- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2S-1834-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07906-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. B., AB SEB bankas, UAB „Litectus“, BUAB „Koralita“
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1834-460/2012
NUTARTIS
2012 m. lapkričio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. B. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2981-889/2012 pagal pareiškėjos antstolės Marijos Trijonės prašymą patvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą ir suinteresuoto asmens G. B. skundą dėl antstolės Marijos Trijonės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/00508, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB „Litectus“, BUAB „Koralita“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė Marija Trijonė 2011-06-15 pateikė prašymą, juo prašė patvirtinti 2011-06-02 turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/00508 (t. 1, b. l. 2), kuriuo vykdant išieškojimą pardavė skolininkui G. B. nuosavybės teise priklausantį butą su bendrojo naudojimo patalpa, esančius (duomenys neskelbtini), ir 165/341 dalis 0,0341 ha ploto žemės sklypo, esančias (duomenys neskelbtini), pirkėjui UAB „Litectus“ už 186 260 Lt.
Suinteresuotas asmuo G. B. 2011-06-10 pateiktu skundu dėl antstolės Marijos Trijonės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/00508 (t. 1, b. l. 14–16) prašė pripažinti neteisėtu antstolės Marijos Trijonės neveikimą, neatšaukiant 2011-06-02 organizuotų pareiškėjui G. B. priklausiusio turto (trijų kambarių buto su bendrojo naudojimosi patalpa, bendras plotas 54,52 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), bei 165/341 dalių 0,0341 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynių; pripažinti 2011-06-02 varžytines dėl pareiškėjui priklausiusio nekilnojamojo turto neteisėtomis, varžytinių rezultatą negaliojančiu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė suinteresuoto asmens skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, o pareiškėjos antstolės prašymą dėl turto iš varžytynių akto patvirtinimo tenkinti (t. 1, b. l. 68–69, t. 2, b. l. 2–3, 26).
Suinteresuotas asmuo UAB „Litectus“ prašė suinteresuoto asmens skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, o pareiškėjos antstolės prašymą dėl turto iš varžytynių akto patvirtinimo tenkinti (t. 1, b. l. 44–46, 145–147, t. 2, b. l. 29).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-23 nutartimi atmetė suinteresuoto asmens G. B. skundą dėl antstolės Marijos Trijonės veiksmų; tenkino pareiškėjos antstolės Marijos Trijonės prašymą dėl varžytynių akto patvirtinimo; patvirtino 2011-06-02 turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/00508, kuriuo buvo parduoti trijų kambarių butas su bendrojo naudojimo patalpa, bendras plotas 54,52 kv. m, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus turto numeris (duomenys neskelbtini), bei 165/341 dalys 0,0341 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus turto numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys G. B., pirkėjui UAB „Litectus“ už 186 260 Lt. Nurodė, jog konstatuoti, kad antstolės Marijos Trijonės 2011-06-02 atsisakymas stabdyti (atidėti) varžytynes vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/00508 buvo neteisėti, nėra pagrindo ir suinteresuoto asmens G. B. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Pažymėjo, kad 2011-06-02 varžytynėse parduodamo įkeisto turto bendra 200 000 Lt rinkos vertė buvo nustatyta tinkamai ir nepažeidžiant įstatymo (t. 2, b. l. 86–89).
