Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-10-27 · Civilinė byla Nr. 2A-911-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
2A-911-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00021-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
Ieškovas
I. R.
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-911-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00021-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės(pirmininkė ir pranešėja),

Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. R. ir atsakovo V. V. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui V. V. bei atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei I. R. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo pakeisti 2012 m. rugpjūčio 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo V. V. bendravimo su sūnumi M. V. tvarką ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką taip: atsakovas turi teisę pasiimti sūnų M. kas antrą šeštadienį, pasiimdamas sūnų šeštadienį nuo 13 val. ir vaiką parveždamas šeštadienį iki 18 val.; švenčių dienas, t. y. Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Velykas, sūnus M. praleis su ieškove; atsakovas turi teisę pasiimti sūnų M. per Tėvo dieną, t. y. birželio pirmąjį sekmadienį, nuo 13 val. iki 18 val.; apie negalėjimą susitikti su sūnumi M. nustatytu laiku atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę prieš 2 dienas; apie sūnaus M. suruošimą išvykai į atsakovo gyvenamąją vietą atsakovas praneša ieškovei prieš 2 valandas; sūnaus M. ligos atveju, atsakovas lanko sūnų M. sūnaus gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1166-785/2012 sūnaus M. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina I. R., ieškovė įsipareigojo neprieštarauti, kad atsakovas V. V. ne mažiau kaip keturias valandas per savaitę bendrautų su sūnumi. Nors ieškovė tam neprieštarauja, suteikia atsakovui galimybę bendrauti su sūnumi ne mažiau kaip keturias valandas per savaitę, tačiau tarp ieškovės ir atsakovo kyla vis daugiau nesutarimų dėl konkretaus atsakovo bendravimo laiko su sūnumi, atsakovas nesutinka geranoriškai tartis dėl bendravimo su sūnumi laiko, prašo leisti jam bendrauti su sūnumi tada, kai ieškovė negali jam tokios galimybės suteikti, elgiasi neatsakingai, nes vengia sutartu laiku grąžinti sūnų ieškovei.

