinių nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Netiesioginės tyčios atveju kaltininkas irgi supranta, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tokių padarinių nors ir nenori ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio dieną pas S. M. į namus atėjo J. J. ir atsinešė 0,5 l talpos stiklinį butelį degtinės „Zelionaja Marka“. Kaltinamoji su minėtu asmeniu kartu išgėrė degtinę. Išgėręs degtinę J. J. išėjo ir tuščią degtinės butelį paliko pas kaltinamąją. J. J. išėjus, kaip nurodė pati S. M., nenorėdama, kad grįžęs sugyventinis rastų butelį ir priekaištautų jai dėl alkoholio vartojimo, išgertą degtinės butelį išmetė pro namo, esančio (duomenys neskelbtini) g., bendrojo naudojimo koridoriaus langą, kuris yra 8 aukšte. Kaltinamoji paaiškino, kad mesdama butelį pro langą nepažiūrėjo, ar kas nors yra apačioje, be to, ten yra stogelis, todėl nebūtų mačiusi. Toje vietoje galima praeiti, neužtverta, bet ten žmonėms nėra ką veikti ir negalvojo, kad ten kas nors gali būti. Ten niekada žmonių nebūdavo, todėl ir išmetė butelį, bet neįsitikino, kad tikrai nieko nėra. Butelio pro savo buto langą nemetė, nes po buto langais yra odontologijos klinika, o butelio išėjo išmesti pro koridoriaus langą, nes galvojo, kad toje vietoje po langu tikrai nieko nebus. Šie kaltinamosios S. M. parodymai patvirtina, kad ji prieš išmesdama stiklinį degtinės butelį pro langą suprato, jog tokie jos veiksmai gali būti pavojingi ir sužaloti apačioje esančius asmenis, tačiau kaltinamosios veika negali būti vertinama kaip padaryta veikiant netiesiogine tyčia, kadangi, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, esant netiesioginei tyčiai kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių, todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Teismo vertinimu, kaltinamosios S. M. veiksmai buvo įvykdyti esant nusikalstamam pasitikėjimui.

Nors įstatyme, apibūdinant nusikalstamą pasitikėjimą kaltininko psichinis santykis su daroma veika nėra atskleistas, tačiau iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, jog kaltininkas suvokia, kad veikia rizikingai, nes paprastai pažeidžia kokias nors taisykles, instrukcijas ir pan., kurių privalo laikytis ir kartu numato tokią savo elgesio abstrakčią pavojingų padarinių atsiradimo galimybę. Tai suvokdamas kaltininkas vertina savo veikimo (neveikimo) pavojingumą, supranta, kad toks jo elgesys apskritai gali sukelti BK numatytus padarinius, tačiau kartu jis mano (yra įsitikinęs), jog egzistuoja aplinkybės, kurios jo sukurtoje pavojingoje, rizikingoje situacijoje neleis kilti žalingiems padariniams. Atskirais atvejais, kaltininko įsitikinimu, aplinkybių, padėsiančių išvengti pavojingų padarinių, gali būti ne viena, o kelios, tačiau kiekviena iš jų yra konkrečiai suvokiama kaip reali ir galinti užkirsti kelią padariniams atsirasti. Taigi nusikalstamo pasitikėjimo atveju kaltininko valia nukreipta tam, kad dėl jo veikos pavojingų padarinių nebūtų. Jis ne šiaip tikisi sėkmės, kad galbūt padariniai dėl jo veikos nekils, bet ir vertina savo veikimo (neveikimo) pobūdį, situaciją, kurioje daroma veika, ir yra įsitikinęs, jog egzistuoja konkrečios aplinkybės (aplinkybė), kurios būtent jo sukurtoje situacijoje užkirs kelią pavojingiems padariniams. Kaltininko įsitikinimas, kad jo veika, esant tokioms aplinkybėms nesukels pavojingų padarinių, nulemia jo sprendimą vykdyti veiką. Tačiau kaltininkas aplinkybes, jo nuomone, neleisiančias kilti pavojingiems padariniams, įvertina neteisingai, lengvabūdiškai ar pervertina, nes jos neužkerta kelio pavojingiems padariniams. Vadinasi, esant nusikalstamam pasitikėjimui, kaltininkas savo veikos pavojingumą suvokia abstrakčiai, t. y. veika, jo vertinimu, kitomis aplinkybėmis galėtų būti laikoma pavojinga, tačiau šiuo konkrečiu atveju manoma, kad padariniai nekils (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