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-23 nutartį, kuria buvo atmestas suinteresuoto asmens skundas dėl antstolės Marijos Trijonės veiksmų (neveikimo) ir atmestas prašymas netvirtinti 2012-06-02 varžytinių akto vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/00508 bei priimti naują; naujoje nutartyje pripažinti neteisėtu antstolės Marijos Trijonės neveikimą, neatidedant 2011-06-02 organizuotų G. B. priklausiusio turto (trijų kambarių buto su bendrojo naudojimo patalpa, bendras plotas 54.52 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), bei 165/341 dalies 0,0341 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/00508; naujoje nutartyje pripažinti varžytines negaliojančiomis ir atsisakyti tvirtinti 2012-06-02 varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/00508. Nurodo, jog antstolė vadovavosi išimtinai tik išieškotojo interesais ir visiškai nepaisė skolininko interesų nors įstatymas įpareigoja ją ginti abiejų vykdymo proceso šalių - ir išieškotojo, ir skolininko interesus. Turto išvaržymas iš varžytinių yra ultima ratio priemonė, kurios imasi antstolis priverstinai vykdydamas vykdomąjį dokumentą. Kitų priemonių, tokių kaip skolininko ir išieškotojo sutaikymas vykdymo procese, privalo būti prioritetinis ir tik įsitikinęs, kad tokios priemonės yra nerealios ir visiškai išnaudotos, antstolis gali imtis prievarta toliau vykdyti vykdomąjį dokumentą. Šioje situacijoje antstolė akivaizdžiai matė, kad iš vienos pusės skolininkas sumokėjo didelę skolos dalį išieškotojui (bankui pervedė net 15 000 Lt), iš kitos pusės išieškotojas buvo vienašaliu rašytiniu pareiškimu įsipareigojęs skolininkui, kad tokios žymios sumos sumokėjimas sukels jam pareigą pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Iš skolininko prašymo akivaizdu, kad jis antstolės prašė ne sustabdyti visą vykdomąją bylą, o atidėti varžytines, todėl šią situaciją teismas privalėjo vertinti remdamasis ne CPK 626 straipsniu, o CPK 625 straipsniu. Skolininkas neprašė sustabdyti vykdomosios bylos, todėl CPK 627 straipsnio taikymas ir aiškinimas aptariamoje situacijoje yra visiškai nepagrįstas. Teismo teiginys, esą net ir esant išieškotojo prašymui sustabdyti vykdomąją bylą antstolis gali šios bylos nestabdyti, nėra teisiškai reikšmingas aptariamoje situacijoje, kadangi remiantis CPK 625 straipsniu visi vykdymo proceso dalyviai, tame tarpe ir skolininkas, gali prašyti atidėti vykdomuosius veiksmus ir antstolis gavęs tokį prašymą privalo jį išnagrinėti ir, arba patenkinti prašymą priimdamas atitinkamą patvarkymą atidėti vykdymo veiksmus, arba motyvuotai atsisakyti tokį prašymą tenkinti. Iš aptariamos situacijos aplinkybių akivaizdu, kad po to, kai skolininkas sumokėjo banko nustatytą skolos dalį ir bankas apie tai sužinojo varžytinių išvakarėse, toliau turėjo įvykti banko kredito komiteto posėdis, kuriame turėjo būti priimtas sprendimas dėl taikos sutarties sudarymo su G. B.. Skolininkas negalėjo protingai tikėtis, kad antstolė visiškai ignoruos prasidėjusias išieškotojo ir skolininko derybas ir vis tiek organizuos varžytines. Todėl skolininkas neturėjo objektyvių priežasčių manyti, kad varžytinės apskritai įvyks. Esant tokiai situacijai būtų nesuprantamas ir nelogiškas skolininko veiksmas prašyti antstolės skirti varžytinėse parduodamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Teismo argumentai esą skolininkas per vėlai pradėjo kelti klausimą dėl turto rinkos vertės, yra teisiškai nereikšmingi. Teismas nutarė ignoruoti G. B. pateiktą turto vertinimo ataskaitą remiantis vien ta aplinkybe, kad jo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje, kurioje nustatyta turto rinkos vertė siekia 250 000 Lt (kas reiškia, kad pradinė kaina varžytinėse turėjo būti bent jau 200 000 Lt) vertinimas atliktas 2011-10-17, t. y. praėjus keturiems mėnesiams po varžytinių. Teismo galutinė išvada, jog G. B. neįrodė, kad bendra įkeisto skolininko turto vertė 2011-06-02 buvo ženkliai didesnė nei 200 000 Lt, yra visiškai nepagrįsta. Teismas nesigilino į tą aplinkybę, kad 2011-04-12 dieną antstolė savo patvarkymu neišskyrė buto rinkos vertės nuo žemės sklypo dalies rinkos vertės, todėl galima pagrįstai manyti, kad antstolė, vertindama varžytinėse parduodamo turto rinkos vertę paprasčiausiai pamiršo įvertinti parduodamos žemės sklypo dalies vertę (t. 2, b. l. 98–105).
Atsiliepimas
Atsiliepime suinteresuotas asmuo UAB „Litectus“ prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-23 nutartyje teisingai konstatavo, jog antstolė Marija Trijonė pagrįstai atsisakė atidėti vykdymo veiksmus (varžytynes), nes nebuvo pagrindų tenkinti G. B. prašymo jo nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad apelianto pateikta turto vertinimo ataskaita negali būti laikoma objektyviu ir tinkamu turto pardavimo kainos nustatymo pagrindu (t. 2, b. l. 115–118).