Atsakovas V. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: V. V. su savo nepilnamečiu sūnumi M. V. turi teisę bendrauti – kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.; antrą Šv. Kalėdų dieną, Naujųjų metų dieną, antrą, Šv. Velykų dieną, Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną ir sekančią dieną po sūnaus M. gimimo dienos nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (darbo dieną - nuo 17.00 val. iki 20.00 val.); kiekvieną antradienio ir trečiadienio vakarą nuo 17.00 val. iki 20.00 val., išskyrus pirmą Šv. Kalėdų dieną, Naujųjų metų išvakarių dieną, pirmą Šv. Velykų dieną ir sūnaus M. gimimo dieną; išskyrus laiką, kai sūnus M. sirgs, jei tai bus patvirtinta atitinkama gydytojo pažyma. Nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nustatyta tvarka yra nekonkreti, todėl turėtų būti keistina, tačiau nesutinka su ieškovės nurodyta minimalia bendravimo su vaiku tvarka, nes minimalus bendravimas su nepilnamečiu vaiku nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Išvadą duodanti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje nurodė, kad vaiko interesus atitinka kiek įmanoma maksimalus bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, sudarant galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką kiek tai nepažeidžia vaiko interesų. Tačiau prie tokio maksimalaus bendravimo su vaiku turėtų būti prieita palaipsniui, kad būtų atkurtas tėvo ir sūnaus ryšys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2012 m. rugpjūčio 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1166-785/2012 nustatytą V. V. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. V. ir nustatė atsakovo V. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. V. tvarką: nustatė trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką visai dienai šeštadienį nuo 10.00 iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 iki 19.00 val., prieš dieną telefonu suderinus su motina I. R.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. prieš dieną telefonu suderinus su motina I. R.. Suderintą dieną V. V. paima sūnų iš motinos gyvenamosios vietos ar lopšelio – darželio, o pasibaigus bendravimo laikui pristato M. V. į jo gyvenamąją vietą; nustatė sekantį trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką šeštadienį 10 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą, prieš dieną telefonu suderinus su motina I. R.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. prieš dieną telefonu suderinus su motina I. R.. Suderintą dieną V. V. paima sūnų iš motinos gyvenamosios vietos ar lopšelio – darželio, o pasibaigus bendravimo laikui pristato M. V. į jo gyvenamąją vietą; pasibaigus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui nustatė tokią bendravimo tvarką – atsakovas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadienį 17 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą, prieš dieną telefonu suderinus su motina I. R.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. prieš dieną telefonu suderinus su motina I. R.. Suderintą dieną V. V. paima sūnų iš motinos gyvenamosios vietos ar lopšelio – darželio, o pasibaigus bendravimo laikui pristato M. V. į jo gyvenamąją vietą; ieškovė su sūnumi leidžia kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius; Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas, Naujųjų metų šventę – nelyginiais metais vaikas bendrauja su tėvu V. V., tėvas paima vaiką švenčių pirmos dienos ryte 10 val. ir grąžina kitos švenčių dienos 19 val. vakare; lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas, Naujųjų metų šventę vaikas praleidžia su mama I. R.; Šv. Velykas – lyginiais metais vaikas bendrauja su tėvu V. V., tėvas paima vaiką švenčių pirmos dienos ryte 10 val. ir grąžina kitos švenčių dienos 19 val. vakare; nelyginiais metais vaikas Šv. Velykų dienomis bendrauja su motina I. R.; Vėlines nelyginiais metais vaikas leidžia su tėvu, lyginiais metais – su mama; tikrąją vaiko, M. V., gimimo dieną, nelyginiais metais vaikas leidžia su tėvu, jei tai darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena yra išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 10.00 val. iki 19.00 val., lyginiais metais vaikas savo gimimo dieną leidžia su mama; tėvo dieną (t. y. pirmą birželio sekmadienį) M. V. praleidžia su tėvu V. V. nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; artimų giminaičių (iš tėvo pusės), brolio ir tėvo gimimo dieną: jei tai bus darbo dieną – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia dieną yra išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 10.00 iki 19.00 val.; motinos dieną (t. y. pirmą gegužės sekmadienį) M. V. leidžia su mama; senelių (iš mamos pusės) ir mamos gimtadienius – vaikas leidžia su mama; vaikui gydantis gydymo įstaigoje, stacionare, vaiko tėvas gali jį lankyti bet kada, neribojant lankymo laiko, M. V. gydantis namuose, vaiko tėvas jį gali lankyti lankymo laiką suderinęs su vaiko motina I. R.; vaiko tėvas V. V. kiekvienais metais praleidžia vasaros atostogų metu vieną mėnesį su sūnumi M. V., iš anksto susiderinęs konkrečias datas su vaiko motina, o pradėjus lankyti mokyklą pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų, nenustatant jokių apribojimų bendravimo su vaiku vietai. V. V. prieš penkias dienas telefonu informuoja I. R. apie atostogų pradžią ir abiem tėvams žinomą dieną paima M. V. iš motinos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui pristato M. V. į jo gyvenamąją vietą prieš tai telefonu informavęs I. R.; vaiko motina I. R. įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui V. V. domėtis vaiko sveikata, paimti vaiką iš namų ar lopšelio darželio pagal bendravimo tvarka nustatytomis dienomis bei bendrauti su vaiku. Teismas išaiškino šalims, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaiko sveikatos būklei, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Teismas nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka. Pažymėjo, kad iš teismui pateiktų dokumentų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su jų nepilnamečiu sūnumi M., tačiau nori, jog tėvo ir sūnaus bendravimas būtų minimalus, tik kas antrą šeštadienį bei tėvo dieną po penkias valandas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių santykiai yra įtemti bei konfliktiški. Ieškovė teigia, jog ieškovas ją įžeidinėja, konfliktuoja, nelanko vaiko jam sergant, nesidomi jo būkle, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas, nėra duomenų, jog jis būtų stebimas ar kitaip globojamas atitinkamų vaiko teises ginančių institucijų, jų įspėtas dėl netinkamo elgesio su vaiku ar pan. Su atsakovu V. V. yra nustatyta vyresnio šalių sūnaus gyvenamoji vieta. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu mažamečio vaiko emocinei būsenai daugiau įtakos turi tėvų tarpusavio nesutarimai. Ieškovės argumentai apie atsakovą vertintini kaip išimtinai jos nuomonė, galimai susiformavusi dėl nepavykusio bendro gyvenimo, tačiau šios aplinkybės negali būti lemiančios nustatant minimalią bendravimo tvarką su vaiku. Teismas vertino, kad šalių pasiūlyti bendravimo su vaiku tvarkos būdai neatitinka vaiko interesų ir šiuo metu negali būti įgyvendintos, todėl teismas savo iniciatyva nustatė bendravimo su vaiku tvarką.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

