Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-03-26 · Administracinė byla Nr. eA-52-1062/2018

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-26
Bylos Nr.
eA-52-1062/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02362-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė (pran.)
Pareiškėjas
S. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Administracinė byla Nr. eA-52-1062/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02362-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo papildymu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. kovo 25 d. rašte priimtą sprendimą nenagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 27 d. skundo; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 27 d. skundą; 3) panaikinti Generalinės prokuratūros 2015 m. vasario 2 d. rašte priimtą administracinį sprendimą netenkinti pareiškėjo 2015 m. sausio 11 d. prašyme pateiktų prašymų; 4) panaikinti Generalinės prokuratūros 2015 m. vasario 24 d. rašte priimtą administracinį sprendimą atmesti pareiškėjo 2015 m. vasario 17 d. skundą; 5) įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. sausio 11 d. prašymo dalį dėl informacijos pateikimo apie prieš pareiškėją nuo 2003 metų pabaigos iki 2014 metų spalio mėnesio vykdytas kriminalinės žvalgybos ar operatyvinės veiklos priemones ir jų metu surinktų pareiškėjo asmens duomenų panaudojimą tuo turiniu ir forma, kurių nedraudžia įstatymai.Pareiškėjas nurodė, kad prieš jį nepagrįstai ir neteisėtai buvo vykdomos operatyvinės veiklos priemonės, o gauti ypatingi asmens duomenys buvo ir galbūt yra neteisėtai naudojami ir skleidžiami, siekiant pareiškėją terorizuoti ir persekioti bei daryti poveikį valstybės pareigūnams.Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismo nutarties pagrindu buvo slapta klausomasi pareiškėjo telefoninių pokalbių, vykdoma pareiškėjo ir jo šeimos narių pašto siuntų ir internetinių ryšių slapta kontrolė. Surinkti ypatingi asmens duomenys buvo perduoti R. D. ir S. D., galbūt siekiant juos šantažuoti ar pakurstyti nusikalstamai veikti prieš pareiškėją. Operatyvinės veiklos priemonių naudojimą prieš pareiškėją patvirtina Vilniaus rajono policijos pareigūno J. K. tarnybinis pranešimas, taip pat pareiškėjo sodybos sekimas, pašto siuntų dingimas ir atidarymas. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. vasario 17 d. skundu prašė panaikinti neteisėtus prokurorų sprendimus, o 2015 m. vasario 27 d. skundu siekė panaikinti 2015 m. vasario 24 d. atsisakymą teikti informaciją. Pasak pareiškėjo, antrasis skundas nepagrįstai laikytas kartotiniu. Pareiškėjo vertinimu, buvo nepagrįstai atsisakyta pateikti informaciją apie prieš pareiškėją panaudotas priemones tuo turiniu ir forma, kurių nedraudžia įstatymai. Pareiškėjas nėra atlikęs jokių nusikalstamų veikų, dėl kurių operatyvinės veiklos priemonės galėjo būti taikomos jo atžvilgiu, todėl turi teisę reikalauti visų įstatymuose įtvirtintų teisių realizavimo ir jų apgynimo nuo neteisėtų suvaržymų. Generalinis prokuroras privalėjo pateikti pareiškėjui informaciją apie jo atžvilgiu vykdytą operatyvinę veiklą, kurios metu gauta informacija apie pareiškėjo neteisėtus ar nusikalstamus veiksmus nepasitvirtino. Pareiškėjas, manydamas, kad šiais veiksmais buvo pažeistos jo teisės ir laisvės, turi teisę juos apskųsti operatyvinės veiklos subjekto vadovui ar prokurorui, tačiau negalėdamas identifikuoti šių subjektų pareiškėjas negali pasinaudoti teise į gynybą. Prokurorai atsisakymus pateikti pareiškėjo prašomą informaciją grindė Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis, susijusiomis su įslaptinta informacija, tačiau pareiškėjo prašyta informacija nepatenka į tokią kategoriją. Generalinė prokuratūra atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Pasak Generalinės prokuratūros, pareiškėjo 2015 m. sausio 11 d. prašymo reikalavimai iš esmės susiję su Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytais kriminalinės žvalgybos veiksmais – techninių priemonių panaudojimu specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, kontrole ir paėmimu, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrole, sekimu, kurių teisėtumą kontroliuoja prokurorai, taip pat su baudžiamojo proceso veiksmais konkrečiose baudžiamosiose bylose, prašymas įvertintas kaip skirtas nagrinėti prokuratūroje pagal kompetenciją. Į šį prašymą atsakyta 2015 m. vasario 2 d. raštu, paaiškinant, kad teisės aktų nuostatos prokurorams, įgaliotiems koordinuoti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus ir kontroliuoti jų teisėtumą, nesuteikia teisės informuoti asmenis apie atliekamus ar atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus, patvirtinti ar paneigti prielaidas dėl galbūt vykdytos ar tebevykdomos kriminalinės žvalgybos veiksmus, jos metu gautus duomenis. Jeigu įgyvendinant kriminalinės žvalgybos kontrolę nustatoma, kad jos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, apie tai informuojamas pagrindinės institucijos vadovas, o šis privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu padarytus pažeidimus. Patikrinus pareiškėjo prašyme nurodytus teiginius, neteisėtų apribojimų nenustatyta. Generalinė prokuratūra nurodė, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, jog byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2006 m. balandžio 28 d., bei byloje, kuri išnagrinėta ir 2014 m. balandžio 30 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, proceso veiksmų bei nutarimų teisėtumas patikrinti ir dar kartą atlikti tyrimą prokuratūroje nėra pagrindo. Byloje, kurioje esą ypatingi asmens duomenys buvo perduoti R. ir S. D. juos kurstant atlikti nusikalstamus veiksmus prieš pareiškėją, nustatyta, kad šie teiginiai nepagrįsti, jokie ypatingi asmens duomenys nebuvo renkami ar perduoti kitiems asmenims; byloje pagal BK 187 str. 1 d. atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras V. P., kuris ir sprendžia dėl pranešimo apie taikytas proceso prievartos priemones.Pareiškėjo 2015 m. vasario 17 d. skundas išnagrinėtas 2015 m. vasario 24 d. raštu, paaiškinant teisės aktų nuostatas. 2015 m. vasario 27 d. skunde Generaliniam prokurorui nurodytos tos pačios aplinkybės, todėl 2015 m. kovo 25 d. atsakyme nurodyta, jog pakartotinai klausimas nebus nagrinėjamas. Generalinė prokuratūra pažymėjo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo faktas yra ne vieša informacija, kuri gali būti patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikalinga su ja susipažinti.