Atsiliepime suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog vykdymo veiksmų atidėjimas yra antstolio teisė, bet ne pareiga. Antstolė Marija Trijonė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl varžytynių stabdymo (atšaukimo). Skolininko argumentai, esą teismas spręsdamas ginčą dėl turto įkainojimo, nepagrįstai nesivadovavo po turto vertinimo ataskaita 2011-10-17 (varžytinės įvyko 2011-06-02), nelaikytini reikšmingi ir pagrįsti (t. 2, b. l. 109–111).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarties, kuria nutarta atmesti suinteresuoto asmens G. B. skundą dėl antstolės Marijos Trijonės veiksmų; tenkinti pareiškėjos antstolės Marijos Trijonės prašymą dėl varžytynių akto patvirtinimo; patvirtinti 2011-06-02 turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/00508, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-01 nutartimi Nr. 81-2N/2008 nutarė už skolą kreditorei AB SEB bankui parduoti iš varžytinių G. B. nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą: butą su bendrojo naudojimo patalpa, bendras plotas 54,52 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 165/341 dalis 0,0341 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – įkeistas turtas), pagal įsiteisėjusią nutartį 2009-02-17 išduotas vykdomasis raštas. Išieškotoja AB SEB bankas 2010-05-05 pateikė antstolei Marijai Trijonei vykdyti 2009-02-17 vykdomąjį raštą ir nurodė, kad siūlo įkeisto turto kainą pirmosiose varžytynėse nustatyti 160 000 Lt. Antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0108/10/00508 ir 2010-05-05 turto arešto aktu areštavo įkeistą skolininko turtą, nurodydama, kad areštuoto turto vertė yra 200 000 Lt. 2010-06-15 buvo paskelbtos įkeisto turto pirmosios varžytynės 2010-07-19 už pradinę 160 000 Lt pardavimo kainą. 2010-07-16 išieškotojos prašymu išieškojimas buvo sustabdytas. 2010-10-12 išieškotoja pateikė prašymą atnaujinti išieškojimą. 2011-04-12 antstolė iš naujo paskelbė pirmąsias turto varžytines 2011-06-02, nurodydama 160 000 Lt pradinę turto pardavimo kainą. Apie varžytines 2011-04-14 paskelbta dienraštyje „Vakarų ekspresas“, 2011-04-12 specialiame interneto tinklalapyje, apie varžytinių laiką ir vietą vykdymo proceso šalims pranešta registruotu laišku. Sumokėti varžytinių dalyvių pradiniai įnašai po 16 000 Lt. 2011-06-02 varžytinėse, dalyvaujant trims pirkėjams, turtas parduotas už 186 260 Lt UAB „Litectus“ (vykdomoji byla b. l. 97–101). Vykdymo proceso šalys apie vykdymo veiksmus informuotos asmeniškai pasirašytinai arba registruotu laišku.
Dėl antstolės atsisakymo sustabdyti (atšaukti) skolininkui priklausančio turto varžytynes
Apelianto nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-23 nutarties neteisėtumą lemia tai, kad teismas skolininko prašymą atšaukti paskelbtas varžytines vertino ne kaip prašymą atidėti vykdymo veiksmus, bet kaip prašymą sustabdyti vykdomąją bylą. Tai esą lėmė, kad teismas netaikė teisės normų (konkrečiai CPK 625 ir 627 straipsnių), kuriomis turėjo būti vadovaujamasi vertinant, ar antstolis pagrįstai neatidėjo varžytinių.
Teismas pažymi, jog CPK 625 straipsnis turi būti aiškinamas sistemiškai su CPK 627 straipsniu, kuriame numatytas baigtinis vykdomosios bylos sustabdymo arba vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindų sąrašas. Vadovaujantis CPK 627 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, tik, kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška; kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą. Iš šių aplinkybių matyti, kad yra įtvirtintas baigtinis vykdomosios bylos sustabdymo arba vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindų sąrašas. Nei CPK 625, nei 627 straipsniai nenustato imperatyvių teisės normų, kurios reglamentuotų atvejus, kada antstolis privalo atidėti vykdymo veiksmus. Iš CPK 625 straipsnio ir 627 straipsnio formuluočių matyti, kad vykdymo veiksmų atidėjimas yra antstolio teisė, bet ne pareiga. Todėl apelianto pozicija, esą teismui manant, kad skolininkas prašė sustabdyti bylą, o ne atidėti konkrečius vykdymo veiksmus, buvo netinkamai pritaikytos teisės normos, atmestina kaip nepagrįsta. Pažymėtina, kad CPK 626 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada antstolis privalo sustabdyti konkrečius vykdymo veiksmus – turto realizavimą ir lėšų išmokėjimą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas ir nustatytas nei vienas iš šių pagrindų. Todėl manytina, kad antstolė, nepriimdama patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo, nepažeidė teisės normų. Skolininko argumentas dėl to, esą pirmos instancijos teismas nepagrįstai jo prašymą vertino kaip prašymą sustabdyti vykdomąją bylą bet ne kaip prašymą atidėti vykdymo veiksmus, nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšmingas ir negalėjo lemti esą netinkamo teisės normų taikymo.