Atsakovas V. V. pateiktu apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-374-853/2014, dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti bei atsakovui V. V. priteisti visas jo pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimo­si išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pažymi, kad atsakovas sutinka su teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau nesutinka su teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatė, kad ieškovė šioje byloje patyrė 2408,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas - 2844,00 Lt, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies, teismo vertinimu, nepriteistinos, nes teismas netenkino nei ieškinio, nei priešieškinio. Kadangi ieškovė siekė minimalaus atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo, akivaizdu, kad teismas ieškovės reikalavimus iš esmės atmetė, kai tuo tarpu atsakovo atžvilgiu nustatė didesnes galimybes bendrauti su mažamečiu sūnumi nei prašė pats atsakovas.

2. Mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai tenkinti iš dalies. Taip pat yra nepagrįstas teismo sprendimo teiginys, jog nei vienos iš šalių šioje byloje pasiūlyta nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka neati­tiko šio vaiko interesų bei šiuo metu negalėjo būti įgyvendinama, dėl ko teismas atsakovo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarką esą buvo priverstas nustatyti savo nuožiūra. Aki­vaizdu, kad teismo sprendimu yra aiškiai patenkinti atsakovo reikalavimai, be to, nustatytos papildomos galimybės atsakovui bendrauti su savo sūnumi. Kita vertus, taip pat akivaizdu, kad ieškovės atsakovui pareikšti reikalavimai yra tikrai atmesti.

3. Kadangi ieškovės ieškinys tikrai buvo atmestas, iš atsakovo neturėjo būti priteis­tos ir jokios jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi skundžiamas sprendimas iš esmės buvo priimtas atsakovo naudai, pastarajam iš ieškovės teis­mas privalėjo priteisti visas pirmosios instancijos teisme jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2844,00 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė I. R. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-374-853/2014 taip: ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1166-785/2012 nustatytą atsakovo V. V. ben­dravimo su nepilnamečiu sūnumi M. V. tvarką pakeisti bei nu­statyti, kad atsakovas su šiuo savo vaiku bendrauja kas antrą šeštadienį ir Tėvo dieną nuo 13 iki 18 val. ieškovės I. R. akivaizdoje Mažeikių miesto ar kitos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos viešoje vietoje (vaikų žaidimo kambaryje ar aikštelėje, ar parke, ar paplūdimyje, ar kavinėje) ir apie pageidavimą bendrauti konkrečioje vietoje jis ne vėliau kaip prieš dvi dienas praneša ieško­vei SMS žinute į jos mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 2108 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instan­cijos teisme, o taip pat visas išlaidas, jos patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad su ginčijamu teismo sprendimu sutinka iš dalies, nes iš jo akivaizdžiai matyti, kad teisėjos as­menine nuožiūra nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka labiau atitinka ne vaiko ir ieškovės, o atsakovo, kuris, netikėtai sulaukęs tokio teismo palaikymo, neabejotinai gali imtis priemonių ir ant­rąjį sūnų faktiškai atskirti nuo ieškovės, kaip tai jau yra atsitikę su pirmagimiu L., interesus.

2. Pažymi, kad reikšdama ieškinį dėl minimalaus bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo ieškovė siekė apginti nepilnamečio vaiko interesus, kadangi atsakovas savo tėvo teises įgyvendino neatsa­kingai, vengė sutartu laiku grąžinti sūnų, kuris nuo kūdikystės gyvena su ieškove ir yra labai prisiri­šęs prie ieškovės, todėl pabudęs iš miego ir nesulaukęs ieškovės dėmesio dažnai pravirksta, ir dėl to ieškovei būna labai neramu, kai atsakovas laiku neparveža vaiko namo, neatsako į skambučius, o tie­siog rašo žinutes, kad sūnus neva dar miega, į ieškovės pastabas reaguoja pašaipiais žodžiais, pašiepiančiomis SMS žinutėmis, žemina ieškovę vaiko akivaizdoje, ir tai neigiamai veika vaiką.