Toks teismų praktikos išaiškinimas atitinka nagrinėjamą situaciją. Kaltinamoji S. M., kaip matyti iš jos parodymų, galimų pavojingų padarinių siekė išvengti – ji teisme aiškiai nurodė, kad pro savo buto, kuriame gyvena, langą butelio nemetė, nes apačioje yra odontologijos klinika ir galėjo būti žmonių, o po koridoriaus langais, kaltinamosios teigimu, nors ten ir atvira vieta, žmonėms nėra ką veikti, todėl galvojo, kad toje vietoje po langu tikrai nieko nebus. Taigi būdama tikra, kad po bendrojo naudojimo koridoriaus langais žmonių nebus, S. M. priėmė sprendimą tuščią butelį išmesti būtent pro tą langą, o ne pro savo kambario langą, po kuriuo dažnai vaikšto žmonės, kas rodo, kad kaltinamoji savo veikos pavojingumą suvokė abstrakčiai, t. y. butelio išmetimas pro langą, jos vertinimu, kitomis aplinkybėmis, t. y. jį metant pro savo kambario langą, galėtų būti laikoma pavojingas, nes krentantis butelis gali sužaloti apačioje esantį žmogų, tačiau šiuo konkrečiu atveju manė, kad minėti padariniai metant butelį pro bendrojo koridoriaus langą nekils. Netikėti tokiais kaltinamosios parodymais nėra jokio pagrindo, nes iš byloje esančios vietos fotonuotraukos (1 t., b. l. 48) matyti, kad po (duomenys neskelbtini) g. namo bendrojo naudojimo koridoriaus langais yra žalios vejos plotas. Šis žalios vejos plotas nėra tvarkingas ir jame yra paliktų stambių betoninių statybinių atliekų. Be to, iš vienos pusės yra tvora, todėl einant palei namą po koridoriaus langais niekur nueiti negalima, o iš kitos pusės eina šaligatvis, grįstas betoninėmis plytelėmis. Iš šios fotonuotraukos akivaizdu, kad toje vietoje, t. y. po bendrojo naudojimo koridoriaus langais, kaip ir paminėjo kaltinamoji, žmonėms iš esmės nėra ką veikti, ir ten nebent atsitiktinai gali atsidurti vienas kitas asmuo, kaip kad ir nutiko nagrinėjamu atveju.

Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios S. M. veiksmai turi būti vertinimai ne kaip tyčiniai, o kaip neatsargūs, padaryti esant nusikalstamam pasitikėjimui, todėl jai inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį, pakeičiant kaltinimo formuluotę.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailestis.

Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veiką įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2360,67 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiajam R. Č. dėl patirtų sužalojimų suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 118-121). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes žala padaryta kaltinamosios tiesioginiais kaltais veiksmais, iš S. M. V. ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 2360,67 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 2800 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 59-61). Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. Č. pateikė patikslintą civilinį ieškinį (2 t., b. l. 100-113), kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti 500 Eur neturtinės žalos bei 541,77 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 246,77 Eur dydžio išlaidos vaistams bei 295 Eur išlaidos dantų protezui atnaujinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012).Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Iš nukentėjusiojo R. Č. pateikto Gydymo plano Nr. 002804 matyti, kad įvykio metu sulaužyto dantų protezo atstatymo preliminari kaina yra 295 Eur, t. y. 235 Eur už plokštelę su metaliniais kabliukais, 30 Eur už individualų šaukštą ir 30 Eur už 3 vnt. alginatinių atspaudų (2 t., b. l. 11). Teismo vertinimu, šios išlaidos yra būtinos, kadangi nukentėjusiajam su sugadintu dantų protezu yra sunku kramtyti maistą, jis nuolat dėl to jaučia diskomfortą. Be to, teismo vertinimu, gydymo plane apskaičiuotos išlaidos yra realios ir protingos. Tuo tarpu nukentėjusiojo prašoma priteisti 246,77 Eur suma už vaistus yra pagrįsta tik iš dalies. Iš teismui pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad juose yra užfiksuotas ne tik vaistų pirkimas, bet ir kitos išlaidos, neturinčios nieko bendro su nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymu. Iš 2019 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo kvito matyti, kad jame nėra nei vieno medikamento, skirto nukentėjusiojo patirtam sužalojimui gydyti (2 t., b. l. 101), taip pat nei vieno tokio medikamento nėra ir 2019 m. rugpjūčio 3 d., 2019 m. rugpjūčio 21 d. bei 2019 m. rugpjūčio 11 d. kvituose (2 t., b. l. 102-103, 109). Tuo tarpu visuose kituose kvituose užfiksuota, kad buvo perkami specialūs vaistai, kurių bendra suma yra 83,31 Eur (2 t., 104-108). Teismo vertinimu, minėta 83,31 Eur suma yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai priteisti sulaužyto dantų protezo atstatymo būsimas 295 Eur dydžio išlaidas, 10 Eur dydžio išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo konsultavimu ir gydymo plano sudarymu (2 t., b. l. 110), bei 83,31 Eur išlaidas medikamentams įsigyti, iš viso 388,31 Eur. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusysis R. Č. iš kaltinamosios S. M. taip pat prašo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą, nes ligoninėje buvo nustatytas kaukolės lūžis. Buvo atliktos dvi galvos operacijos, po to gydėsi vaistais. Penkis mėnesius po įvykio jautėsi labai prastai, o gydosi iki šiol. Gydymas bus tęsiamas visus metus. Iki įvykio jautėsi puikiai, sportavo, bėgiojo krosus, dviračiu važinėjo. Dabar greitai pavargsta, pasilenkti negali, svaigsta galva.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Baudžiamoji byla Nr. 2K-244-942/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajam R. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo atliktos dvi operacijos, gydymas yra tęsiamas iki šiol. Be to, nukentėjusiojo galvoje vis dar yra hematoma, kuri neramina gydytojus ir vis dar yra sprendžiamas klausimas, ar nereikės papildomos galvos operacijos. Po įvykio, kaip nurodė pats nukentėjusysis, jam penkis mėnesius buvo labai bloga, iki šiol svaigsta galva, galvoje vis dar yra išlikęs kaukolės pažeidimas (įdubimas), kurį pašalinti galima tik plastinės operacijos metu. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir dėl to jo patirtus bei iki šiol patiriamus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir nukentėjusiojo R. Č. naudai iš kaltinamosios S. M. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas . Kaltinamoji S. M. įvykdė neatsargų baigtą nusikaltimą. Kaltinamoji savo kaltę dėl šio neatsargaus nusikaltimo pripažino visiškai, yra neteista (2 t., b. l. 48-49), praeityje vieną kartą bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 46-47), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota (2 t., b. l. 40-41), jai nustatytas tik 35 procentų darbingumas (2 t., b. l. 42), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašyta, priklausomybės ligų kabinete neregistruota (2 t., b. l. 45).

Atsižvelgdamas į šias išdėstytas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkiančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamoji yra neįgali ir serga onkologine liga ir jai reikia nuolat lankytis gydymo įstaigose, teismas daro išvadą, kad siekiant neužkirsti kelio tolesniam gydymui kaltinamajai S. M. tikslinga skirti ne įstatyme numatytą švelnesnę arešto bausmę, o laisvės atėmimą, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės vidurkis, šios bausmės vykdymą atidedant bei skiriant atitinkamus įpareigojimus.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus pasas grąžintinas kaltinamajai.

Daiktai – paketas su dviem biologiniais ėminiais nuo butelio ir dėžė su tuščiu stikliniu buteliu, saugomi Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpoje (kvitas Nr. 0005314) (1 t., b. l. 179-180), sunaikintini kaip menkaverčiai.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios S. M. išieškotinos 15,20 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kalta pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir skirti jai laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 10 punktu, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. M. V. ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 2360,67 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų 67 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. Č. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies iš S. M. R. Č. naudai priteisiant 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 388,31 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 31 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir pasą grąžinti S. M..

Išieškoti iš S. M. 15,20 Eur (penkiolika eurų 20 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.