Teismas nesutinka su apelianto pozicija, esą „turto išvaržymas iš varžytinių yra ultima ratio priemonė, kurios imasi antstolis priverstinai vykdydamas vykdomąjį dokumentą. Kitų priemonių, tokių kaip skolininko ir išieškotojo sutaikymas vykdymo procese, privalo būti prioritetinis <...>“. Aktualu pažymėti, jog vykdymo proceso esmė ir tikslas yra patenkinti išieškotojo interesus, užtikrinant realų vykdomojo dokumento įvykdymą. Priverstinis turto realizavimas yra viena pagrindinių vykdomo proceso priemonių, užtikrinančių, kad išieškotojo reikalavimas galėtų būti patenkintas. Vykdomojo proceso inicijavimas susijęs su tuo, kad skolininkas atsisako geranoriškai vykdyti savo prievolę kreditoriui, todėl būtinas antstolio, turinčio įgalinimus vykdyti priverstinius vykdymo veiksmus, įsikišimas. Nepaisant to, kad vykdomajame procese šalims yra palikta teisė taikiai susitarti, ši teisė negali būti suabsoliutinama ir traktuojama kaip prioritetinė priemonė vykdymo procese. Tai prieštarautų priverstinio vykdymo proceso esmei ir lemtų jo neefektyvumą. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad priverstinis išieškojimas vyksta nuo 2009 metų, o turtas buvo parduotas tik 2011 metais įvykusiose varžytinėse. Byloje pateikti duomenys, jog skolininkas buvo informuotas, kad bankas atsisakė patenkinti jo prašymą dėl BUAB ,,Koralita“ skolos grąžinimo suderinimo, jam nepateikus garantijų apie įsipareigojimų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto dieną prieš varžytynes sumokėta 5 procentų skolos suma bankui nereiškia, kad bankas įsipareigojo sudaryti su apeliantu taikos sutartį ar restruktūrizuoti paskolą. Be to, antstolei apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių taikos sutarties tarp apelianto ir banko sudarymą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Pasak išieškotojos, AB SEB banke sprendimus dėl skolos restruktūrizavimo, taikos sutarties sudarymo ar priverstinio skolos išieškojimo sustabdymo, pagal banke nustatytas tvarkas priima banko kredito komitetai, kuriems šie pasiūlymai su atitinkamai paruošta bei suderinta medžiaga turi būti pateikiami mažiausiai prieš kelias dienas. Svarbu paminėti, jog informacija, kokiomis sąlygomis bankas sutiktų derėtis dėl taikos sutarties sudarymo, apeliantui buvo pateikta iš anksto, t. y. likus devynioms kalendorinėms dienoms iki numatytų varžytinių. Nepaisant to, skolininkas banko neinformavo, nepateikė jokių duomenų, ar jis ketina sumokėti nurodytą sumą. Skolininkas, siekdamas taikaus susitarimo, privalėjo pats aktyviai bendradarbiauti. Tuo tarpu, jis 5 procentų skolos mokėjimą atliko tik prieš pat varžytines, t. y. jų išvakarėse. Toks skolininko elgesys teismo manymu negali būti vertinamas kaip sąžiningas ir protingas.
Įvertinus nurodytas aplinkybes manytina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-23 nutartyje teisingai konstatavo, jog antstolė Marija Trijonė pagrįstai atsisakė atidėti vykdymo veiksmus (varžytynes), nes nebuvo pagrindų tenkinti skolininko prašymo jo nurodytais motyvais. Pažymėtina, kad nei dalies įsiskolinimo padengimas, nei neapibrėžta tikimybė, kad kada nors ateityje tarp skolininko ir išieškotojos gali būti sudaryta taikos sutartis, nėra CPK 627 straipsnio normoje įtvirtinti vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad skolininkas nenurodė ir bylos duomenimis nenustatytas nė vienas CPK 627 straipsnyje numatytų vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė Marija Trijonė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl varžytynių stabdymo (atšaukimo) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis, CPK 625 straipsnis, CPK 627 straipsnis).