3. Neigiamą atsakovo įtaką vaiko interesams iš esmės patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba savo prieštaringoje 2014-05-30 galutinėje išvadoje Nr. VT15-932, kurioje skelbiama, kad atsakovui paėmus į rankas sūnų, šis nesileido nešamas ir šaukėsi ieškovės pagalbos, kai keliolika minučių ieškovės nematė, ir dėl šios priežasties, kuri būtų traumavusi mažametį, nes jis nesileido atsakovo vedamas į savo namus, nepavyko įvertinti vaiko bendra­vimo su atsakovo šeimos nariais jo namų aplinkoje. Tačiau nežiūrint į tai, teisėja nusprendė, kad bus teisinga, protinga ir sąžininga, jei vaikas net pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu turi bendrauti su atsakovu kas antrą savaitgalį nuo 10 iki 19 val. Tai iš tiesų kelia didžiulę nuostabą, kadangi vaiko teisių apsaugos specialistai pranešė teismui, jog sūnus yra traumuoja­mas tėvo, kai šis nori su juo bendrauti vienas ilgiau nei keliolika minučių.

4. Teismas neatsižvelgė ir nevertino vaikų neurologo 2013-12-18 konsultacijos, kad atsakovas savo nesuderinamais su tėvo valdžia veiksmais jau iš tiesų yra padaręs didžiulę žalą sūnaus sveikatai, nes vaikas verkia naktimis, greitai susi­nervina, supyksta ir daužosi, trypia kojomis, jam yra sutrikęs miegas ir kalbos išraiška, o sveikata pablogėja būtent po bendravimo su atsakovu jo namuose. Su apelia­ciniu skundu ieškovė pateikia vaikų neurologo 2014-07-07 konsultaciją, kuri byloja, kad net po intensyvaus gydymo sūnui tebėra diagnozuojamas kalbos išraiškos sutrikimas, ir tai vis dar tęsia­si atsakovui vienam net nebendraujant su vaiku ilgiau nei pusmetį.

5. Atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas, įspėtas policijos dėl netinkamo antivisuomeninio elgesio ieškovės atžvilgiu sūnaus akivaizdoje toliau sąmoningai rašinėja įžeidžiančio turinčio SMS žinutes bendravimo su vaiku reikalu, nors visa tai neabejotinai įrodo, kad dėl tokio jo elgesio tiek sūnus, tiek ieškovė neabejotinai patiria psichologinę įtampą, baimę ir konfliktus, ir dėl šios priežasties atsakovo bendravimas su vaiku turėjo būti nustatytas tik minimalus.

6. Teismas ne tik pasinaudojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos galutinės išvados rekomendacijomis, kurios iš esmės prieštarauja vaiko interesams, bet ir apribojo ieškovės tėvų valdžią sūnui, kadangi sprendime parašęs, jog ieškovė su sūnumi leidžia kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius bei ati­tinkamomis valstybinių bei asmeninių švenčių dienomis, pamiršo parašyti, ar ieškovė turi teisę bendrauti su savo vaiku kitomis dienomis nei leista bendrauti atsakovui kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir trečiadienį.

Atsiliepimas

Atsakovas V. V. pateiktame atsiliepime į ieškovės I. R. apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovės atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-374-853/2014, iškeltoje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui V. V. bei atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei I. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, dalį, kuria teismas išsprendė ieškinį ir priešieškinį, palikti nepakeistą bei ieškovės I. R. apeliacinį skundą atmesti, priteisiant iš jos atsakovui V. V. visas jo pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pažymi, kad atsakovo ir ieškovės santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. V., o (duomenys neskelbtini) – sūnus M. V., kurie abu šiuo metu dar yra nepilnamečiai. Taip pat nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1166-785/2012 šalių santuoka buvo nutraukta bei buvo patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje jie susitarė, jog po santuokos nutraukimo jų nepilnamečio sūnaus L. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu, o sūnaus M. – su ieškove, pažymi, kad ieškovė įsipareigoja neprieštarauti, jog atsakovas bendraus su sūnumi M. ne mažiau kaip 4 valandas per savaitę, šio bendravimo valandas ir paros laiką nustatant šalims bendru sutarimu. Tačiau po šio teismo sprendimo priėmimo atsakovo bendravimui su sūnumi M. ieškovė darė įvairias kliūtis, ji praktiškai niekada neleido jam bendrauti su sūnumi daugiau kaip 4 valandas per savaitę, be to, paskutiniu metu šį bendravimą apskritai uždraudė, sugalvodama tam visokių nepagrįstų priežasčių.

