Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., V. B., VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kupiškio rajono apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 6 d. gautas pareiškėjo A. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo P. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą - 6,75 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad tėvas (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono Agrarinės reformos komisijai parašė notarės patvirtintą pareiškimą, kuriuo jis atsisakė pretenzijų į minėtą žemės sklypą ir sutiko, kad žemės sklypas būtų grąžintas jo sūnui A. K.. Taip pat nurodo, kad tėvas buvo sudaręs antrą santuoką su A. K. Vaikų jie nesusilaukė. Po tėvo mirties A. K. priėmė tėvo palikimą, tačiau žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ji nepriėmė, nes šis sklypas tėvo pareiškimu buvo paliktas jam. A. K. (duomenys neskelbtini) mirė ir jos palikimą priėmė jos dukra V. B..

Pareiškimą atsisakoma priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kaip nurodo pats pareiškėjas bei matyti iš į bylą pateiktų Kauno miesto 6-ojo notarų biuro pažymų, po P. K. mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė A. K., o po šios mirties jos palikimą priėmė V. B.. CK 5.2 straipsnyje nustatyta, jog yra du paveldėjimo pagrindai – paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Pareiškėjas nurodo, kad žemės sklypą jis pradėjo valdyti remdamasis tėvo (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono Agrarinės reformos komisijai parašytu, notarės patvirtintu, pareiškimu, kuriame tėvas nurodė, kad atsisako visų pretenzijų į žemės sklypą ir teises į jį perleidžia pareiškėjui. Tėvo surašytas pareiškimas nėra testamentas, todėl priimant palikimą šis dokumentas jokios teisinės galios neturi. A. K., priimdama palikimą po sutuoktinio P. K. mirties, priėmė visą jo palikimą, įskaitant ir 6,75 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių jis ir jo sesuo A. K., būdami pirmos eilės paveldėtojais pagal įstatymą, nepriėmė tėvo palikimo po tėvo mirties kartu su tėvo sutuoktine A. K.. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog CK 5.57 straipsnyje yra numatyta teisė paveldėtojui, praleidusiam nustatytą terminą palikimui priimti, priimti palikimą be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Kadangi P. K. palikimą po jo mirties priėmė jo sutuoktinė A. K., nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė dalį savo tėvo palikimo – žemės sklypą. Daroma išvada, kad pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, todėl jis atsisakomas priimti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.