Dėl turto vertės
CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ir išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos; skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio redakcija, galiojusi turto įkainojimo metu). Turto arešto aktas surašytas 2010 m. gegužės 5 d. Byloje nėra pateikta duomenų, kad skolininkas prieštaravo dėl turto įkainojimo (CPK 178 straipsnis). Apelianto argumentai, esą jis neginčijo antstolės nustatytos turto vertės, nes „negalėjo protingai tikėtis, kad antstolė visiškai ignoruos prasidėjusias išieškotojo ir skolininko derybas ir vis tiek organizuos varžytynes“ atmestini kaip nepagrįsti. Šios bylos kontekste svarbios faktinės aplinkybės: (a) pirmą kartą turtas buvo pateiktas pardavimui varžytinėse dar 2009 m. birželio 8 d., tuo metu nustatyta kaina sudarė 257 600 Lt; už šią kainą turto niekas nenupirko; (b) antrą kartą turtas buvo pateiktas parduoti antrose varžytynėse 2009 m. gruodžio 4 d. už 193 200 Lt kainą, bet į varžytynes taip pat neatvyko nei vienas pirkėjas; (c) 2010 m. antstoliui buvo pakartotinai pateiktas vykdomasis raštas, antstolis areštavo turtą ir nustatė 200 000 Lt dydžio turto kainą. Antstolės M. Trijonės surašytas 2010 m. gegužės 5 d. turto arešto aktas Nr. 0108/10/00508 yra galiojantis ir nenuginčytas. Vadovaujantis CPK 681 straipsniu, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pareiškėjas nėra pateikęs skundo dėl 2010 m. gegužės 5 d. turto arešto akto dėl jame nustatytos kainos dydžio. Varžytinės įvyko 2011 m. birželio 2 d. Taigi, skolininkas turėjo pakankamai laiko taikos sutarčiai sudaryti ir negali remtis šia aplinkybe siekdamas pateisinti, kodėl niekada neginčijo nustatytos turto vertės.
Skolininko argumentai, esą „paprastai turto rinkos vertė nesikeičia 3–6 mėnesius po to, kai ši rinkos vertė buvo nustatyta“ nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis ar kitais įrodymais. Teismas vertina byloje pateiktus įrodymus. Teismas nevertina, kaip turto vertė galimai kinta/kistų po 4 mėnesių. Šalims buvo sudaryta galimybė pateikti su turto verte susijusius įrodymus, t. y. teismas reikalavo duomenų, kokia buvo rinkos vertė 2011-06-02, kai turtas buvo parduotas varžytynėse. Žinodamas tokį teismo nurodymą, apeliantas nepateikė turto vertinimo minėtą laikotarpį, o pateikė 4 mėnesiais vėlesnės datos vertinimą. Skolininkas nenurodė, kodėl jis nepateikė vertinimo būtent tai datai, kurią buvo nurodęs teismas. Todėl skolininko argumentai, esą teismas spręsdamas ginčą dėl turto įkainojimo, nepagrįstai nesivadovavo po turto vertinimo ataskaita 2011-10-17 datai (t. 1, b. l. 123–137) (varžytinės įvyko 2011-06-02), nelaikytini reikšmingi ir pagrįsti (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Teismas nesutinka su apelianto prielaida, kad „jei būtų nustatyta 200 000 Lt pradinė turto kaina varžytynėse, buvo galima realiai tikėtis, kad turtas būtų buvęs nupirktas bent jau apytiksliai už 220 000 – 250 000 Lt“. Kaip nustatyta byloje, 2011-06-02 varžytynėse dalyvavo 3 dalyviai, varžytynes laimėjo UAB „Litectus“, pasiūliusi 186 260 Lt kainą. Nė vienas iš pirkėjų didesnės kainos nepasiūlė, vadinasi, kaina, už kurią turtas buvo parduotas UAB „Litectus“, yra ta kaina, už kurią turtas realiai galėjo būti parduotas tuo metu buvusiomis rinkos sąlygomis. Be to, kaip nurodyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-23 nutartyje, visas įkeistas apelianto turtas 2009-07-02 buvo pardavinėjamas už 257 600 Lt, o 2010-01-14 – už 193 200 Lt pradinę kainą, tačiau į varžytynes neatvyko nė vienas pirkėjas. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad jeigu pradinė turto kaina būtų buvusi 200 000 Lt, varžytynėse nebūtų dalyvavęs nė vienas dalyvis, nes kaip matyti iš 2011-06-02 varžytynių rezultatų, nė vienas dalyvis nebuvo pasiruošęs mokėti 200 000 Lt už iš varžytynių parduodamą turtą. Galų gale, jei apeliantas buvo įsitikinęs kitokia turto rinkos verte, jis galėjo CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog bendra iš varžytynių parduodamo turto vertė 2011-04-12 ar 2011-06-02 buvo ženkliai didesnė už 200 000 Lt.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.