2. Nors ieškovės ieškinyje ir nebuvo nurodytos jokios iš esmės pasikeitusios aplinkybės, iš atsakovo priešieškinio ir jo išdėstytų argumentų akivaizdu, jog šiuo atveju egzistavo tiek teisinės, tiek faktinės prielaidos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1166-785/2012 dalyje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi M. pakeisti. Skundžiamas teismo sprendimas aptartu teisės taikymo klausimu yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, negali būti nustatomas minimalus bendravimas, kaip to savo ieškinyje prašė ieškovė.

3. Mano, kad ieškovės argumentas, jog sūnus M. esą yra labiau prisirišęs prie ieškovės, nėra šiuo atveju teisiškai reikšmingas. Pažymi, kad vaikas tikrovėje turėtų būti prisirišęs ne vien tik prie ieškovės, bet prie abiejų tėvų. Tiek ieškovės kliudymas atsakovui nuolat bendrauti su savo sūnumi, tiek jos bandymas dar kartą teismine tvarka įteisinti minimalų bendravimą, vėlesnį atsakovo ir sūnaus bendravimą galėjo padaryti dar sudėtingesnį, kadangi vaikas yra tokio amžiaus, kai sparčiai formuojasi jo pasaulėžiūra bei vertybės, ir šiuo atveju kuo skubiau buvo reikalinga atkurti atsakovo ir sūnaus ryšį, kuo skubiau sudaryti sąlygas jiems kartu bendrauti. Atsakovo bei sūnaus M. tarpusavio ryšio užmezgimas šiuo atveju buvo neatidėliotinas. Atsakovas nėra nei koks nusikaltėlis, nei asmuo linkęs daryti teisės pažeidimus, šiuo metu atsakovas yra sudaręs naują santuoką, turi nauja šeima, yra dirbantis, užsiima individualia veikla - dirba specializuotus statybos darbus. Su juo yra nustatyta kito jo ir ieškovės nepilnamečio sūnaus – L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta. Taigi, byloje nebuvo jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog nuolatinis maksimalus atsakovo bendravimas su kitu savo sūnumi – M. – kaip nors galėtų kenkti šio vaiko interesams.

Šalies argumentai

4. Paaiškina, kad nors ieškovė skunde nurodo, jog atsakovas savo tėvo teises esą įgyvendindavo neatsakingai, laiku neparveždavo sūnaus namo, neatsakydavo į jos skambučius, į jos pastabas esą reaguodavo pašaipiais žodžiais, pasityčiojančiomis žinutėmis ir pan., nurodo, kad sūnus vienas su atsakovu bendrauti net nenori, tvirtina, kad atsakovas neva yra padaręs didžiulę žalą jų sūnaus sveikatai, nes vaikas verkia naktimis, greitai susinervina ir kt., atkreiptinas teismo dėmesys, kad, viena vertus, ieškovė visiškai nepagrindžia, kad vaiko interesams kenkia būtent jo bendravimas su atsakovu, o ne kokie nors kiti veiksniai, kita vertus, tai labiau patvirtina ne atsakovo, o jos pačios netinkamą elgesį, kadangi ji riboja atsakovo bendravimo su sūnumi galimybes. Atsakovas SMS žinutėmis, pašaipiais žodžiais nors ir ne visiškai tinkamai, bet neabejotinai gynė savo bei savo mažamečio sūnaus teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės I. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apelianto V. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su ginčo šalių mažamečiu vaiku tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės I. R. ir atsakovo V. V. sūnus. Vaikas gimė susituokusiems, tačiau kartu nebegyvenantiems, tėvams, kurie (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė santuoką bendru šalių susitarimu. Tuo pačiu sprendimu nepilnamečio M. V. gyvenamoji vieta nustatyta su jo mama I. R.. Nuo (duomenys neskelbtini) nepilnametis lanko lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime konstatavo, jog šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai saugomos bei ginamos.

Šeimos reikšmė valstybei didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė. Tokia pozicija susijusi su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtinybe užtikrinti sėkmingą vaiko raidą, užtikrinančią geresnę visos visuomenės ateitį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė tokią bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, kurios neprašė nei viena iš bylos šalių. Pažymėtina, kad teismas, kaip jau minėta, siekdamas užtikrinti vaiko teisių apsaugą, jo palankias vystymuisi sąlygas, turi teisę savo nuožiūra nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Tačiau nustatydamas bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, teismas turi įvertinti vaiko galimybes priprasti prie pakitusio bendravimo su tėvais pobūdžio, turi atsižvelgti į jau esantį bendravimo pobūdį, į tai, kaip vaikas tikėtinai priims pasikeitusią bendravimo tvarką. Teisėjų kolegija vertina, kad mažamečio vaiko minimalaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), jam dar nespėjus priprasti bei užmegzti artimesnio ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), staigus pakeitimas gali negrįžtamai traumuoti mažametį vaiką, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia praktika nėra tinkama ir atitinkanti vaiko interesus. Pažymėtina, kad CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Iš šios įstatymo nuostatos daroma išvada, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas negali būti savitikslis, kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, kadangi bendravimo tvarka siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalingas abiejų tėvų dėmesys. Teisėjų kolegija vertina, kad tėvai patys turi siekti gerovės savo vaikui ir siekdami šio tikslo turi prašyti tokio bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuris atitiktų ne pačių tėvų siekius ar norus, o išimtinai vaiko gerovę ir galimybę bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantų tarpusavio bendravimas yra konfliktiškas, o tai neigiamai veikia mažametį vaiką. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą matyti, kad pats atsakovas pripažįsta faktą, jog mažametis sūnus M. nenori bendrauti su savo tėvu, atsakovu, tą įtakoja ir pačios ieškovės ribojamas tėvo ir sūnaus bendravimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su mažamečiu sūnumi, tačiau nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku pakeitimo, yra pagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino tėvų maksimalaus bendravimo su vaikais principą, kas lėmė pernelyg skubotą tėvo ir sūnaus bendravimo pakeitimą, neatsižvelgiant į tokio sprendimo galimą įtaką mažamečio vaiko socialiniai ir psichologinei raidai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad pernelyg ribojant tėvo ir sūnaus bendravimą, mažamečiui vaikui nėra suteikiamos galimybės su savo biologiniu tėvu sukurti šeimyninius santykius, kadangi šių santykių kūrimas reikalauja laiko ir pastangų. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės siūloma tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka yra nepakankama glaudiems šeimos ryšiams sukurti ir puoselėti. Taip pat pažymėtina, kad tėvų asmeniniai nesutarimai negali apriboti vieno iš tėvų teisės auklėti ir rūpintis savo vaiku. Iš bylos duomenų spręstina, kad šalių nesutarimai kyla būtent dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismine tvarka neįmanoma sureguliuoti visų tarpusavio buvusių sutuoktinių, t.y. ieškovės ir atsakovo, santykių, bei atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos bylos tikslas yra tinkamos atsakovo ir šalių mažamečio sūnaus bendravimo tvarkos nustatymas.

Teisėjų kolegija, vertindama tėvo ir mažamečio sūnaus šeimyninių ryšių sukūrimą ir puoselėjimą, atsižvelgia į atsakovo gyvenimo aplinkybes ir jų galimą įtaką mažamečiui vaikui. Vertintina, kad naujos šeimos sukūrimas negali trukdyti tėvo ir vaiko santykiams, o ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad sūnus nesileido atsakovo vedamas į atsakovo namus parodo, kad tėvo ir sūnaus bendravimas yra nepakankamas, vaikas dar neidentifikuoja atsakovo kaip savo šeimos nario. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija vertina, kad tėvo ir sūnaus bendravimas palaipsniui turi būti didinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad su atsakovu gyvena kitas bylos šalių sūnus, atsakovas yra dirbantis asmuo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad būtent dėl bendravimo su atsakovu vaikas tampa nervingu, tą gali sukelti įtemti ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai. Tačiau vaiko nervingumas, prisirišimas prie ieškovės įrodo neabejotiną pernelyg skubaus bendravimo tvarkos pakeitimo su atsakovu žalą mažamečiui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra paremta maksimaliu tėvų ir vaikų bendravimo siekiu, tačiau teismo nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu nėra atitinkanti mažamečio vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra keistina iš dalies - nustatant pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti, sutrumpinant bendravimo laiką ir būtinumą tai derinti su motina I. R..

Apibendrindama savo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pernelyg intensyvią atsakovo ir mažamečio vaiko bendravimo tvarką, nevisiškai tinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybės, ir nustatydamas intensyvią vaiko ir tėvo, atsakovo, bendravimo tvarką suabsoliutino maksimalų tėvų dalyvavimą vaikų auklėjime, lygią tėvų galimybę auklėti savo vaikus iškėlė aukščiau vaiko interesų, todėl teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kurie sudaro pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas vertina, kad nors ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, tačiau jos prašoma nustatyti minimali bendravimo su vaiku tvarka neatitinka teismo iniciatyva nustatomos bendravimo tvarkos masto, todėl, atsižvelgiant į aplinkybę, kad bendravimo tvarka yra nustatoma išimtinai vaiko interesais, šalims paliekamos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palikimo šalims paliekamas nepakeistas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymu, todėl dėl šios dalies priėmė neteisingą sprendimą, kuris ieškovės apeliacinio skundo motyvais yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pakeisti iš dalies:

1) nustatant mėnesio pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką šeštadienį nuo 13.00 iki 19.00 val., prieš dieną telefonu suderinus su motina I. R., nustatant, kad bendravimas vyktų viešoje vietoje, atsakovui nesivežant vaiko į savo namus; mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val., prieš dieną telefonu suderinus su motina I. R., nustatant kad bendravimas vyktų viešoje vietoje, atsakovui nesivežant vaiko į savo namus. Suderintą dieną V. V. paima sūnų iš motinos gyvenamosios vietos ar lopšelio – darželio, o pasibaigus bendravimo laikui pristato M. V. į jo gyvenamąją vietą;

2) nustatant sekantį trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką šeštadienį nuo 13.00 iki 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą, prieš dieną telefonu suderinus su motina I. R.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val. prieš dieną telefonu suderinus su motina I. R.. Suderintą dieną V. V. paima sūnų iš motinos gyvenamosios vietos ar lopšelio – darželio, o pasibaigus bendravimo laikui pristato M. V. į jo gyvenamąją vietą;

3) pasibaigus keturių mėnesių pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia bendravimo tvarka – atsakovas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadienį 18 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą, prieš dieną telefonu suderinus su motina I. R.. Suderintą dieną V. V. paima sūnų iš motinos gyvenamosios vietos ar lopšelio – darželio, o pasibaigus bendravimo laikui pristato M. V. į jo gyvenamąją vietą;

4) Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną vaikas leidžia su tėvu V. V., tėvas paima vaiką švenčių antros dienos 10 val. ir grąžina kitos dienos 19 val.;

5) Kitą dieną po vaiko M. V. gimimo dienos vaikas bendrauja su tėvu, jei tai darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena yra išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 10.00 val. iki 19.00 val.;

6) Tėvo dieną, pirmą birželio sekmadienį, tikrąją vaiko tėvo, brolio gimimo dieną M. V. praleidžia su tėvu V. V. nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; jei tai bus darbo dieną – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia dieną yra išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 10.00 iki 19.00 val.;

7) Vaikui gydantis gydymo įstaigoje, stacionare, vaiko tėvas gali jį lankyti bet kada, neribojant lankymo laiko, M. V. gydantis namuose, vaiko tėvas jį gali lankyti lankymo laiką suderinęs su vaiko motina I. R.;

8) Vaiko tėvas V. V. kiekvienais metais praleidžia vasaros atostogų metu vieną mėnesį su sūnumi M. V., iš anksto susiderinęs konkrečias datas su vaiko motina, o pradėjus lankyti mokyklą pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų, nenustatant jokių apribojimų bendravimo su vaiku vietai. V. V. prieš penkias dienas telefonu informuoja I. R. apie atostogų pradžią ir abiem tėvams žinomą dieną paima M. V. iš motinos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui pristato M. V. į jo gyvenamąją vietą prieš tai telefonu informavęs I. R.;

9) Vaiko motina I. R. įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui V. V. domėtis vaiko sveikata, paimti vaiką iš namų ar lopšelio darželio pagal bendravimo tvarka nustatytomis dienomis bei bendrauti su vaiku.

10) Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove I. R., ji su vaiku leidžia visą likusį laiką.

Likusi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Kolegijos pirmininkėRasa BartašienėTeisėjaiEgidijus MockevičiusVilija Valantienė